gimstamumas

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m., rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui.

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje toliau mažėja, o demografai perspėja, kad visuomenė sparčiai sensta ir ilgainiui tai gali turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai, darbo rinkai bei socialinei sistemai. Vis dažniau keliami klausimai, kokių sprendimų reikia imtis jau dabar, kad būtų išvengta dar gilesnės demografinės krizės ateityje.

Darbo jėgos mažėjimas, emigracija ir senėjanti visuomenė yra pagrindiniai veiksniai, ribojantys net ir ambicingiausius šalies ekonomikos planus, surengtos Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai. „Oficialiai yra prognozuojama, kad 2050-tais metais Lietuvoje bus 2,2 mln.

Žmonių gimstamumas Lietuvoje stipriai mažėja, o valstybė artėja prie demografinės krizės. Apie demografiją, migraciją ir išmokas bedarbiams „Žinių radijui“ komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Demografija yra labai skausminga tema. Kaip mūsų šalis atrodys po 50 metų? Kas liečia demografinę sistemą, tai norėčiau nuraminti. Gal tai ir skamba labai tragiškai, bet pažiūrėjus į visą pasaulį, mes niekuo neišsiskiriame. Gal mažoje valstybėje dinamika yra greitesnė.

52 proc. gyventojų Lietuvos demografinę padėtį vertina blogai arba labai blogai. Išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet taip pat gali būti pasiektas antirekordas, kai bus suskaičiuota, kad naujagimių gimė dar mažiau negu pernai. Apie tai, kokių priemonių valstybė turėtų imtis demografinei situacijai šalyje gerinti portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas dr.

Lietuvos gimstamumui toliau krentant, valdžios atstovai griebiasi už galvų ir svarsto, kaip spręsti problemą, kad Lietuvoje ir toliau gimsta vis mažiau vaikų. Šalies vadovas siūlo skatinti poras susilaukti vaikų taikant mokesčių lengvatas: penkerius metus netaikyti gyventojų pajamų mokesčio gimus antram ar paskesniam vaikui, suteikti lengvatų darbdaviams ir labiau paremti jaunas mamas.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų – pernai pasaulį išvydo mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių, o preliminarūs duomenys rodo, kad šiais metais naujagimių bus dar mažiau. Akušeriai ligoninėse pastebi vis tuštesnius gimdymo skyrius, o demografai perspėja – tai jau gili demografinė duobė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pernai Lietuva pasiekė gimstamumo antirekordą, tačiau išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2025 m. gali gimti netgi dar mažaiu vaikų nei pernai. Aptarti prastą demografinę situaciją valdžios atstovai rinkosi Prezidentūroje. Susitikimo metu prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kelias idėjas, kaip paskatinti jaunus žmonės susilaukti vaikų – ir ne po vieną, o po du ar daugiau.

Pernai Lietuvoje gimė mažiausias skaičius vaikų per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, o šių metų išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet situacija bus ne geresnė. Lapkričio 17-ąją, minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kreipėsi į Lietuvos gyventojus ir politikus. „Pastaruoju metu Europos Sąjungoje gimsta bemaž dvigubai mažiau vaikų nei prieš šešis dešimtmečius.

„Nežinau kaip man nusiraminti…visą laiką mintys sukasi apie tą patį, kad karas tik dienų klausimas, žiemą gimdysiu kur nors bunkeryje“, – štai tokiomis mintimis socialiniuose tinkluose dalijasi gimdyvės, atvirai diskutuojančios apie savo baimes. Tokia žinutės iš socialinių tinklų frazė liudija, kad karo baimė pasiekia daugelį iš mūsų ir neduoda ramybės tiems, kam jos labiausiai reikia.

Gimstamumas visame pasaulyje sparčiai mažėja, tačiau tai nėra dėl to, kad žmonės nebegali turėti vaikų. „Pasirinkimo trūkumas, o ne noro stoka“ yra pasaulinės gimstamumo krizės priežastis, teigiama naujame Jungtinių Tautų (JT) pranešime, parengtame remiantis plataus masto pasauliniu tyrimu. „Sky News“ duomenų ir kriminalistikos komanda pateikė svarbiausius faktus. Du iš penkių vyresnių nei 50 metų žmonių teigia, kad neturėjo tiek vaikų, kiek norėjo.

