Prezidentūra siūlo rūmus perduoti Vilniaus savivaldybei ir kartu su Vyriausybe dalintis finansinę naštą, o savivaldybė pripažįsta, kad viena tokio masto projekto įgyvendinti nepajėgtų.
Valdininkai pabrėžia, kad rūmai netaptų koncertų ar pasilinksminimų vieta – ateityje čia galėtų vykti parodos, konferencijos ar edukacinės veiklos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sporto rūmuose – prasidėjo svarbiausias Lietuvos atgimimo etapas. 1988-ųjų metų spalį įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Daugumą laimėjęs Sąjūdis po pusantrų metų paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę. Toje pačioje erdvėje 1974 metais buvo pašarvotas okupuotos Lietuvos komunistų vadas Antanas Sniečkus. O dvidešimčiai metų neprabėgus, ten pašarvoti Sausio 13-ąją žuvę Nepriklausomos Lietuvos gynėjai.
Sporto rūmuose grodavo ir tranki muzika – koncertuodavo žymios Lietuvos grupės, kaip „Antis“ bei „Hiperbolė“. O šiandien apleisti sporto rūmai stūkso tyliai, tačiau kelia garsias diskusijas.
Versijų, ką su pastatu daryti, buvo įvairiausių. Tai įrengti modernų renginių centrą, tai paversti žydų memorialu. Tačiau sprendimai kol kas stringa ir rūmų likimas – neaiškus.
Planai vietoje 1971 metais statytų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015 metų, kai juos perėmė Turto bankas. Pačioje Vilniaus širdyje stovintis pastatas vaiduoklis piktina ir kalbintus vilniečius.
„Gal galima, su visa pagarba, perlaidoti kažkaip. Aš nežinau, kaip tai daroma, nes, žiūrint istoriškai, mūsų visas Vilnius yra kapinės.“
„Žinoma, reikia, ir taip griūva viskas. Trūksta sveiko proto.“
„Jis negali stovėti šitaip, kaip dabar stovi – nei naudojamas, nei nenaudojamas. Žmogiškai logikai tai nesuprantama. Iššvaistyti pinigai.“
Nenuoseklus valdžios požiūris į rūmus papiktino ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus – jie kreipėsi į Prezidentūrą ir Vyriausybę, ragindami pagaliau priimti sprendimus dėl pastato įveiklinimo.
„Jau seniai galėjo būti, kaip signatarai siūlėme, ir kongresų, konferencijų, kultūros centras, būti daugybės žmonių traukos centras, kad jis būtų gyvas“, – aiškino Nepriklausomybės akto signataras Justas Vincas Paleckis.
Prezidentūra siūlo Sporto rūmus perduoti Vilniaus miesto savivaldybei
„Siūlome Vyriausybei spręsti klausimą dėl šio pastato perdavimo savivaldybei, bet su labai aiškiu, konkrečiu įsipareigojimu finansuoti šį objektą“, – sakė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Viena savivaldybė tokio masto projekto šiuo momentu „pavežti“ tikrai negalėtų“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Adomas Bužinskas.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas metų pradžioje kalbėjo, jog sutvarkyti buvusius Sporto rūmus gali prireikti daugiau kaip 50 mln. eurų, tačiau dabar savivaldybė tikslios sumos išskirti negali.
„Kai mes žinosime, kiek tai kainuos – 100, 150, 200 milijonų, tuomet jau galėsime žiūrėti, kaip mes galėsime tai dalintis kartu su Vyriausybe“, – aiškino A. Bužinskas.
Paaiškėjo, kad Turto bankas per šiuos metus turi atlikti rūmų būklės vertinimą. O savivaldybė, anot atstovo, parengti detalų planą iki vasaros pradžios, kaip pastatas gali būti pritaikytas.
„Koncertų, pramoginių ar sporto renginių pastate tikrai nebus, tai turbūt akivaizdu, bet galimybių yra įvairių – gali būti istorinės konferencijos ir parodos, ir meninės instaliacijos, ir edukacinės erdvės“, – tikino D. Matulionis.
„Žydai sporto rūmų neatims. Tas buvo tikrai nuspręsta ir niekad žydai į sporto rūmus nepretendavo“, – ramino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Turto banko duomenimis, nuo 2021 metų iš viso Sporto rūmų išlaikymui buvo skirta apie 800 tūkst. eurų. O kol valdininkai vis dar tik diskutuoja, ką daryti, sporto rūmai lieka aplink esančių vartų glėbyje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
