sporto rūmai

Bet koks bandymas „toliau niekinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje esančias senąsias žydų kapines“ sulauktų pasipriešinimo, teigia JAV specialusis pasiuntinys stebėsenos ir kovos su antisemitizmu klausimais, rabinas Yehudas Kaplounas. „Bet koks bandymas dar labiau išniekinti šias kapines yra gėdingas Lietuvos vyriausybei ir susidurs su pasipriešinimu“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį paviešintame kultūros ministrui Lukui Alsiui skirtame laiške teigė jis.

Tęsiantis diskusijoms dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato pritaikymo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas neturi konkrečios vizijos, bet laikosi aiškios pozicijos, kad rūmai turi išlikti, sako klubo prezidentė Birutė Valionytė.  „Mes neturime konkrečios vizijos, mes turime labai aiškią poziciją – šie rūmai negali nugriūti, nes dabar, atrodo, (…) kad laukiama, kada jie sugrius“, – ketvirtadienį Eltai teigė ji.

Dešimtmečius apleistų Sporto rūmų likimas, panašu, po truputį juda Seime – parlamentarai priėmė projektą, kuris pastatą paverstų kongresų erdve su memorialu senosioms Šnipiškių žydų kapinėms. Tačiau dalis žydų organizacijų tam griežtai priešinasi ir reikalauja rūmus nugriauti visai, o kapines aptverti. Jų teigimu, tai šventa vieta, todėl vykstančios konferencijos, parodos ar kita veikla būtų nepagarbos simbolis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra tam tikro Lietuvos architektūros raidos laikotarpio simbolis, todėl juos griauti būtų neatsakinga.

Dalis žydų bendruomenės prašo buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje nekurti memorialo, o išsaugoti čia esančias senąsias Šnipiškių žydų kapines. „Tai buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Buvę. Bet tai ne buvusios kapinės, tai esamos kapinės, kuriose yra palaidoti tūkstančiai žmonių.

Seimas svarstys nutarimo projektą, siūlantį Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams.

Seimo nariams antradienio plenariniame posėdyje ketinant teikti nutarimo projektą dėl Vilniaus kultūros ir sporto rūmų ateities, parlamento pirmininkas Juozas Olekas sako, kad taip išreiškiama pozicija, jog jie turi būti sutvarkyti.  „Mes išreiškiame labai aiškią Seimo poziciją, kad mes turime sutvarkyti Sporto rūmus. (...) Ir dar (...), man atrodo, nutarime yra (siūlymas – ELTA) juos pripažinti ne regioniniu, bet nacionaliniu objektu“, – antradienį Seime žurnalistams teigė jis.

Požiūris į buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimą priešina socdemus: vieni linkę pastato kontrolę išlaikyti Vyriausybės rankose, šią vietą paverčiant nacionaliniu vienybės simboliu, bet kiti į klausimą žvelgia pragmatiškiau ir nori objektą perleisti savivaldybei, taip išvengiant papildomo finansinio įsipareigojimo centrinei valdžiai.

Dalis Seimo narių siūlo Vyriausybei atsisakyti idėjos Vilniaus savivaldybei perduoti buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, siūlo juos pripažinti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu bei pastatą pritaikyti konferencijų centrui.

Vienas istoriškai reikšmingiausių pastatų Vilniuje – buvę Sporto rūmai – iki šiol stūkso tylūs, aptverti, apleisti ir neturi aiškios ateities. Dėl to į valdžią kreipėsi Nepriklausomybės Akto signatarai, ragindami nedelsti ir pagaliau priimti sprendimus, kaip pastatą įveiklinti. Prezidentūra siūlo rūmus perduoti Vilniaus savivaldybei ir kartu su Vyriausybe dalintis finansinę naštą, o savivaldybė pripažįsta, kad viena tokio masto projekto įgyvendinti nepajėgtų.

Svarstant galimą buvusių  Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, sovietų laikais pastatytų dešiniajame Neries krante, buvusių žydų kapinių teritorijoje, ateitį, Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia palaikanti idėją, jog pastatas galėtų atgimti kaip muziejus, skirtas Lietuvos istorinių tragedijų atminčiai įprasminti. „Vertinant buvusių Sporto rūmų pritaikymo galimybes laikomasi pozicijos, kad šis objektas nėra tinkamas šiuolaikiniam, konkurencingam konferenciniam turizmui.