Reaguojant į kasmet mažėjantį gimdymų skaičių LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose, uždaromi Prano Mažylio gimdymo namai. Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės Dianos Žaliaduonytės, atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių. „Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje pastaruoju metu netrūksta reikšmingų pokyčių – į naują pastatą perkelta Kauno centre veikusi Ortopedijos traumatologijos klinika, atnaujinta svarbi tyrimų įranga, plečiamos dienos stacionaro paslaugos. Neatidėliotinų sprendimų reikalauja ir regiono demografiniai pokyčiai bei medicinos personalo trūkumas.  Puse tūkstančio mažiau gimdymų Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per visą nepriklausomybės istoriją.

2023-iaisiais Europos Sąjungoje (ES) rekordiškai sumažėjo gimstamumas, rodo Eurostato penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, pabrėžę bloko demografines problemas. 2023-aisiais ES gimė 3,67 mln. kūdikių, tai yra 5,4 proc. mažiau nei metais anksčiau (3,88 mln.

Nors tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra tarp 20 laimingiausių tautų pasaulyje, o jaunimas – patys laimingiausi, akis bado šalies skauduliai: nelygybė, nykstantys kaimai, mažėjantis gyventojų skaičius. Greitai išspręsti šias problemas yra be galo sunku, tačiau pradėti gerinti gyvenimą galima imantis kelių esminių darbų.

2024 metais Lietuvoje tėvai drąsiai rinkosi unikalius ir retus vardus savo vaikams. Kai kurie iš šių pasirinkimų gali nustebinti, nes jie dažnai skamba netikėtai ir pasitaiko itin retai. Kaip ir kasmet, skirtingų miestų Civilinės metrikacijos skyriai išskiria populiariausių vardų dešimtuką, tačiau pastebima tendencija, kad vis daugiau tėvų siekia savo vaikams suteikti išskirtinius, retesnius vardus. Tai rodo augantį individualumo siekį ir norą suteikti vaikui unikalų asmeninį identitetą.

Lietuvoje drastiškai mažėja gimstamumas, 2024 m. pasaulį išvydo beveik 19 tūkstančių naujagimių – beveik dviem tūkstančiais mažiau nei 2023 m. Dėl natūralios kaitos mažėjantį gyventojų skaičių keičia migrantai, reemigruojantys, sugrįžtantys lietuviai bei užsieniečiai.  Regvita Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje susilaukė antrosios dukros. Neslepia, kad vardo paieškoms įtakos turėjo ir vienos žinomos dainininkės vardas.  „Ta dainininkė – gabi, tai kažkiek įtakos turėjo.

Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama – 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai – 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. (2 tūkst.) mažiau nei 2023-iaisiais.

Lietuvoje gilėjant demografinei duobei, valdantieji žada išmokomis, priedais ir kitomis piniginėmis paskatomis gerinti sąlygas planuoti vaikus. Ekspertai atšauna, kad politikų pažadai – beverčiai, nes papildomi pinigai gimdyti neskatina. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 18,7 tūkst. vaikų – tai mažiausias skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu mirė dvigubai daugiau žmonių – 37,4 tūkst.

Lietuva susiduria su dar viena problema, kuri po daug metų gali padaryti neigiamos įtakos mūsų šalyje – mažėja gimstamumo rodiklis. „Žinių radijo“ laidoje ne vienas specialistas įvardijo, ką mano apie Lietuvoje esamą ir būsimą gimstamumo situaciją bei ką būtų galima padaryti dabar, kad ateityje netektų gailėtis.

Pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažas skaičius vaikų – tik apie 19 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visgi sociologai ragina atkreipti dėmesį į kitus rodiklius. Pirmiausia, vaikus gimdo moterys, kurios pačios gimė mažėjant gyventojų skaičiui, antra – tos moterys per gyvenimą pagimdo vidutiniškai tik po vieną vaiką.

Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų nuo nepriklausomybės atkūrimo. Jei taip ir toliau, mažiau nei po 50 metų Lietuvoje teliks 2 milijonai gyventojų. Ekonomistai guodžia, kad trūkstamas darbo vietas ir toliau užpildys imigrantai. Pagal dabartinį migracijos kvotų projektą, t.y., 40 tūkst. darbo migrantų per praeitus metus, per dešimtmetį Lietuvoje gali atsirasti daugiau nei pusė milijono užsieniečių.

