Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Reikia išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių
Vienoje iš Klaipėdos gatvių stovi mikroautobusas, iš jo gyventojams pardavinėjamas pienas. Eilėje laukia būrelis pinigus taupančių senjorų:
„Su pensija? Gerai, gerai. Patenkintas. – Galėtų būti daugiau, ar nelabai? – Normaliai, aš galiu pasakyti. Na, gal jei šimtinę pridės, kiekvienais metais prideda.“
„Kiek gaunat, jeigu ne paslaptis? – Apie tūkstantį be kelių centų. Kol kas užtenka.“
„Dirbau ant trijų etatų, todėl pensiją neblogą gaunu. Septynis su „biškutį“. – O kiek reikėtų, kad sakytumėt: viskas labai gerai. – Niekuomet nėra... Kiek tu beturėtum, saiko reikia turėti. Pusantro tūkstančio, kad būtų.“
„Infliacija kokia didelė yra – 5,6. Čiut pragyvena. – Jūs kaip? Kiek gaunat? – 1000 eurų, bet kiti gauna po 700, 600. – Kiek reikėtų, kad senjoras galėtų solidžiai gyventi? – 1800 tada.“
Vieniems užtenka dabartinės pensijos, kitiems norisi daugiau pinigų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia beveik pusaštunto šimto eurų, vidutinė su būtinuoju stažu 807 eurus, o vidutinė pensija be stažo siekia 471 eurą.
Lietuvos visuomenė senėja. Keičiasi dirbančių ir pensijas gaunančių gyventojų santykis. Dirbantiesiems reikia išlaikyti vis didesnį senjorų skaičių.
„Mūsų pensijos yra per mažos dėl to, kad mes negalime surinkti pakankamai mokesčių iš mažėjančios visuomenės. Problemos yra dabar. Jos gilės artimiausius kelis metus. Tikėtina 5, galbūt 10 metų mes matysime problemų augimą“, – aiškino „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Gimdo vis mažiau vaikų
Šiemet Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuose užregistruota 10 692 vaikų gimimai. 2025 metais per tą patį laikotarpį buvo registruoti 12 603 gimimai. Gimimų skaičius Lietuvoje traukiasi. Kasmet miršta daugiau gyventojų nei gimsta. Tiesa, ne visos tendencijos blogos. Jau keli metai į Lietuvą sugrįžta daugiau gyventojų nei išvažiuoja.
„Lietuvių kasmet grįžta iki 10 tūkstančių, daugiau nei išvažiuoja. Procesas apsisuko į priešingą pusę, plius – atvažiuoja užsieniečiai. Ar mes juos norėtumėme matyti kaip kaimynus ar norėtumėm matyti kaip darbuotojus, čia yra kitas klausimas. Problemą mes turėsime artimiausią dešimtmetį, bet yra ir tam tikrų prošvaisčių“, – teigė M. Dubnikovas.
„Kuo vėliau susilaukiama vaikų, tuo mažiau jų ir yra susilaukiama. Vis mažiau gimdo vaikų, atideda gimdymus vis vėlesniam amžiuje ir taip išeina, kad daugiau porų susilaukia po vieną vaiką arba iš viso nesusilaukia vaiko. Tai susiję su įvairiais socialekonominiais procesais, kaip lyčių vaidmenų pokyčiai, išsilavinimo plėtra“, – tikino VU Filosofijos fakulteto docentas Daumantas Stumbrys.
Prezidentas Gitanas Nausėda demografines problemas Lietuvoje yra pavadinęs „tiksinčia bomba“.
„Kai buvo tos emigracijos bangos, tai pakankamai jaunai visuomenei, kuri buvo 90-ais metais. Per 25 metus ji sparčiai paseno“, – teigė D. Stumbrys.
„Šiais metais turime 2,2 dirbančiojo vienam pensininkui, tai po 10-ies metų, skaičius būtų tik 1,8, po 25 metų 1,4. Mūsų paskaičiavimais, jau 2030 metais galėtų būti pirmas kartas, kai dabar galiojantį pensijų indeksavimą tektų stabdyti“, – aiškino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Kas padėtų didinti gimstamumą?
Ekonomistai priduria, kad problemą sprendžia našesnis verslas.
„Jeigu verslui netrukdysime augti, čia žmonių atsiras daugiau. Robotizacija ir automatizacija. Visas išsivystęs pasaulis suka ta kryptimi, kad didinant produktyvumą, mes galime kompensuoti mažesnį mokesčių mokėtojų skaičių“, – teigė „Orion Securities“ investavimo vadovas M. Dubnikovas.