Šiuo metu yra vertinamos trys galimybės, kaip būtų geriausia panaudoti sostinėje vis dar be paskirties stovinčius Vilniaus sporto rūmus, sako ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Ji pati teigia, jog palaikytų idėją nenaudojamą objektą perduoti sostinės savivaldybei. „Šiandien Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) yra duota užduotis paskaičiuoti tris alternatyvas, kad aš galėčiau jas įsivertinti“, – žurnalistams Seime kalbėjo I. Ruginienė.

Valstybinė kultūros paveldo komisija palankiai vertina Vyriausybės paskelbtą sprendimą dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities, pabrėždama šio objekto architektūrinę ir simbolinę svarbą, rašoma pranešime spaudai. Paveldo komisija teigia besitikinti, kad būsimi veiksmai padės išsaugoti XX a. brutalizmo architektūros pavyzdį ir užtikrins pastato prasmingą viešąją paskirtį. „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – tai ne tik išskirtinės architektūros objektas, bet ir atminties vieta.

Vyriausybei šią savaitę paskelbus, jog sostinės koncertų ir sporto rūmuose bus įkurtas Vilniaus kongresų centras, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sprendimą vertina kritiškai ir teigia, jog organizacija apie pasikeitusį objekto likimą informuota nebuvo. „Mane ši žinia labai nustebino. (...) Su Lietuvos žydų bendruomene tartasi nebuvo ir tai, kad mes apie tokį sprendimą žinojome ir jam pritarėme, yra netiesa“, – Eltai ketvirtadienį sakė F. Kukliansky.

Sostinės koncertų ir sporto rūmuose bus įkurtas Vilniaus kongresų centras, trečiadienį pranešė Vyriausybė. Skelbiama, kad įgyvendinant projektą bus išsaugomas dėmesys ir šios vietos reikšmei Lietuvos istorijai, ją žyminčių įvykių įamžinimui – 1988 m. spalį rūmuose surengtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausį čia įvyko atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis.

Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo Vilniaus koncertų ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės“, – pranešime teigia komisija.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Vyriausybė vertina praėjusio Ministrų kabineto siūlymą Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose bei jų teritorijoje įkurti memorialą žydams, tačiau šių metų biudžete finansavimas galimybių studijos rengimui nenumatytas. „Eigoje šitas procesas yra. Yra vertinama, yra sveriama, yra bendraujama. Kol kas tikrai niekas nėra pakeista ir jeigu bus kažkas pakeista, padaryta, bus informuota“, – BNS teigė G. Paluckas.

Vilniaus policija dėl apleisto Vilniaus Sporto rūmų pastato niokojimo buvo sulaikiusi 17 įvairaus amžiaus paauglių, didžioji dalis yra mažamečiai, tai yra jiems nėra 14 metų. Sostinės policija teigia, kad paaugliai iš Vilniaus miesto ir rajono buvo perduoti tėvams, padaryta žala tikslinama.

Vilniuje įsisuko paauglių vandalų gauja. Šeštadienį policijai gavus pranešimą apie sujudimą ant Vilniaus Sporto rūmų pastato stogo, nepilnamečių siautėjimas tuo nesibaigė. Šiomis dienomis ir vėl niokotas valstybės turtas – išdaužyti Sporto rūmų langai. Šeštadienį policija pranešė, kad 14.53 val. ant Vilniaus Sporto rūmų pastato stogo pastebėti du paaugliai. Jie galimai sprogdino petardas.  Prie pastato atvykus policijai, paaugliai pasislėpė pastate.

Šeštadienio popietę ant Vilniaus Sporto rūmų pastato stogo pastebėti du paaugliai, buvo girdimi sprogimai. Kaip Eltai sakė Vilniaus apskrities policijos komisariato atstovas, prie avarinės būklės pastato besibūriuojantys paaugliai pastebėti 14.53 val. „Buvo gautas vienas pranešimas, kad du paaugliai ant stogo, kitas pranešimas – kad iš kito pastato šono paaugliai sprogdina petardas“, – sakė policijos atstovas. Prie pastato atvykus policijai, paaugliai pasislėpė pastate.

Turto bankas pasirašė sutartį su viešąjį pirkimą laimėjusia įmone „Profitecha“ dėl Sporto rūmų fasado valymo. Darbai bus atlikti per du mėnesius, darbų vertė siekia šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Grafičiai nuo Sporto rūmų fasadų bus pradėti valyti esant tinkamoms oro sąlygoms, paros vidutinei temperatūrai pasiekus 10 laipsnių šilumos. „Meninė saviraiška gali būti suprantama įvairiai.