Lietuvos gimstamumas nusirito į dar neregėtas žemumas – pernai vaikų gimė mažiau nei 19 tūkstančių, o žmonių mirė dukart daugiau. Jei taip ir toliau, nepraeis nė 50 metų, kai Lietuvoje teliks 2 milijonai gyventojų. Ekonomistai guodžia – dirbti atvažiuos užsieniečiai. Tačiau tam, kad išliktų dabartinis gyventojų skaičius, emigrantų turėsime priimti tiek, kad kas trečias gyventojas bus užsienietis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva per trisdešimtmetį neteko ketvirtadalio populiacijos, arba vieno milijono gyventojų. Daugiausia – pusė milijono – migravo, nes tautiečiai, ieškojo geresnio gyvenimo užsienyje. Na, o kita ilgus metus neišsprendžiama problema, kuri darosi vis aštresnė, nenumaldomai mažėjantis gimstamumas. Per 30 metų jis krito trečdaliu – nuo 60-ies tūkstančių gimusių per metus, iki 20-ies tūkstančių. Demografai sako – šalis turėtų padėti jaunoms šeimoms prisikviesti gandrų.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žvelgia realybei į akis – pareiškė sieksiantis suvaldyti šalies demografinę krizę, kurią pagilino jo paties sukeltas karas Ukrainoje. Kremliaus vadovas įsteigė naują patariamąją instituciją, kuriai pavesta skubiai rasti sprendimus, kaip spręsti mažėjančio gimstamumo ir didėjančio mirtingumo problemą.

Pagal statistinius duomenis, Lietuvoje gimstamumas su kiekvienais metais vis mažėja. Specialisto teigimu, taip yra dėl kelių aspektų. Kiek ateityje bus gimdančių vaikus moterų sunku pasakyti, tačiau rodikliai yra panašūs kaip ir kitų Europos šalių. Susirūpinus Lietuvos ateitimi ir šių dienų gimdančių moterų mažėjančiu skaičiumi, Vilniaus universiteto docentas dr. Daumantas Stumbrys kalbėjo, kad viena iš priežasčių mažo gimstamumo yra susijusi su bevaikyste.

Ar egzistuoja seksualinio gyvenimo sezoniškumas? Gydytojas urologas Titas Simaška patikina, kad taip, mat yra objektyvių veiksnių, kodėl būtent rudenį lytinių santykių turima dažniausiai. Kita vertus, medikas juokauja, kad priežasčių lytiškai suartėti galima rasti visais metų laikais. Pasak gydytojo, norint kalbėti apie seksualinio aktyvumo sezoniškumą reikėtų apsibrėžti, ką vertinsime.

Ispanijoje fiksuotas mažiausias gimstamumo rodiklis per 80 metų, Graikijoje – per 92 metus. Gimstamumo mažėjimas stebimas ir visose Europos Sąjungoje (ES) šalyse, kuriose rodikliai pasiekė žemiausią lygį nuo 1960 m. Demografijos specialistų teigimu, dėl gimstamumo mažėjimo pradeda trūkti darbo jėgos, o senstant visuomenei, didesnė našta tenka pensijų sistemai, socialinėms paslaugoms, kas ilgainiui gali sukelti ekonominį nuosmukį.

Lietuvoje mažėja mirštančių – praėjusiais metais mirė 6 tūkstančiais mažiau gyventojų nei 2022 m. Dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos – nuo jų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Medikai teigia, kad mirčių mažėja dėl vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. O mažėja ne tik mirtingumas, o ir gimstamumas – nuo 2015 gimusiųjų sumažėjo beveik trečdaliu. Demografai aiškina – žmonės neskuba susilaukti vaikų dėl karo grėsmės, finansų.

Vyriausybės kanceliarija inicijuoja du tyrimus – ilgalaikį socialinį bei gimstamumo ir šeimos. Kaip nurodoma nutarimo projekte, Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo tikslas – rinkti, analizuoti ir skelbti duomenis apie Lietuvos gyventojų nuomonės, nuostatų ir elgesio pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje, leidžiančius atlikti išsamią Lietuvos visuomenės bei jos raidos analizę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukėlė diskusijų paragindamas savo piliečius darbo pertraukas, pavyzdžiui, pietų ar kavos pertraukėles, išnaudoti lytiniams santykiams – tai dalis drąsios strategijos, kuria siekiama kovoti su mažėjančiu gimstamumu šalyje, skelbia portalas „Hindustan Times“. Kaip rašo „Metro“, šiuo metu Rusijoje vienai moteriai tenka apie 1,5 vaiko, o tai yra gerokai mažiau nei 2,1 vaiko, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti.

