„Pagal patvirtintus projektus rekonstruotas šis statinys skatintų dalykinį (konferencinį) turizmą, primintų ir įamžintų gyvą valstybingumo istoriją – 1988 m. spalį rūmuose surengtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausį čia įvyko atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis (...); pagal projektą sutvarkyta teritorija aplink pastatą tinkamai įamžintų buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimą“, – pažymima nutarimo projekte „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tolesnio panaudojimo“.
Šį dokumentą, kurį 50 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų vardu pateikė Seimo narys socialdemokratas Šarūnas Birutis, antradienį po pateikimo palaikė 68 parlamentarai, 4 buvo prieš, 16 susilaikė. Projektą svarstys Seimo Kultūros komitetas, o plenarinėje salėje jis vėl turėtų atsirasti birželio 11 d.
„Buvę Kultūros ir sporto rūmai yra viena jautriausių vietų Lietuvoje. Ši tema reikalauja ne emocinių šūkių, o brandos ir atsakomybės“, – sakė Š. Birutis.
Birutis: ši vieta turi būti įprasminta
Jo teigimu, niekas nesiūlo triukšmingų renginių.
„Ši vieta negali būti triukšminga komercija ir negali būti palikta nykti. Ji turi būti įprasminta“, – sakė Š. Birutis.
Nutarimo projekto autoriai siūlo Vyriausybei atsisakyti svarstymų perduoti ar parduoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, bet tęsti ir pilnai įvykdyti Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimą „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu“.
Seimo Kultūros komitetui siūloma sudaryti darbo grupę, kuri iki šių metų rugsėjo 1 d. parengtų būsimų Kongresų rūmų patikslintų funkcijų projektą.
Parlamentarai šiuo dokumentu ketina pasiūlyti Kultūros ministerijai atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymą Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Taip pat ministerijai siūloma paskelbti kūrybinį konkursą sukurti memorialą bei ekspoziciją, skirtus buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimui bei istorinės Sąjūdžio veiklos įamžinimui rekonstravimo projekte numatytose erdvėse ir vietose.
Dalykiškai bendradarbiauti įgyvendinant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą Seimo nariai kviečia ir Vilniaus miesto savivaldybę. Ji raginama prisidėti skatinant ir vystant dalykinį (konferencinį) turizmą, kultūros paveldo atstatymą.
Seimas planuoja priimti nutarimą dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, atsižvelgdamas į įvairių Lietuvos organizacijų ir visuomenės atstovų raginimus rekonstruoti šį pastatą bei į daugiau kaip 70 proc. dalyvavusiųjų įvairiose sociologinėse apklausose išreikštą pritarimą rūmuose įrengti Konferencijų centrą. Taip pat siekiama atsižvelgti į jų pasiūlymus patobulinti Konferencijų centro koncepciją kartu su rekonstravimo projektu numatant galimybę čia veikti miesto Informaciniam centrui, organizuoti įvairias nedideles (progines) parodas, pristatymus, diskusijas.
Parlamentarai deklaruoja siekį nebeeikvoti didelių valstybės lėšų pastato priežiūrai ir apsaugai be ekonominės naudos, bet jas skirti greitesniam pastato rekonstravimui ir prikėlimui naudoti pagal šiuolaikinius poreikius.
Seimo nariai atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 metais buvo parengtas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tvarkybos darbų (remonto ir restauravimo) projektas bei Kongresų centro rekonstravimo techninis projektas, kurių sprendiniams pritarė Lietuvos žydų bendruomenės ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai. Taip pat pažymima, kad 2020 ir 2022 metais buvo išduoti leidimai statinio tvarkybai ir rekonstravimui.
Nutarimo projekte pažymima, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai 2006 metais yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą kaip regioninės reikšmės objektas, taip pat tarptautiniu mastu yra pripažinti XX amžiaus brutalizmo stilistikos architektūros šedevru.
Seime yra dar viena iniciatyva
23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė yra įregistravusi rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu, kuris dar nepasiekė Seimo plenarinės salės, siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius. Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę Seimo nariai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
„Rekonstravus pagal patvirtintus projektus šis statinys skatintų konferencinį turizmą ir įamžintų valstybingumo istoriją – 1988 m. spalį rūmuose surengtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą ir atsisveikinimą su Sausio 13-osios aukomis, (...) pagal projektą sutvarkyta teritorija aplink pastatą įamžintų buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimą“, – teigiama rezoliucijos projekte.
Jos autoriai siūlo atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje nėra pastato ir erdvių, kuriuose būtų galima rengti aukšto lygio tarpvalstybinius bei tarptautinius renginius. Jie atkreipia dėmesį į įvairių Lietuvos organizacijų ir visuomenės atstovų raginimus rekonstruoti Vilniaus kultūros ir sporto rūmus bei į daugiau kaip 70 procentų dalyvavusiųjų įvairiose sociologinėse apklausose išreikštą pritarimą rūmuose įrengti Konferencijų centrą.
Parlamentarai siūlo Vyriausybei atsisakyti svarstymų perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar „kitaip atsikratyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmais“.
Jie ragina tęsti ir pilnai įvykdyti Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projektas pripažintas svarbiu valstybei.
Beje, Seimo narys Ignas Vėgėlė yra siūlęs į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti šį rezoliucijos projektą, tačiau tam nepritarta.
ELTA primena, kad susirūpinę dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę.
Jie prašo kuo skubiau priimti sprendimus, įgalinančius šių rūmų atkūrimą ir jų įveiklinimą, šį procesą siejant su gyventojų išsakyta nuostata dėl Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro paskirties bei Lietuvos Nepriklausomybei svarbių istorijos faktų įprasminimu.
„Šį projektą įgyvendinant būtina išsaugoti Lietuvos Nepriklausomybės tapsmo ir jos gynimo istoriją žyminčius įvykius įrengiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo, 1991 m. Sausio 13-ąją sovietinės kariuomenės agresijos aukų pagerbimo, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio užkardoje OMONO nužudytų Lietuvos pareigūnų atminimo įamžinimo ekspozicijas“, – sakoma signatarų kreipimesi.
Kreiptis į šalies vadovus jie nutarė, „dėl susidariusios kontraversiškos padėties, į kurią yra patekęs vienas svarbiausių Lietuvos Nepriklausomybės tapsmui ir jos gynybai objektų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas, kuriam 2020 metais išduoti statybos ir tvarkybos leidimai“.
„Matydami nenuoseklų atsakingų valdžios institucijų požiūrį į būsimą šių rūmų paskirtį reiškiame susirūpinimą dėl šio istorinio pastato likimo“, – kreipimesi į G. Nausėdą ir I. Ruginienę sako Kovo 11-osios Akto signatarai.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad dviejų rinkos tyrimo kompanijų – „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimai“ – atlikta apklausa dėl būsimos Vilniaus koncertų ir sporto rūmų paskirties rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų remia šio komplekso, kaip Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro, idėją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