Idėjos vietoj apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą įgyvendinimas gali būti ilgas ir sunkus procesas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkanti Lietuvos žydų atminimo objektą, reikės nemažai padirbėti. Komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Turto bankas planuoja atlikti būtiniausius remonto darbus Vilniaus sporto rūmuose. Kaip pirmadienį informavo įstaiga, siekiant apsaugoti pastatą nuo aplinkos poveikio, skelbiamas konkursas rūmų stogo sandarinimo ir tvarkymo darbams, taip pat bus demontuojamos pavojų šiuo metu keliančios pakabinamos lubos. Pasak Turto banko, neatidėliotino rūmų remonto nuspręsta imtis atlikus techninę pastato ekspertizę.

Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos techninis projektas jau baigtas rengti ir artimiausiu metu ketinama kreiptis dėl statybų leidimo išdavimo, tačiau tolesni veiksmai projekte artimiausiu metu nebus vykdomi, pranešė valstybės valdomas Turto bankas. „Techninis rekonstrukcijos projektas yra parengtas ir patvirtintas, o statybų leidimas yra paskutinis projektavimo etapas, tad būtų neracionalu šį procesą nutraukti baigiamojoje stadijoje.

Vilniaus savivaldybės taryba ragina Vyriausybę nestabdyti Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos projekto ir planų įrengti čia Vilniaus kongresų centrą. Po Vyriausybės išsakytų dvejonių dėl daugiau nei penkerius metus svarstomo projekto ateities, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje sostinės politikai akcentavo, kad atsisakius idėjos, miestas, valstybė ir verslas toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.

Buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksą planuojama pradėti rekonstruoti 2022-aisiais. „Šiuo metu planuojama, kad rangos konkursas bus skelbiamas kitų metų viduryje, o rangos darbų pradžia numatyta 2021 metų pabaigoje – 2022 metų pradžioje“, – BNS informavo projektą koordinuojantis Turto bankas. Valstybės investicijų programoje kitąmet numatyta skirti 515 tūkst. eurų projekto rengimui, 2022-aisiais pradėjus darbus Rinktinės gatvėje esantiems sporto rūmams būtų skirta 16 mln.

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai, o tuo pačiu – savivaldybės dalyvavimui įgyvendinant Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą. Planuojama, kad šioje vietoje stovintys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bus pritaikyti tarptautinius standartus atitinkančio Vilniaus kongresų centro veiklai.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas šiemet planuoja paskelbti būsimo Konferencijų ir kongresų centro, kuris iškils vietoj Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, rangovo bei operatoriaus konkursus. Šiuo metu baigiamas rengti techninis projektas.  Turto banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas sako, kad derinti jau pateiktas poveikio aplinkai vertinimas, pirmąjį šių metų ketvirtį bus baigtas rengti techninis projektas ir kreiptasi dėl statybų leidimo.

Siaubinga nelaimė Vilniuje – Olimpiečių gatvėje sudegė žmogus. Apie 6.43 val. prie buvusių Sporto rūmų liepsnojantį žmogų ugniagesiai gesino, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko. Kaip paaiškėjo, vyrui buvo 46 metai. Šalia rastas bakelis, įtariama su degalais. Įvykio vietoje rasti dokumentai. Šiuo metu nelaimės vietoje dirba pareigūnai.

Nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija ir Konferencijų bei kongresų rūmų įrengimas dar kiek pabrango – dabar tam ketinama išleisti iki 29 mln. eurų (su PVM), nurodoma Finansų ministerijos atnaujintame Vyriausybės nutarimo, kuriuo rekonstrukcija pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pakeitimo projekte. Spalio pradžioje skelbtame nutarimo projekto redakcijoje buvo nurodoma, kad rekonstrukcija kainuos 28,3 mln. eurų.

Į Vilniaus koncerto ir sporto rūmų rekonstrukciją Vyriausybė kitąmet ketina investuoti beveik 1,4 mln. eurų, tačiau Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai lėšų nenumatyta. Valstybės investicijų 2018-2020 metų programos projekte nurodoma, kad Sporto rūmams iš valstybės biudžeto kitąmet ketinama skirti 1,388 mln. eurų. Tačiau Kauno stadionui, kuriam savivaldybė tikėjosi gauti lėšų iš Vyriausybės, pinigų nenumatyta.