Didesnė finansinė pagalba jaunoms šeimos taip pat gali prisidėti prie gimstamumo didinimo.
„Tai nėra vientelis vaistas. Ta priemonė, kuri turi teigiamą poveikį, bet tas poveikis yra ribotos“, – aiškino VU Filosofijos fakulteto docentas D. Stumbrys.
Jeigu ateityje pinigų pensijoms mokėti pritrūktų, valstybė turėtų kelti pensinį amžių.
„Tai yra pensinio amžiaus didinimas. Tai leidžia gyvenimo laikotarpis, sveiko gyvenimo laikotarpis. Bus neišvengiama didinti mokesčius, įvairiomis prasmėmis, kad didintų perskirstymą“, – teigė M. Dubnikovas.
„Socialinio draudimo įmokos tarifą palaipsniui keliant ir taip surenkant didesnes pajamas į „Sodros“ biudžetą“, – teigė Lietuvos Banko Ekonomikos departamento direktorė K. Tamoševičienė.
Mindaugas Sinkevičius teigė šiemet ketinantis inicijuoti partijų ir valstybės institucijų susitarimą, kaip gerinti demografinę padėtį Lietuvoje.
Inga Ruginienė: Lietuva šiuo metu nepasirengusi pensinio amžiaus didinimui
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu yra nepasiruošusi pensinio amžiaus didinimui.
„Aš manau, kad Lietuva dar nepasiruošusi tam (pensinio amžiaus didinimui – BNS)“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Ruginienė.
„Jau 50-ies metų (žmogus – BNS) dažnai praranda sveikatą, negali dirbti savo įprastinio darbo, turi ieškotis kažko tai lengvesnio arba dėl sveikatos praradimo nedarbo spąstai yra. Diskriminacija 55 plius (metų žmonių – BNS), kuomet renkamės jaunesnį (darbuotoją – BNS), bet kažkodėl mums netinka vyresnio amžiaus žmogus.
Kol mes turime tas visas problemas, nematau aš jokių galimybių ilginti pensinį amžių“, – aiškino ministrė.
Anot jos, tik išsprendus šias problemas Lietuva galėtų didinti pensinį amžių.
„Mes lygiuojamės į Šiaurės šalis, į progresyvias valstybes, kurios šitas problemas jau yra išsprendusios, kurios tame nemato labai daug trūkumų ir ten iki 67-erių iki 70-ies metų žmogus laisvai gali likti darbo rinkoje su savo visa sveikata ir pats padarys sprendimą, kada jis nori išeiti iš darbo.
Mes kol kas tokios situacijos neturime, dėl to darykime viską, kad mūsų žmonės galėtų dirbti 65-erių metų, po to išeiti į užtarnautą poilsį ir pagaliau skirti laiką sau, o ne vien tiktai darbui“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Dundulis siūlo mažinti politikų skaičių
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis paaiškino, kad pensijų mažėjimo klausimą galima spręsti ir kitais būdais.
Pasak jo, kai mažėja gyventojų, tai reiškia, kad reikia mažinti valdišką sektorių. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas paaiškino, kad pastaraisiais metais šis sektorius ne tik nemažėjo, bet dar ir paaugo.
„Jei už 20 m. virš 200 tūkst. sumažės dirbančiųjų skaičius, o valdiškas sektorius pasiliks toks arba dar paaugs, tai labai didelė dalis pinigų nukeliaus į valdišką sektorių ir Bendrasis vidaus produktas (BVP) nebus kuriamas.
Verslui reikia išlaikyti ne tik pensininkus, bet mums reikia ir viešąjį sektorių išlaikyti. Žinoma, viešajam sektoriui priskiriami ir mokytojai, ir gydytojai, tačiau apie juos aš nekalbu. Šiose situacijose reikia kuo daugiau racionalumo, pavyzdžiui, kad nebūtų mokyklų, kur mokosi tik 50 vaikų, nes tai labai neefektyvu“, – aiškino jis.
Visgi, kalbėdamas apie tokį sprendimą D. Dundulis labiau akcentuoja valdininkus, politikus. Pasak jo, mažėjant gyventojų skaičiui, atitinkamai turi mažėti ir tokių darbo vietų skaičius, o taip galima sutaupyti pinigų ir juos skirti pensijoms didinti.
„Pavyzdžiui, Seimo narių buvo 141 ir prie 3,47 mln. gyventojų. Dabar mes turime 2,8 mln. gyventojų ir vis tiek turime 141 Seimo narį. Ir papildomai turime padidėjusį Seimo tarnautojų ir darbuotojų skaičių. Na ir visose institucijose rastume tą patį pavyzdį“, – komentavo pašnekovas.