Rusijoje rekordiniu tempu mažėjant gimstamumui valdžios atstovai siūlo imtis „auklėjimo“ ir religingumo skatinimo. Tuo metu pačių rusų apklausa rodo, kad trečdalis prieš metus vaikus planavusių žmonių to atsisakė dėl karo ir nestabilios padėties šalyje. Rusijos Dūmos atstovė Irina Filatova pareiškė, kad gimstamumą šalyje reikia skatinti „netradicinių vertybių“ ir „gyvenimo sau“ idėjų išnaikinimu informacinėje erdvėje.

Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (30,6 proc.) rusų nusprendė atidėti vaikų planavimą ar išvis atsisakyti vaikų susilaukimo idėjos dėl karo Ukrainoje, nepasitenkinimo politine valdžia šalyje, finansinių problemų ar emocinės įtampos. Mokslo žurnale „Voprosy ekonomiki“ publikuotuose tyrimo rezultatuose ir komentaruose skelbiama, kad dauguma tų, kurie prieš metus Rusijoje planavo susilaukti vaiko, – 60,2 proc. – pareiškė, kad nekeis savo ketinimų.

Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas lėtėja. Tačiau šis mažėjimas nėra vienodas visame pasaulyje – kai kuriose šalyse gyventojų skaičius sparčiai auga, o kitose ima mažėti. Lietuvoje gimstamumo rodiklis sparčiai krenta, skelbia „Newsweek“. Išanalizavus 236 pasaulio šalių ir teritorijų duomenis, nustatyta, kad 40 šalių ir teritorijų gyventojų skaičius mažėja, o kai kuriose iš jų gyventojų skaičius mažėja 1 proc. per metus ar daugiau.

Vis daugiau lietuvių atidėlioja vaikų gimimą – vieni nori pagyventi sau, kiti neįperka brangstančio būsto gausesnei šeimai, treti siekia uždirbti daugiau, kad turėtų iš ko vaiką auginti. Ekonomistai skaičiuoja – užauginti vaiką iki pilnametystės kainuoja nuo 50 iki 100 tūkstančių eurų, priklauso, ar prireiks auklės, privačios mokyklos, brangių stovyklų ir būrelių. Vilnietė Ilona džiaugiasi pirmagimiu Mykolu. Sako, jis nebus vienintelis vaikas šeimoje.

Rusijoje, Karelijos regione, studentėms mokės vienkartinę 100 tūkst. rublių (apie 1,1 tūkst. eurų) išmoką už kiekvieną pagimdytą vaiką. Dėl karo Ukrainoje ir natūralių priežasčių sparčiai mažėjant gyventojų Rusijoje suskubta imtis priemonių, kurios paskatintų gimstamumo augimą. Be piniginių premijų taip pat kalbama apie prezervatyvų atsisakymą ir vaikų sąmoningai nenorinčių susilaukti žmonių pripažinimą ekstremistais.

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, 2022 m. gimusių gyvų kūdikių skaičius Europos Sąjungoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1960 m. 2022 metais Europos Sąjungoje gimė tik 3,88 mln. kūdikių, ir tai buvo pirmas kartas, kai šis skaičius nukrito žemiau 4 mln. Gimstamumo krizė skaudžiai palietė ir Lietuvą, 2022 m. gimusių gyvų kūdikių skaičius siekė vos 21,8 tūkst. Gimstamumo rodiklis taip pat sumažėjo ir priartėjo prie prieš du dešimtmečius buvusio lygio.

Dėl lietuvių nenoro turėti vaikų gimstamumas per kiek daugiau nei 20 metų sumažėjo 3 kartus. Moterys, pasirinkusios tokį kelią, prašo supratimo, bet dalis žmonių negaili aštrių pastabų. Žinių radijo laidoje „Atviras klausimas“ ekspertas spėja, kad jaunoji karta galimai vaikų neplanuoja ir dėl karo bei klimato kaitos.

Remiantis naujais tyrimais, mažėjantis gimstamumas Jungtinėje Karalystėje artimiausius 80 metų bus priklausomas nuo imigracijos. Iki 2100 m. Didžiojoje Britanijoje ir 198 šalyse gimstamumo rodikliai bus mažesni už tuos, kurie būtini gyventojų skaičiui palaikyti ilgą laiką, teigiama žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime. Tyrėjai pastebi, kad yra būtina imtis gimstamumą skatinančių priemonių.

