Tačiau dalis žydų organizacijų tam griežtai priešinasi ir reikalauja rūmus nugriauti visai, o kapines aptverti. Jų teigimu, tai šventa vieta, todėl vykstančios konferencijos, parodos ar kita veikla būtų nepagarbos simbolis. Parlamentarai ir Prezidentas tokiems žydų bendruomenės siūlymams prieštarauja – anot jų, griauti architektūrinę vertybę būtų neatsakinga.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Nori, kad Sporto rūmai būtų nugriauti
Nors jau aiškėja, kad nei koncertų, nei sporto renginių jau šiuose apleistuose Sporto rūmuose nebus, parlamentarai siūlo paversti pastatą Lietuvos atgimimo centru. Tačiau dabar dalis žydų bendruomenės tam prieštarauja ir reikalauja pastatą išvis nugriauti.
O siūlo ne tik nugriauti sporto rūmus iki pamatų, bet ir aptverti Šnipiškių senųjų žydų kapinių teritoriją. Žydų organizacijos atstovas pastatą pavadino „akis badančiu, šlykščiu objektu“.
„Prašymas labai paprastas: imtis antisovietinių veiksmų ir išlaikyti kapines kaip kapines. Problema ta, kad šį pastatą pirmiausia pastatė sovietai kaip būdą naikinti žydų kapines, todėl reikia griauti, tai tiesiog neteisinga“, – sakė Chabad Lubavič žydų organizacijos atstovas Šolomas Krinskis.
Buvęs Oksfordo jidiš kalbos profesorius Dovidas Katzas teigia, kad seniausias per archeologinius kasinėjimus atrastas antkapis senosiose Šnipiškių žydų kapinėse – 1487 metų.
„Tūkstančiai kapų yra išsaugoti, nepažeisti, palaidoti daugiau nei 5 šimtmečius. Kaip liūdna būtų Lietuvai, jei tai būtų konferencijų, renginių centras, memorialas, kuriame, neduok Dieve, tūkstančiai žmonių plos, dainuos, šauks, gers gėrimus ir nuleis tualetų vandenis apsupti tūkstančių kapų“, – teigė buvęs Oksfordo jidiš kalbos profesorius Dovidas Katzas.
Griauti nenori, siekia paversti kongresų centru
Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriame siūloma Sporto rūmus paversti kongresų centru – teritorijoje sukurti memorialą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimui bei istorinei Sąjūdžio veiklai. Rekonstruotame pastate būtų konferencijų erdvės, biblioteka.
Opozicija tam prieštarauja – esą reikia derinti su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada bei žydų bendruomene.
„Ar jūs suprantate, kokį poveikį gali padaryti santykiams su Kongresu, kuris kol kas yra vienintelė institucija, kuri mus gina ir atstatė karinę paramą?“ – kalbėjo konservatorių frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.
„Yra klaidinami ir politikai, tiek JAV kongreso politikai, kurie išgirdę tokią neteisingą informaciją reaguoja vienaip ar kitaip“, – sakė buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.
O išgirdę siūlymą pastatą nugriauti išvis, parlamentarai kraipo galvas.
„Griovimas būtų dar baisiau, yra išaiškinta, kad kapų ir palaikų nebėra – jie buvo iškelti“, – teigė buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Jie yra kraštutiniai ta prasme, kad neina į jokį kompromisą su kitų visuomenės grupių ir Lietuvos poreikiais. Lietuvai reikia apsispręsti, kiek jos gali tų naujų organizacijų išklausyti ir atsižvelgti, kai tie reikalavimai lankstūs“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.
„Sporto rūmai yra šašas Vilniaus peizaže, nes 35 metai, kaip turime centre griūvantį pastatą, kuris yra brangus“, – teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Per 5 metus – 800 tūkst. eurų Sporto rūmų išlaikymui
Ką apie tai mano vilniečiai?
„Pasaulio sostinėse ar jūs matėt kur nors išgriautas vietas dėl to, kad kažkada buvo žydų kapinės?“
„Ieškot reikėtų kompromiso. Tiksliai kokio, sunku pasakyti, kad visiem tiktų ir visi būtų patenkinti.“
„– Nugriauti. – Kodėl? – Pastatyti ant žydų kapinių. Yra žmonių grupė, kuriems tai yra šventa vieta.“
Turto banko duomenimis, nuo 2021 metų iš viso Sporto rūmų išlaikymui buvo skirta apie 800 tūkstančiai eurų.
Į siūlymus griauti pastatą sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda – anot jo, planai dėl pastato ateities neigiamai nepaveiktų žydų tautos atminimo.
„Griauti tai, kas yra pripažįstama kaip tam tikra architektūrinė vertybė, atspindinti tam tikro mūsų architektūros raidos laikotarpio simbolį, tikrai manau, kad tai būtų neatsakinga daryti“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Per šiuos metus Turto bankas turi atlikti Sporto rūmų būklės vertinimą. Seimo Kultūros komitetas turi sudaryti darbo grupę, kuri iki rugsėjo 1 dienos patikslintų, kokia bus pastato funkcija. Vilniaus meras Valdas Benkunskas metų pradžioje kalbėjo, jog sutvarkyti buvusius Sporto rūmus gali prireikti daugiau kaip 50 milijonų eurų, tačiau dabar parlamentarai spėja, kad suma gali pakilti ir iki 100 milijonų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
