„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad iš esmės Lietuva pasiekė „vieno vaiko politikos tikslą“.
„Demografinė savižudybė – šis terminas taikliai apibūdina naujausius Lietuvos gimstamumo duomenis. Lietuvoje 2025 metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (palyginimui, 2015 metais Lietuvoje buvo gimę 30,0 tūkst. vaikų), o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0, t.y., jei gimstamumo rodiklis Lietuvoje išliktų toks, koks buvo 2025 metais, viena moteris per savo gyvenimą pagimdytų vos po vieną vaiką.
Priminsiu, kad siekiant užtikrinti kartų kaitą šis rodiklis turėtų siekti 2,1. Tad Lietuva, to nenorėdama, faktiškai pasiekė vieno vaiko politikos tikslą (Kinijos Liaudies Respublika 1979–2015 metais taikė vieno vaiko politiką siekdama sulėtinti gyventojų skaičiaus augimą)“, – rašė Ž. Mauricas.
Gimstamumas mažėja visoje Lietuvoje
Ekonomisto vertinimu, gimstamumas mažėja visose Lietuvos vietovėse, o ypač – kaimiškosiose.
„Kaime gimstamumo rodiklis prieš dešimtmetį buvo pakilęs iki 1,8, o Žemaitijoje (Tauragės ir Telšių apskrityse) gimstamumo rodiklis siekė 1,9 (buvo netoli siektinos 2,1 ribos). Tačiau pastarąjį penkmetį jis ženkliai krito ir minėtose apskrityse jis tesiekia 1,0.
Be to, dėl emigracijos į Vilnių bei kitus Lietuvos didmiesčius (Kauną, Klaipėdą), mažesnėse Lietuvos savivaldybėse ženkliai sumažėjo jaunų žmonių skaičius, tad bendras gimusių vaikų skaičius krenta dar sparčiau, pvz., gimusių vaikų skaičius Telšių ir Tauragės apskrityse pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau nei dvigubai.
Vilniuje per dešimtmetį gimstamumo rodiklis taip pat ženkliai sumažėjo (nuo 1,5 iki 1,0), o tai kelia didelį nerimą, bet būtent Vilniuje yra daugiausiai jaunų ir santykinai pasiturinčių gyventojų, kurie galėtų turėti vaikų, bet neturi“, – svarstė ekonomistas.
Ž. Mauricas sako, kad šiuo metu didžiausi gimstamumo rodikliai Lietuvoje yra Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Vis tik ir čia rodikliai, jo vertinimu, yra maži (1,1).
„Mes galime pasiguosti nebent tuo, kad ir kitose pasaulio šalyse gimstamumas sparčiai mažėja – ir ne tik pasiturinčiose šalyse.
Pavyzdžiui, kaimyninėje Baltarusioje 2024 metais suminis gimstamumo rodiklis tesiekė 1,0, o Karaliaučiaus srityje – 1,2. Kinijoje jis nukrito iki 1,0, Europos Sąjungoje – iki 1,4 ir net Indijoje jis paniro žemiau 2,1 ribos. Dėl sparčiai mažėjančio gimstamumo, pasaulio gyventojų skaičius pradės mažėti jau šį šimtmetį ir vargu ar pasieks simbolinę 10 milijardų ribą“, – tęsė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, stebint dabartinę sitauciją, Lietuvai yra itin svarbu sukurti tvarią imigracijos strategiją.
„Ką daryti? Prieš vėją nepapūsi, tad teks susitaikyti arba su mažėsiančiu gyventojų skaičiumi (pvz., Japonijoje gyventojų skaičius kasmet sumažėja kone 1 milijonu!), arba su didėsiančia imigracija (pvz., Ispanijoje gyventojų skaičius sparčiai auga dėl imigracijos, nepaisant itin žemo gimstamumo rodiklio) arba ieškoti aukso vidurio.
Tad, regint nerimą keliančias gimstamumo tendencijas, Lietuvai jau dabar yra ypač svarbu sukurti ir vykdyti tvarią imigracijos strategiją, kad netaptume svetimi savo šalyje (dėl per didelės imigracijos) ar patys nebūtume priversti tapti emigrantais (dėl stagnuojančios ekonomikos ir kylančių senstančios visuomenės kaštų naštos)“, – pridūrė ekonomistas.
Akušeris ginekologas: gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad gyventojai mano, kad sprendimą susilaukti vaikų stabdo finansinis nesaugumas, noras siekti karjeros, įtempta geopolitinė situacija ir jaunuolių noras gyventi patogiai, be rūpesčių.
„Čia mano trečias vaikutis – Margiris – gimė 3,5 kilogramų svorio“, – TV3 Žinioms pasakojo neseniai daugiavaike mama tapusi Ieva.
Pasak 35-erių vilnietės, kūdikis – jau aktyvus nuo pat pirmųjų dienų.
„Iš visų trijų vaikučių labiausiai pilve spardėsi ir judėjo. Buvo tokių nuogąstavimų nėštumo pabaigoje, nes spaudimą aukštą truputį turėjau ir galvojau, kaip greitai reikia į tą ligoninę atvažiuoti“, – savijautą prieš gimdymą atskleidė Ieva.
Ieva taip pat turi 12-os metų dukrą bei 10-ties metų sūnų. Pirmosios dukters moteris susilaukė vos 23-ejų metų. Mama atvira: ji – šeimos žmogus.
„Įsiprasmino gyvenimas, iš tikrųjų, vaikams atsiradus – visai kitaip. Aš labai norėjau apskritai vaikų ir didelės šeimos, tai džiaugiuosi, kad sutikau tokį vyrą, kuris to irgi norėjo“, – juokėsi gyvenimo pilnatvę motinystėje suradusi vilnietė.
O štai 30-metė Roberta džiaugiasi savo pirmuoju vaikeliu – 3 kilogramų 100 gramų Rugile.
„Labai lauktas stebuklas – gimtadienio dovana savotiška“, – pirmagimiu džiaugėsi Roberta.
Tiesa, Roberta tikina, kad susilaukti vaiko neskubėjo.
„Pradžioje norėjom kaip ir visi draugai, pažįstami, kad turėtumėm stogą, kur gyventi, kad turėtumėm pastovias pajamas, o tada planuoji pagausėjimą“, – anksčiau susilaukti vaiko stabdžiusius motyvus įvardijo Robera.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušeris ginekologas tikina, kad gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja.
„Matome, kad praktiškai kartais per parą, per dvi, per tris mes turime po vieną, po du, po tris gimdymus, kai anksčiau būdavo nuo 10 iki 14-os <...>. Tai auka savo karjeros atžvilgiu, savo laisvalaikio atžvilgiu, savo veikimo atžvilgiu, pažinimo, kelionių“, – svarstė akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjas Gediminas Mečėjus.