Tūkstantmečio kartos (karta, gimusi 1981–1996 m., dar vadinama Y karta) atstovai nesusilaukia tiek daug vaikų, kiek ankstesnės kartos, ir tai gali lemti ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tiesa, gimstamumo mažėjimas gali nesutrikdyti kai kurių vaikų neturinčių žmonių, kurie pinigus vietoje vaikų priežiūros leidžia prabangioms atostogoms, prabangiems laivams ir kitoms prabangos prekėms.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Liūdnos demografinės tendencijos Lietuvoje. Pirmą kartą šalies istrorijoje naujų pensininkų skaičius šiemet bus didesnis, nei jaunų žmonių, pradedančių dirbti. Senjorus valstybei išlaikyti darosi vis sunkiau, dėl to specialistai turi net kelis pasiūlymus: dirbti ilgiau ir į Lietuvą įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.  Ilgiau nei 40 metų išdirbusi marijampolietė Irena pasakojo, kad pensijos jai vos užtenka būtiniausioms išlaidoms padengti.

Remiantis Rusijos Federalinės valstybinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, per ateinančius du dešimtmečius Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau kaip 10 proc. Ši prognozė paremta seniai išsakytu susirūpinimu dėl demografinės krizės Rusijoje, kurios gyventojų skaičius 1994 m. pasiekė aukščiausią tašką – 149 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko dabar sumažėjo iki 146 mln.

Nors dauguma sausio pirmąją gimusių kūdikėlių jau namuose, dalis tebelaukia su mamomis išrašymo gimdymo skyriuose. Kalbintos mamos džiaugiasi, kad jų vaikai gimė ypatingą dieną ir draugai neturėtų užmiršti gimtadienio. Tačiau pernykščio gimstamumo statistika ne tokia džiuginanti. Nors gruodžio mėnesio gimimai dar nesuskaičiuoti, palyginus praėjusių metų 11 mėnesių su tuo pačiu laiku 2022 m., gimė 2 tūkst. vaikų mažiau.

Demografinė šalies padėtis – įtempta. Praėjusiais metais šalyje gimė 22068 kūdikiai, kai dar prieš dešimtmetį šis skaičius buvo perkopęs kitą dešimtį ir užregistruoti 30459 gimimai. „Dzūkijos veidas“ pasidomėjo, ar naujagimių mažėja ir Alytaus mieste bei rajone. Rajone daugiau, mieste mažiau Statistikos departamento duomenimis 2022 metais Alytuje įregistruoti 314 kūdikiai, o rajone – 133. 2021 metais šie skaičiai buvo didesni – Alytuje 337, rajone 161 mažylis.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, susitikimo su Nacionalinės Tarybos pirmininke Natalija Kočanova metu pasipiktino šalies moterimis, kurios „nenori gimdyti“. Abu jie sutiko, kad reikia „įtikinamai pasakoti apie tradicines vertybes“ ir kovoti su „vaikų neturėjimo kultūra“ bei tos pačios lyties asmenų santykiais. Baltarusija nuo 2020-ųjų yra įslaptinusi statistiką šalyje, įskaitant ir gimstamumo.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų. Šiemet valstybė artėja prie antirekordo – per metus mūsų šalyje gali gimti mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių. Per pirmą 2023-iųjų pusmetį jų gimė mažiau nei 10 tūkstančių. Gimstamumo rodiklius stebintys ekspertai aiškina, kad Lietuvos šeimos keičiasi: joms reikia ne tik vaiko pinigų, bet ir subalansuotų paslaugų tam, kad vaikų auginimas tėvams netaptų per didele našta ir jie galėtų lengvai derinti laisvalaikį, darbą bei vaikų auginimą.

Kinija sensta ir traukiasi. Šalies gyventojų skaičius išaugo nuo 540 milijonų 1949-aisiais iki 1,4 milijardo 2021 metais, tačiau praėjusiais metais jis sumažėjo. Artimiausiais dešimtmečiais Kiniją gali ištikt likusios Rytų Azijos dalies visuomenių likimas, kuriam būdingas mažas gimstamumas, greitas senėjimas ir nuolat mažėjantis gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio Kinijoje gyvens iki 200 mln. mažiau žmonių nei šiandien.

Nuo žilos senovės suteikti vardą į pasaulį atėjusiam kūdikiui buvo stengiamasi itin atsakingai. Manyta, kad varde užkoduojamas žmogaus charakteris ar netgi visas likimas. Jei vardas dera su jį turinčiojo esybe, tada šiam žmogui gyvenime sekasi – tarsi jis būtų gimęs po laiminga žvaigžde. Jei vardas parinktas netinkamai, tada žmogų lydi nuolatiniai sunkumai. Tuo tikėjo mūsų protėviai.