Ar gimstamumo krizė gali tapti ilgalaike grėsme lietuvių tautos ateičiai, kokių pokyčių tikėtis artimiausiais dešimtmečiais ir kokios priemonės galėtų paskatinti šeimas ryžtis turėti daugiau vaikų naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė Lijana Gvaldaitė ir Vilniaus universiteto docentas, demografas Daumantas Stumbrys.
Kodėl vienai moteriai tenka tik apie vienas vaikas
Kaip atsitiko, kad Lietuvoje pasiekėme tokią situaciją, kai gimsta mažiau kūdikių ir tas skaičius, tenkantis vienai moteriai, yra maždaug vienas kūdikis? Kodėl taip atsitiko?
D. Stumbrys: Yra dvi dimensijos. Viena – tai kiek vaikų tenka vienai moteriai, o kita – absoliutus gimusių kūdikių skaičius. Jeigu pasižiūrėsime į tuos santykinius rodiklius, suminį gimstamumo rodiklį, tai matome, kad vienai moteriai tikrai tenka vidutiniškai apie vienas gimęs vaikas.
Dabartinis periodinis rodiklis rodo tokią tendenciją visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Viena vertus, pastaruosius kelis dešimtmečius mes matome tą rodiklį mažesnį, negu reikalinga užtikrinti kartų kaitą.
Kita vertus, pastaruosius 6-7 metus turime dar vieną kritimo bangą. Kalbant apie absoliučius rodiklius, gimusių vaikų skaičius mažas dar ir dėl to, kad yra mažai reproduktyvaus amžiaus moterų. Jų mažai dėl to, kad mes turėjome didžiulius emigracijos srautus.
Pastaruosius 35 metus tikrai labai daug žmonių išvažiavo iš Lietuvos, tai buvo jauni, darbingo amžiaus žmonės, dalis jų išvažiavo su savo vaikais. Tie vaikai, kurie gimė 1995 ar 2000 metais, jau dabar patektų į reproduktyvaus amžiaus žmonių grupę, tačiau jų čia nėra. Tai dar viena priežastis, kodėl turime pakankamai mažai moterų, kurios galėtų gimdyti vaikus.
Kaip Lietuva gali atrodyti po 10–20 metų
Kaip pagal dabartinius duomenis galėtų atrodyti Lietuva po dešimties ar dvidešimties metų? Kaip pasikeis gyventojų skaičius ir tie patys gimstamumo rodikliai? Ką dabar matote?
D. Stumbrys: Kalbant apie suminį gimstamumo rodiklį, lūkestis yra toks, kad jis turėtų šiek tiek koreguotis ir padidėti. Žiūrint į artimiausio dešimtmečio perspektyvą, vidutinis scenarijus, kurio tikisi demografai, yra toks, kad rodiklis turėtų artėti prie 1,5 vaiko.
Ar tai įvyks, sunku pasakyti, nes yra šalių, kurios išlaiko vidutinį gimstamumą, artimą 1,5 vaiko, bet yra ir šalių, turinčių santykinai mažą gimstamumą, artimą 1 arba 1,2, ir tai tęsiasi gana ilgą laiką. Tai Ispanija, Italija, Portugalija, kai kurios Vidurio Europos šalys – kurio scenarijaus link mes eisime, sunku pasakyti.
Jeigu žiūrėsime į bendrą gyventojų skaičių, tai lūkestis tikrai yra toks, kad jis mažės. Pastaruosius kelerius metus matome gana stabilų gyventojų skaičių, bet prie to prisideda būtent imigrantai, kurie kompensuoja tą skirtumą tarp mirusių ir gimusių – miršta gerokai daugiau žmonių. Natūralios gyventojų kaitos rodiklis yra neigiamas – apie -20 tūkst.
Jeigu žiūrėsime į prognozes, kad migracijos srautai išliktų subalansuoti, tai tikėtina, kad gyventojų skaičius mažės. Jeigu mes turėsime pakankamai didelį imigracijos srautą, tai gyventojų skaičius gali išlikti ir gana stabilus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė 127 priemonių paketą, norint paskatinti žmones turėti vaikų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė užsiminė, kad dabar tikslas yra ne tai, kad gimstamumas didėtų, bet kad bent jau nemažėtų. Kaip jūs manote, ar mes judame ta linkme, kad pasiektume tokius rodiklius?
L. Gvaldaitė: Taip, žinoma, tai yra labai kompleksiniai dalykai. Reikia pasakyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su kitomis ministerijomis atliktas darbas apibendrinant šias priemones, galima sakyti, jų inventorizacija, yra labai svarbus žingsnis link tarpinstitucinio bendradarbiavimo tarp ministerijų ir savivaldybių, ką reikėtų dar labiau plėtoti, tačiau tai yra tik pirmieji žingsniai.
Žinoma, kad daugiausia paslaugų ir paramos koordinuoja bei įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet prisideda ir kitos ministerijos. Čia reikalingas labai rimtas įgyvendinamų priemonių koordinavimas, trumpalaikių ir ilgalaikių veiksmų planas ar strategija su atitinkamu rimtu finansavimu ir investicijų didinimu.
Nacionalinė šeimos taryba yra prie Seimo veikianti patariamoji institucija šeimos politikos klausimais. Mes taip pat teikiame įvairiausius pasiūlymus tiek dėl demografijos, tiek dėl šeimos politikos.
Išsamiau aptarsime šį dokumentą, bet galima pasakyti, ko mes nematome tame pakete – tai išsamesnės analizės ir priemonių vertinimo. Pavyzdžiui, kiek jos atitinka šeimų poreikius, kiek padengia tą poreikį ir ko dar reikėtų.
Dauguma tų priemonių yra ilgalaikės ir jau vykdomos kurį laiką, pavyzdžiui, parama būstui ar auklių kompensavimo priemonė. Mes taip pat nežinome tikslaus poreikio ir kiek jis padengiamas. Žinome, kad būsto paklausa yra begalinė, tiek socialinio būsto regionuose, tiek didmiesčiuose jaunoms šeimoms – susidarė didelės eilės.
Mes turėsime išsamesnes išvadas ir rezultatus apie tai, kiek iš tiesų pasinaudojo parama ir kokios susidarė eilės būstui. Būsto paramos priemonės tikriausiai yra vienos iš tų, kurios gali labiausiai prisidėti prie gimstamumo skatinimo.
Mes matome paslaugų ir įvairiausių kitų priemonių plėtrą, tai reikia tęsti, galvojant apie sistemiškumą ir didesnį integralumą. Iki šiol mes turime tas priemones ir visą politiką labai suskaidytą per ministerijas bei savivaldybių lygmeniu, nes savivaldybės dar papildomai teikia įvairią paramą šeimoms. Pradėtas darbas turi judėti toliau koordinavimo, derinimo ir integravimo kryptimi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
