Prezidento vyriausiojo patarėjo Deivido Matulionio teigimu, šalies vadovas siūlo pastatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o pastarajai ir valstybei bendrai dalintis rekonstrukcijos finansine našta.
„Pastatas išlieka. Jis turi būti atnaujintas, rekonstruotas vadovaujantis tiek istorine atmintimi – istorinė atmintis yra ir Lietuvos žydų istorija, ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio istorija – tiek tam tikru įveiklinimu, kuris neprieštarautų šiai ypatingai vietai kapinių memorialinės funkcijos prasme“, – žurnalistams po susitikimo dėl rūmų ateities Prezidentūroje antradienį sakė D. Matulionis.
„Siūlome Vyriausybei spręsti klausimą dėl šio pastato perdavimo savivaldybei, bet su labai aiškiu, konkrečiu įsipareigojimu finansuoti šį objektą ir padėti savivaldybei jį įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, ateityje planuojamas dar vienas susitikimas, po to dėl finansavimo turės susitarti savivaldybė ir Vyriausybė. Jis teigė susidaręs įspūdį, jog Ministrų kabinetas pasirengęs prisidėti finansiškai.
„Vyriausybė turėtų prisidėti. Tai neturėtų būti vien tik Vilniaus savivaldybės reikalas“, – teigė jis.
Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas paragino „nebemėtyti šio klausimo kaip karštos bulvės“ bei Vyriausybę, sostinės valdžią, žydų bendruomenę bei kitas interesų grupes priimti bendrą sprendimą ir pradėti tvarkymo darbus.
„Manau, kad šiais metais reikėtų susitarti ir pradėti šį klausimą judinti į priekį. Savivaldybė rodo norą, tad reikia jiems padėti“, – sakė D. Matulionis.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas savo ruožtu pabrėžė, kad Turto bankas per šiuos metus turėtų atlikti prieš maždaug dešimtmetį atliktą rūmų būklės vertinimą.
Tuo metu savivaldybė, anot jo, iki vasaros turės parengti „labai aiškų planą“, kaip nenaudojamas pastatas gali būti pritaikytas – Vyriausybė, savivaldybė ir žydų bendruomenė turi susitarti dėl koncepcijos.
„Ką tiksliai ten darome. Tuomet savivaldybė, žinodama koks yra pastatas ir yra sutarimas, galės jau pasirašiusi kažkokį bendrą memorandumą prisiimti atsakomybę ir tą pastatą pasiimti“, – žurnalistams sakė A. Bužinskas.
„Išjudinom nacionalinį stadioną, tai turime tikėjimo savimi, kad ir Sporto rūmus galime išjudinti“, – pridūrė jis.
Rūmai – istorijai, parodoms
Pasak D. Matulionio, atnaujintuose rūmuose galėtų vykti kultūriniai renginiai – istorinės konferencijos, parodos, edukacijos, o dalis pastato skirta Sąjūdžio bei žydų istorijos muziejui.
„Koncertų, pramoginių ar sporto renginių pastate tikrai nebus – tai akivaizdu. Tačiau galimybių yra įvairių“, – kalbėjo jis.
Tuo metu A. Bužinskas teigė, kad dėl rūmų panaudojimo ir galimų veiklų dar bus tariamasi.
„Nereikia nuvertinti muziejinės veiklos, matyt, muziejai irgi gali būti įdomūs, yra ką pažinti ir Lietuvos žydų, ir Sąjūdžio istorijoje. Faktas, kad ir parodos gali vykti, matyt, ir tam tikro pobūdžio konferencijos“, – teigė A. Bužinskas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