Dėl teisėsaugos tyrimų įstrigus viešųjų pirkimų procedūroms, Vyriausybė vėlina Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos terminą - juos kongreso veiklai tikimasi pritaikyti iki 2021-ųjų. Vyriausybė dėl to spręs trečiadienį. Anksčiau buvo numatyta, kad rūmai bus rekonstruoti 2018-aisiais, o kongresai, konferencijos ir kultūros renginiai čia vyks jau nuo 2019-ųjų.

Paveldosaugininkai buvusio Vilniaus simbolio - Sporto rūmų - griauti neleidžia, tad akis badantis apleistas gigantas bus rekonstruojamas išsaugant jo dabartines formas. Tuo metu gerokai apgriuvę Profsąjungų rūmai pateko į teismų verpetus. Didžiulis brutalizmo stiliaus statinys Vilniaus centre pradėjo kilti dar septintajame dešimtmetyje, o sporto renginių bei koncertų lankytojams duris atvėrė 1971 metais.

 Statybų bendrovei „Irdaiva“ nepavyko atnaujinti nutraukto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė įmonės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį - pagal ją Turto banko vasarį priimtas sprendimas nutraukti konkursą buvo teisėtas.

Teisėsaugos akiratyje esančiai Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“ nepavyko atnaujinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso. Vilniaus apygardos teismas praėjusį penktadienį atmetė įmonės ieškinį, kuriuo ji siekė panaikinti Turto banko sprendimą nutraukti derybas su potencialiu rangovu. Teismo neįtikino „Irdaivos“ teiginiai, esą ji nežinojo, kad jos darbuotojas dirbo ir Turto banko skelbto konkurso komisijoje.

Judantis takas į Tauro kalną, o vietoje griūvančių profsąjungų rūmų – moderni koncertų salė. Būtent šioje Vilniaus vietoje Remigijus Šimašius siūlo išpildyti Jono Basanavičiaus svajonę – įrengti Tautos namus arba lietuvių kultūros centrą. Dabartiniai kelis kartus degusio pastato savininkai rūmų taip lengvai atiduoti neketina. Prašys daugiau nei dešimties milijonų eurų.

Dėl neskaidriai įgyvendinto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos rangovo konkurso Turto bankui jį pagaliau nutraukus, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog rūmų atnaujinimas neturi būti skubinamas. „Esminis dalykas, kad Sporto rūmai, kurie yra dabar Turto banko nuosavybė, jie negali būti tokios būsenos, bet jeigu konkursas bus skelbiamas iš naujo, tai dabar vertiname visus investicinius projektus ir žiūrėsime, ką reikės daryti ir su šituo projektu.

 Turto bankas bankrutuojančiai Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG) ir bendrovei „Žalgirio sporto arena“ pervedė 5,6 mln. eurų už buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, kurie bus pertvarkyti į modernų kongresų centrą. „Su pardavėjais atsiskaitėme penktadienį“, - BNS patvirtino Turto banko vadovas Vaidotas Aleksius. Lėšų Sporto rūmų įsigijimo sandoriui Vyriausybė skyrė iš Finansų ministerijos šiemet sutaupytų lėšų.

Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ dar pavasarį įsigijo Vilniaus prestižinėje vietoje stovintį apleistą Žalgirio stadioną ir šalimais esančią Teatro areną, kurioje šią savaitę prasidėjo griovimo darbai. 1,4 h. sklype, ant kurio buvo pastatyta ledo arena, vėliau tapusi Lietuvos ryto krepšinio komandos arena, o paskutiniu metu vadinta teatro arena, šiuo metu vyksta griovimo darbai. Taip teigia įmonės vadovas, griovimo darbus tikimasi baigti gruodžio mėnesį, o jeigu pavyktų ir anksčiau.

Buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valstybė įsigis už 5,6 mln. eurų. Turto bankas trečiadienį pasirašo trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį, pagal kurią iš Ūkio banko investicinės grupės (UBIG) bankroto administratoriaus perkamo turto dalies kaina siekia 5,4 mln. eurų, iš bendrovės „Žalgirio sporto arena“ – 0,2 mln. eurų, BNS trečiadienį informavo Vyriausybės spaudos tarnyba. „Tai pirmas praktinis žingsnis, siekiant įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį ir kultūrinį projektą.

