Jeigu dabartinės tendencijos nepasikeis, tuomet lietuviški butai taps panašūs į tuos, kuriuose žmonės priversti gyventi didžiausiuose pasaulio miestuose. O ten butai tokie maži, kad tualetai juose sujungti ne tik su vonia, bet ir su virtuve ar svetaine.
Taip nuogąstauja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tualetas kartu su virtuve ir svetaine
„Jei Lietuvoje ir toliau tęsis butų mažėjimo tendencija – po 20 metų galime pasiekti Honkongo lygį. Vidutinis buto plotas Honkonge siekia vos 45 kv. metrus, o šiuose 15 tūkst. eurų už kv. metrą kainuojančiuose „mikro-apartamentuose“ tualetas dažnu atveju būna sujungtas ne tik su vonia, bet ir su svetaine bei valgomuoju.
Lietuvoje naujai pastatytų butų plotas (kol kas) yra didesnis nei Honkonge, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis nuosaikiai mažėja“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje rašo ekonomistas.
Jis įvardija kelias priežastis, kodėl butai Lietuvoje nuolat mažėja. Pirmoji – aukštos butų kainos visoje Lietuvoje ir ypač Vilniuje.
„Vilniaus mieste 60 kv. metrų ploto butas kainuoja 12 vidutinių metinių atlyginimų (vidutinis metinis atlyginimas į rankas Vilniuje siekia apie 20 tūkst. eurų, o 60 kv. metrų ploto buto kaina apie 240 tūkst. eurų).
Vertinant pagal šį rodiklį, Vilniuje butai yra vieni brangiausių Europos Sąjungoje (panašiai kaip Stokholme)“, – skaičiuoja Ž. Mauricas.
Anot jo, Kaune ir Klaipėdoje butai yra santykinai pigesni – šiuose miestuose, norint įsigyti 60 kv. metrų ploto butą, pakaktų 8 metinių atlyginimų, tačiau tai vis tiek yra daugiau nei siektinas 5 metų rodiklis.
„Aukštos butų kainos lemia tai, kad dalis Lietuvos gyventojų yra priversti pirkti mažesnius butus“, – aiškina ekonomistas.
Perka ne sau ir keliasi į namus
Ž. Maurico teigimu, kita priežastis, kodėl Lietuvoje butai mažėja, yra ta, kad investuotojai prioritetą teikia mažesnio ploto butų įsigijimui dėl didesnio šių butų likvidumo. O Vilniuje investiciniai sandoriai sudaro esą kone 40 proc. visų būsto sandorių.
„Vystytojai taip pat prioritetą teikia mažesnio ploto butų statybai dėl didesnio šių butų likvidumo, kurį nemaža dalimi sukelia investuotojai, tad užsisuka užburtas mažų butų statybų ir mažų butų pirkimų ratas“, – komentuoja ekonomistas.
Kita vertus, pasak jo, augant gyventojų pajamoms, Lietuvoje yra statoma vis daugiau individualių namų, o butų dalis nuosaikiai mažėja.
„Tad jei gyventojai nori erdvesnio būsto – jie keliasi gyventi į priemiesčiuose esančius nuosavus namus, o jei nori gyventi miesto centre – būk mielas pasispausk.
Vilniuje „priemiestizaciją“ kiek pristabdo prasta priemiesčių infrastruktūra bei didelės transporto spūstys, tačiau ji taip pat vyksta sparčiai pvz. Vilniaus rajono savivaldybėje gyventojų skaičius auga sparčiau nei Vilniaus savivaldybėje“, – pastebi Ž. Mauricas.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu imigracija vaidins vis didesnį vaidmenį, tad esą galima tikėtis tolesnio butų ploto mažėjimo, mat imigrantai įprastai gyvena mažesnio ploto butuose.
Be to, mažesnių butų reikės ir dėl demografinės padėties. Gimstant mažiau vaikų, šeimos mažėja, tad didesnio būsto ir nereikia.
