Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Ekonomistai: būsto palūkanų norma išliks stabili
Europos centrinis bankas nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Jos ir toliau lieka 2-2,4 proc. intervale. Tad ir Euribor normos tebesilaiko ties 2 proc. ir yra perpus mažesnės nei prieš dvejus metus buvusį piką.
„Palūkanos ilgą laiką nesikeis, nuo dabar iki kitų metų pabaigos matysime stabilias, nesikeičiančias bazines palūkanas“, – įsitikinęs „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Regionas vystosi neblogai, todėl palūkanų normų situacija liks nuobodi, liks stabilumas“, – teigė „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Europos centriniam bankui jau pusmetį nekeičiant palūkanų, Lietuvoje būsto paskolų vidutinės palūkanos laikosi apie 3,6 proc. Ekonomistai prognozuoja, kad jos turėtų išlikti panašios dar apie metus. O tai, anot jų, bus palanku būsto rinkai net po tokių aktyvių metų, kokie buvo šiemet.
„Lietuvos būsto rinka užbaigs su trenksmu, metai buvo labai aktyvūs, rinka aktyvesnė buvo penktadaliu, būsto penktadaliu buvo įsigyta daugiau. Ir kainų augimas paspartėjo“, – sakė „Ober-haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.
Šiemet kainos gali kilti dėl pinigų iš II pensijų pakopos ir mažesnio pradinio įnašo
Stabilios palūkanos ir po truputį toliau augančios gyventojų algos skatina statytojų ir pardavėjų optimizmą, kad pirkėjai toliau butus aktyviai pirks, nepaisant per metus jau ir taip dešimtadaliu išaugusių kainų.
„Iki 10-11 procentų. Tiek per metus pabrango butai šalies didmiesčiuose, – teigė „Ober-haus“ rinkos tyrimų vadovas. – Metų pabaigoje vidutinės kainos Vilniuje pasiekė 2900 eurų už kvadratinį metrą, Kaune viršijo 2000 eurų, Klaipėdoje – mažiau 2000 eurų. Šiauliuose ir Panevėžyje kaina artėja prie 1300 eurų“.
„Būsto rinka, ką ir planavome 2025 m. metų pradžioje, tikrai aktyvi. Gruodį nestabdomi pardavimai, paklausa stipriai atsigavus“, – pastebi Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Kiek kitąmet kils būstų kainos, ekspertų nuomonės įvairios. Vieni prognozuoja, kad atsiversianti galimybė gyventojams atsiimti sukauptus tūkstančius eurų iš antrosios pensijų pakopos nuo kitų metų antrojo ketvirčio gali dar labiau paskatinti būsto paklausą ir kainų augimą. Tačiau yra ir abejojančių, ar šis scenarijus tikrai išsipildys.
„Konkurencingos maržos komercinių bankų siūlomos, langas žmonėms dabar neblogas, tai matosi pardavimuose, rezervacijose ir tai turbūt persikels į kitus metus“, – svastė M. Statulevičius.
„Kai rinka aktyvi, sunku prognozuoti, kad kainos stabilizuotųsi ar imtų mažėti, bet mes matome, kad augimo tempas turėtų lėtėti dėl aukšto kainų lygio, atlyginimų augimo tempas lėtėja, atsiranda įperkamumo problemos“, – pridūrė R. Reginis.
Daug kas tikisi, kad ateinančiais metais kainų augimą lems ir antros pensijų pakopos efektas, bet A. Izgorodinas dėl to turi abejonių.
„Būčiau atsargesnis. Tikėtina, kad pinigai pasieks gyventojų kišenes antrąjį ketvirtį, pirmą ketvirtį matysime lėtesnį rodiklių augimą paskolų ir būsto sandorių, – prognozuoja „Citadele“ ekonomistas. – Pensijų reformos efekto neužteks tam, kad mes matytume didesnį šuoliuką, o ir paskolų palūkanos nemažės, liks stabilios“.
Beje, kitų metų rugpjūtį sušvelnės atsakingojo skolinimo nuostatai pirmojo būsto pirkėjams 5 procentais. Nuo 15 iki 10 proc. sumažės pradinio įnašo kartelė.
Tad būsto pardavėjai tikisi, kad dar daugiau pirkėjų domėtis būstu, tačiau kiek šis sušvelninimas bus jiems naudingas, lieka neaišku, mat padidėjusios būsto kainos sumažino ir šios lengvatos naudą.
