Plačiau apie tai, kas vyksta politiniuose užkulisiuose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba komunikacijos ekspertas ir buvęs žurnalistas Linas Kontrimas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Trumpo pasiuntinio susitikimas su Lietuvos politikais
Vakar pasklidusi žinia daugelį nustebino, kad Trumpo pasiuntinys susitiko ne tik su mūsų pagrindiniais šalies vadovais, bet ir su tokiais veikėjais, kaip sakė prezidentas, kaip Gražulis, Vėgėlė ir Jankūnas. Ką tai parodo?
L. Kontrimas: Mes turėtumėme šiek tiek atsitraukti ir iš tikrųjų nevertinti to susitikimo vien tik iš mūsų varpinės, nes dabar tokie epitetai rodo santykį viduje. Žiūrėkime iš Amerikos pusės. Amerika ir dabartinė Trumpo administracija tikslingai, kryptingai nuo pat savo starto pradžios pasakė, net buvo viešai pasakyta, kad rems tos politikos partijas ir jėgas Europoje, kurios yra jų supratimu už dešinumą, už tradicinių vertybių sugrąžinimą.
Tai dabar ir vyksta. Susitinka su valstybės vadovais ir su tais žmonėmis, kurie Amerikai reiškia simpatiją. Šiuo atveju, man atrodo, tema yra apie tai, kad siūlymas taikos premijai būtent plaukia iš šitų žmonių. Pasižiūrėkime, kodėl ne mes užsakėme šitą performansą ir susitikimą. Čia yra Amerikos pasirinkimas ir tikrai ne vieno ar kito ambasadoriaus tai buvo sprendimas. Pasižiūrėkite, netgi valstybės, su kuriomis dar visai neseniai, iki karo su Iranu, Amerika kalbėjo, ne su visomis tai darė vienodai, o labai pasirinktinai.
Viena vertus, mes matome stiprų Amerikos buvimą šitame regione. Kitas dalykas, mes turime nuryti tą karčią piliulę, kad Lietuvoje yra įvairaus plauko politikų. Ar tu prieštarausi tam, ar neprieštarausi, juk jie niekur nedings. Čia yra mūsų reikalas, kaip vienus išleidus į Seimą priversti dirbti, o kaip kitus priversti, pavyzdžiui, nesislėpti ir viešai skelbti savo žinias.
Trumpo pasiuntinys minėjo, kad nesvarbu su kuo reikia kalbėti, svarbu, kad pokalbis ir pasikalbėjimai duotų naudos. Jis dar užsiminė, kad taip pat net su Lukašenka, kai buvo susitikęs, jie išgėrė degtinės, tas pokalbis vyko ir jie gauna iš to rezultatą. Kiek svarbu ta komunikacija, pokalbis ir rezultatai?
L. Kontrimas: Palietėte labai gerą kampą. Mes tą matome ir Lietuvoje. Trumpo, beje, bendravimo stilistika iš karto šokiravo tą nulaižytą europietišką ir nuobodžią susirūpinimo politiką. Lygiai tą patį mes matome ir Lietuvoje. Pasižiūrėkite, visos politinės teritorijos, kuriose yra užbrėžta, kad nekalbame su tais, tie yra „vatnikai“, „marginalai“ ir taip toliau. Visose teritorijose yra užbrėžimo konfliktai.
Jie kol kas juokingi, bet žinant mūsų istoriją, ypač XVIII amžių, kai lietuvis prieš lietuvį kovojo skirtingose platformose, tai nėra taip jau paprasta. Dėl to mes privalome kaip piliečiai matyti visą lauką, visus 360 laipsnių. Turime priimti, kad diplomatinė kalba ir stilistika keičiasi. Ji keičiasi nebūtinai dalyvaujant mums. Mes suprantame, kad ne mes sukūrėme šitą politinį, diplomatinį žaidimą.
Mes esame sraigteliai ir neįsivaizduokime, kad dabar tokiu būdu yra sureikšminami tik tie trys politikai. Jau dabar juos kelkime ant pjedestalo, bet lygiai taip pat nenuvertinkime to, kad tai atsitiko. Reiškia, tai siunčia tam tikrą žinutę į vidinę auditoriją.
Kaip turi atrodyti politikų bendravimas?
Ar tai gali būti ženklas, kad diplomatinė kalba grįžta į ankstesnius laikus? Trumpo pavyzdys rodo, kad kitą kartą ne tik diplomatiškai reikia kalbėti politiškai susitikus prie diskusijų stalo, bet, galbūt, susitikti po vakarienės ir nueiti golfo pažaisti.
L. Kontrimas: Taip. Mes matėme, kad labai ilgai tarptautiniuose santykiuose arba politikų santykiuose dominavo tokios nuasmenintos, pilkos žinutės, turiniai, dienotvarkė. Tik po tokių pilkų susitikimų staiga ir išgirstame kokią nors skambią antraštę. Tada visi nustembame, lyg nieko neįvyko, viskas banalu ir staiga kažkokie sprendimai.
Dabar man atrodo, pokyčiai rodo, kad vis dėlto atsigręžiama, jog žmonės bendrauja, sprendimus priima ne du kompiuteriai arba ne šūsnis paketą popierių, o susitikę žmonės. Jie yra visokie. Tai gali skambėti skaudžiai kai kuriai lietuviškai ausiai, ypač tarp kai kurių politikų mylėtojų, nemylėtojų.
Laikas yra atsigręžti į tai, kad mes esame įvairūs, esame skirtingi ir negalime to ignoruoti. Klausimas yra, ar mes esame pasiruošę eiti į pokalbį. Pasaulyje yra daug politikų, kurie nedrįsta išeiti į tai. Pavyzdžiui, kaip Suomijos prezidentas sugeba ir turinį kurti neblogą, bet lygiai taip pat dalyvauja daugelyje globalių dialogų.
