Tuo metu politikai svarsto, kaip paskatinti žmones kurti šeimas, tačiau specialistai abejoja, ar įmanoma pasipriešinti socialinių tinkų įtakai bei priklausomybėms nuo telefonų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gimdymo namų palatose naujagimių verksmą medikai girdi vis rečiau. Mažėjantis gimstamumas jau tapo rimtu iššūkiu Lietuvoje, tad šalies politikai imasi už galvų ir ieško atsakymo, ką daryti. Tačiau ši tendencija nėra vien Lietuvos problema – panašiai pasikeitė žmonių elgsena ir kitose pasaulio šalyse.
Mokslininkai skaičiuoja, jog tam, kad populiacija valstybėje nemažėtų, kiekvienai tos šalies gimdyvei, išvedus vidurkį, turi tekti po šiek tiek daugiau nei 2 gimdymus. Tačiau iš visų 196 pasaulio valstybių šis skaičius yra mažesnis net 130 šalių. Tai reiškia, kad daugiau nei pusėje pasaulio – vaikų gimsta vis mažiau.
„Išsiskiria labiausiai išsivysčiusios šalys, kur tas gimstamumas yra labai mažas“, – sakė Vilniaus universiteto docentas Daumantas Stumbrys.
„Išsivysčiusiame pasaulyje turime aukštas pajamas, kaip pagrindinį katalizatorių, kad žmogus ankstyvame amžiuje gali leisti sau daug ir jis nenori aukoti pasaulio pažinimo“, – aiškino Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Tyrėjų surinkta statistika rodo, kad per keturiasdešimt metų gimdymų vidurkis, tenkantis vienai moteriai, mažėjo visuose regionuose. Vis mažiau vaikų vienai gimdyvei tenka tiek pasiturinčioje Šiaurės Europoje, tiek kukliau gyvenančioje Lotynų Amerikoje ar Rytų Azijoje.
„Mokslininkai tą sieja su neužtikrintumu, tą bangą, tai viena iš tokių priežasčių – žodis, kaip multikrizė, pandemija, palūkanų krizė, karas“, – sakė D. Stumbrys.
„Financial Times“ netgi pateikia mokslininkų sudarytas kreives, kaip skirtingose valstybėse gimstamumas koreliavo su išmaniųjų telefonų atsiradimu bei išpopuliarėjimu. Gimstamumo tendencijos įvairiose valstybėse pasikeitė maždaug po 2007-ųjų, kai pasaulyje sprogo išmaniųjų technologijų bumas.
Grafikas rodo, kad iki šio lūžio, kuris pažymėtas pilku stulpeliu, gimstamumas daugelyje šalių buvo aukštesnis, o vėliau pradėjo nuosekliai kristi. Skirtingų spalvų kreivės iliustruoja gimstamumą skirtingose valstybėse – tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Australijoje, laikui bėgant gimstamumas smenga žemyn.
„Iš mano draugių tikrai retai kuri turi draugą, gal viena iš kokių penkių. Nėra toks „trendas“ būti su kitu žmogumi ilgalaikiuose santykiuose ir susitikinėti“, – pastebėjo jaunuolė.
„Nors ir dažnai žmonės sako, kad buvimas telefonuose atima ryšį ir bendravimą gyvai su žmonėmis, bet manau, kad čia vis tiek tokiai temai nelabai susiję dalykai“, – minėjo mergina.
„Būna, tarkim, „TikToke“ visokių toksiškų vaizdo įrašų prikelta apie vaikus – kodėl vaikų neturėti ir panašiai“, – pridūrė kita mergina.
Tyrimai taip pat atskleidžia, kad 15–29-erių metų europiečiai su bendraamžiais ar bičiuliais gyvai pabendrauti bent kartą per savaitę pasiryžta toli gražu ne visi. Ir su kiekvienu dešimtmečiu norinčiųjų gyvai bendrauti – mažėja.
„Greitas dopaminas lemia vienatvę, vienatvė lemia demografinį kolapsą. Nebereikia pastangų – aš prisijungęs internete patenkinu pagrindinius, bazinius poreikius, taip pat ir bendravimo poreikius ir visą kitą“, – kalbėjo psichologas Edvardas Šidlauskas.
Gimstamumui didinti ministrė siūlė diskotekas
O mobiliuosius telefonus bent trumpam padėti į šalį, daugiau bendrauti gyvai ar net išeiti pašokti į diskoteką mėnesio pradžioje siūlė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Galvojame organizuoti akciją su galimybe žmonėms susipažinti, pašokti, bet su ta pačia mintim, kad pažiūrėtų vienas į kitą, kurkim šeimas – gelbėkime Lietuvą, nes čia jau yra nebejuokinga“ – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Tai yra tiesiog didžiulė problema – neturi, kur susipažinti ar yra supriešintos priešingos lytis, tai nereiktų pykti“, – aiškino europarlamentaras Aurelijus Veryga.
„Skaitmeninė detoksikacija, prievartinė, yra būtina ir mes dabar turim mokykloje telefonų ribojimą, tai prasideda. Tas diskotekos vaizdinys yra tik finalas“, – kalbėjo E. Šidlauskas.
Vis dėlto ekonomistas Algirdas Bartkus abejoja, kiek valstybė apskritai gali turėti įtakos žmonių apsisprendimui kurti šeimą.
„Visa kita, visos kitos priemonės, be piniginės paramos, turi būti paliktos nuošalyje, nes tai yra ne valstybės reikalas“, – sakė A. Bartkus.
Valstybės duomenų agentūra ir Demografinių tyrimų centras skaičiuoja, kad 2100-aisiais pasaulį išvys vos 15 tūkstančių naujagimių Lietuvoje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