 Vyriausybė tarsis dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresų centrui projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Komisijos vadovės nuomone, parengus reikiamus teisės aktus, derybos dėl Sporto rūmų įsigijimo turėtų prasidėti ne anksčiau kaip gegužės viduryje. Planuojama, kad įsigijus Sporto rūmus su sklypu, jų atnaujinimas galėtų prasidėti 2016-ųjų rudenį. Vyriausybė čia numato įrengti Kongresų centrą su konferencijų ir koncertų salėmis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas draudžia eksploatuoti masiniams renginiams numatytą Vilniaus koncertų ir sporto rūmų dalį. Koncertų organizatoriams atsiųstame rašte teigiama, kad dėl gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų ir siekiant užtikrinti renginyje galinčių dalyvauti žmonių saugumą, renginiai jau daugelį metų uždarytoje erdvėje vykti negali.

Šiandien, liepos 9 d., 14.47 val. Vilniaus aps. vyriausiasis policijos komisariatas (Vilniaus aps. VPK) buvo informuotas, kad Vilniuje, Rinktinės g. 1, nuo Sporto rūmų pastato stogo nušoko vyras (apie tai pranešė įvykį matęs praeivis). Į įvykio vietą atvykę medikai konstatavo jauno vyro mirtį. Nustatyta, kad tai – A. B., gimęs 1987 m. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Alytaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo vadovaujantis įstaigoms ir organizacijoms, vykdančioms sportinius ir kitus renginius Sporto ir rekreacijos centro bazėse iš šiam centrui skirtų vietinio biudžeto lėšų, draudžiama parduoti bilietus į juos. Tokių pasipinigautojų centro bazėse atsiranda apie dešimt per metus. Miesto taryba yra priėmusi sprendimą, kuriame nustatyta, kokie renginiai Sporto ir rekreacijos centro bazėse gali vykti iš centrui skirtų vietinio biudžeto lėšų.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 1 val., iš grupės „Sel“ koncerto besiskirstantys žmonės tapo eismo įvykio liudininkais. Į stovėjimo aikštelę prie Vilniaus sporto rūmų dideliu greičiu įsukęs automobilis partrenkė prie savo automobilio ėjusią merginą (g. 1987 m.), jos draugui ( g. 1986 m.) pervažiavo pėdą ir galiausiai atsitrenkęs į stulpą buvo priverstas sustoti.

Paraityti džinsai, aštriausia šukuosena mieste, vintažiniai raybanai  ir gitara pablizginto kadilako keleivio sėdynėje. Gerbėjos klykia, priekinės eilės alpsta, plėšia bliuzelių sagas ir draiko garbanas! Į sceną keliauja jis – tikrų tikriausias rokenrolas. Tiesiai iš gražiausių automobilių ir pasiučiausių šokių laikų į „Woo“ atkeliauja toks rokenrolas, koks supurtė pasaulį prieš daigiau negu 50 metų.

Po ilgų diskusijų Kauno miesto tarybos nariai ketvirtadienį nusprendė būsimuosius Kauno pramogų ir sporto rūmus pavadinti Žalgirio arena. Vardo pramogų ir sporto rūmams Nemuno saloje suteikimo klausimo svarstymas miesto tarybos posėdyje tarpais priminė humoro vakarą, o jame buvo varžomasi dėl titulo, kuris atitektų didžiausiam Kauno patriotui.

Praėjusį penktadienį Alytaus rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl liekamųjų medžiagų apskaitos, saugojimo ir naudojimo iš rekonstruojamų Sporto rūmų įtariant didelės vertės turto iššvaistymą ir savivaldybės darbuotojų pareigų neatlikimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis buvusios miesto savivaldybės kontrolierės Irenos Sedleckaitės Generalinei prokuratūrai pateikta patikrinimo medžiaga.

Spalio pradžioje Alytaus miesto savivaldybės taryba, atsižvelgusi į tarybos socialdemokratų frakcijos siūlymą, Kontrolės ir audito tarnybai, vadovaujamai Irenos Sedleckaitės, pavedė atlikti tarnybos planuose nenumatytą statomo Daugiafunkcio pramogų ir sporto komplekso auditą. Siekta išsiaiškinti, kaip apskaitomos, saugomos ir panaudojamos liekamosios medžiagos iš rekonstruojamų Sporto rūmų, kurie statybų metu ir po jų įgyja kitą pavadinimą - Daugiafunkcis pramogų ir sporto kompleksas.