Etikečių klijavimas
Kaip dėl etikečių klijavimo? Ar laikas keisti tradicijas? Kitą kartą kai kuriems politikams ar iškilioms asmenybėms labai greitai užklijuojama etiketė, tada atrodo, kad su jais nesinori nei bendrauti, nei kalbėti. Ar čia irgi atėjo laikas pokyčiams?
L. Kontrimas: Žinote, politikoje neretai trūkdavo subjektyvumo, tiek personalinio, tiek valstybės. Kokį tu turi interesą? Koks tavo tikslas? Kokia yra tavo šalies pozicija? Sakyti, kad viskas vienoda ir visi vienodai nuspalvinti nėra tiesa. Dėl to mes turime rinkimus, vienos politinės jėgos ateina, įgarsina, galbūt, dalį visuomenės.
Aš sakyčiau, kad tas emocinis arba psichologinis savitumo paryškinimas dabar labai gerai matosi. Jis yra taip pat reikšmingas ne tik politikų asmeniniame ryšyje, bet ir mūsų kaip publikų priėmime, kaip mes suprantame tą tarptautinę politiką. Be skambių žodžių – viskas yra žmogaus su žmogumi susitikimas.
Dėl to mes turėsime dar daug iššūkių suprasti, kodėl, pavyzdžiui, mūsų stipriausias ir mums, bent jau atrodo, geriausias partneris, Jungtinės Valstijos, su Lukašenka kalbasi. Mes viduje nesugebame šito ne tik intelektualiai apsvarstyti, bet mes net nesugebame atsisėsti už vieno stalo ir pakalbėti, ką mums daryti.
Patikėkite, jeigu dabar Baltarusijos kaliniai gauna laisvę, tai labai staigiai rinka sureaguos į tai ir lygiai taip pat aplinkinės valstybės sureaguos, mąstys, ką su tuo daryti. Aš kiek girdžiu, mūsų politikai: „Tabu, jokių čia šnekų, viskas.“
Dabar Amerika sankcijas nuiminėja Baltarusijai dėl trąšų, o Lietuva sakė, kad su mumis nėra jokių diskusijų ir kalbų. Ar gali būti, kad greitai kažkas padės tuos pagrindus sprendimams, priėmimams ir Lietuva irgi bus supažindinama su tuo, bus priimami sprendimai, bet viskas vyks labai greitai. Ar gali taip būti?
L. Kontrimas: Na, ir yra šitas keistas pojūtis, kad gali būti dalykai „post factum“ mums nuleisti kaip tam tikri veikimo šablonai. Kodėl mes patys negalime žengti į šitą teritoriją? Kodėl visuomenėje arba tarp politikų nėra klausiama nemalonių, bet būtinų temų? Viešas kalbėjimas pas mus nevyksta.
Pas mus, jeigu žmogus iškelia kokį nors klausimą, kuris yra nemalonus kokiai nors grupei, iš karto sulaukia arba uždarymo, arba išvarymo, arba patyčių. Klausimas ir problema gi nelieka. Baltarusija lygiai taip pat niekur neliks. Mes galime čia vaidinti šventuosius, bet jeigu dabar, greičiausiai, mes dėl to dar nieko nežinome, nes tai atsitiko ką tik.
Ar mes nejautėme ir nematėme, kad taip atsitiks dar pernai? Visus ženklus Trumpas rodė, kad jis to netgi sieks ir link ten juda. Ką mes padarėme per šitą pusmetį? Lygiai tas pats, kai mes pradedame analizuoti savo pasirengimą atsispirti užsienio agresijai ir pasižiūrime, ką mes padarėme nuo 2022 metų, kai jau visiškai ištiško visa problema.
Tokie buvome kieti Europoje kalbėtojai, kad Rusija yra grėsmė, bet pasižiūrėkite 2022 metais ir dabar mes neturime daugybės dalykų, kurie yra reikalingi. Čia yra jau pasekmė. Ką mes padarėme po 2008 metų, po Sakartvelo įvykių, kai gyvenome kaip šiltnamyje? Kai kurie žmonės kėlė klausimus, gal verta mums pasukti kietos, stiprios valstybės, su tai tam tikromis prievolėmis, keliu, kuri nebijotų kelių girtų sienos kirtėjų.
Plačiau apie tai, kas vyksta politiniuose užkulisiuose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba komunikacijos ekspertas ir buvęs žurnalistas Linas Kontrimas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Teliko tik tuščios ambicijos, gražūs žodžiai ir paradai, o realybėje – visiškas negebėjimas spręsti esminius iššūkius: demografiją, migraciją, saugumą, energetiką ir kultūrinį identitetą.
Klausimas „Kieno Vokietija? Kieno Lietuva? Kieno Europa?“ šiandien skamba ypač aštriai, nes atsakymas tampa vis aiškesnis: niekam.
Europa nebepriklauso europiečiams. Vokietija nebepriklauso vokiečiams, Prancūzija – prancūzams, o Lietuva rizikuoja netekti savęs, jei seks tuo pačiu keliu. Tautos praranda teisę būti šeimininkėmis savo namuose.
Kosmopolitinė ideologija, kuri skelbė „atviras sienas“ ir „pasaulio piliečius“, pasirodė esanti savižudybė. Ji naikina ne tik dabartinę kartą, bet ir ateities vaikus bei anūkus, palikdama jiems bevardę, susiliejusią ir silpną visuomenę.
Kai dingsta „mes“ jausmas, dingsta valia gintis, noras aukotis ir gebėjimas perduoti savo kultūrą. Rezultatas – silpna, susiskaldžiusi Europa, kuri nebegali apginti nei savo sienų, nei savo vertybių.
