Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kaip jūs vertinate kitus metus? Ko galime tikėtis? Žinome, kad augs minimalus darbo užmokestis – maždaug 115 eurų, taip pat didės pensijos.
M. Dubnikovas: Nuotaikos kitais metais turėtų būti ne prastesnės nei šiais, manau, kad netgi geresnės. Pagrindinės priežastys, kurias jau įvardijote, yra minimalios algos augimas bei dar sparčiau už ją didėjanti pensija. Pensinio amžiaus žmonės gaus daugiau pinigų, tad turėsime tikrai didelę grupę asmenų, disponuojančių didesnėmis pajamomis.
Kitas dalykas yra kainos. Jos gyventojus neramina, tačiau didesnio prekių brangimo tikėtis tikrai negalime. Brangs paslaugos bei įvairios ne pirmo būtinumo prekės, pavyzdžiui, kelionės. Taip pat judame link antrosios pakopos pensijų fondų pertvarkos, panašūs procesai vyko ir Estijoje. Be to, tikrai daug pinigų išleisime gynybai. Šios lėšos vėl grįš į žmonių sąskaitas, nes bus statoma, liejamas asfaltas ir vykdomi panašūs darbai, tad 2026-ieji metai turėtų būti geresni nei 2025-ieji.
Užsiminėte apie svarbų pokytį kitais metais – antrosios pensijų pakopos kaupimo sistemos pasikeitimus. Kokių pasikeitimų gali tikėtis tiek tie gyventojai, kurie ketina pasilikti antroje pakopoje, tiek tie, kurie planuoja išeiti?
M. Dubnikovas: Pati sistema yra veikianti, ypač jauniems žmonėms, kurie dar turi potencialo kaupti 20, 30, 40 ar net 50 metų. Dėl šios sistemos išardymo tikriausiai turėsime panašų variantą kaip Estijoje. Ten matėme, kad pusė žmonių atsiėmė lėšas: iš tos pusės pusė lėšas tiesiog išleido čia ir dabar, o kita pusė jas kur nors investavo arba paliko banko sąskaitose – galima tikėtis labai panašaus scenarijaus.
Bus labai įdomu stebėti pirmuosius mėnesius – juose matysime tendenciją, kiek žmonių atsiima lėšas ir kiek išeina. Priimdamas sprendimą, aš taip pat įvertinčiau, kiek sistema išliks gyvybinga po šių pasitraukimų, ir pirmus kelis mėnesius tiesiog stebėčiau, kiek paraiškų atsiranda.
Kokių tendencijų galėtume tikėtis iš tų pirmųjų mėnesių? Ar pastebite, kad gyventojai būtų labiau linkę išeiti, ar pasilikti?
M. Dubnikovas: Apklausos yra labai prieštaringos: vienos rodo, kad pasitraukti gali apie 30 proc. žmonių, kitos – net iki 70 proc.. Jeigu vis dėlto pasitrauktų 70 proc., tuomet turėtume riziką visos sistemos stabilumui, nes kaštai, skirti tokiai sistemai valdyti, tektų triskart mažesniam žmonių skaičiui. Tikriausiai net ir mokslininkai įtemptai laukia šios reformos rezultatų, vėliau apie tai bus parašyta daug gerų mokslinių straipsnių.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, suderinus vartotojų kainų indeksą, metinė infliacija šių metų gruodį sudaro apie 3,2 proc., o vidutinės metinės infliacijos rodiklis siekia 3,4 proc.. Kokių rodiklių galime tikėtis kitais metais? Ar infliacija gali augti?
M. Dubnikovas: Man visada patinka remtis Lietuvos banko prognozėmis. Paskutiniai duomenys rodė, kad ekonomika augs apie 3 proc., o infliacija sieks apie 3,5 proc.. Ko gero, turėsime labai panašius skaičius.
Jeigu ši pakankamai optimistinė prognozė išsipildys, didelio kainų brangimo ar turbulencijų neturėtume jausti, tad artimiausi 2026 ir net 2027 metai atrodo pakankamai stabilūs.
Sakote, kad tai optimistinė prognozė. Kodėl pasirenkate tokį apibūdinimą?
M. Dubnikovas: Jeigu matysime didesnį pinigų įliejimą į rinką, infliacija gali būti šiek tiek didesnė, ypač paslaugų sektoriuje. Kalbant apie prekes, didelio kainų augimo tikrai nebus, bet paslaugos turi potencialą brangti.
Ar būtų galima sakyti, kad kitais metais gyventojų perkamoji galia, atsižvelgiant į pajamas ir infliaciją, bus didesnė nei dabar?
M. Dubnikovas: Žmonės tikrai gali jaustis labai saugūs. Nematome jokių rizikų, kad kitais metais infliacija galėtų viršyti pajamų augimą. Vienintelė rizika yra ta, jog jeigu savo atlyginimo lapelyje nematai augimo, reikėtų nueiti pas vadovą ir paprašyti didesnio atlyginimo. Tai yra didžiausia rizika – kai kainos šiek tiek kyla, o atlyginimas ne.
Žinome, kad kitais metais augs degalų akcizas. Ko galima tikėtis šiame sektoriuje? Ar kainos augs reikšmingai?
M. Dubnikovas: Šiuo metu turime situaciją, kai kuro kainos netgi pinga, nepaisant didėjančių mokesčių. Eilę metų mokesčiai augo, bet kuro kainos išlieka stabilios, nes naftos kainos pinga ir žaliavinė nafta amortizuoja mokesčių pasikeitimus.
Kitais metais nemanau, kad turėsime didelį kainų augimą, lygis išliks panašus. Visada malonu prisiminti 2012 metus, kai dar neturėjome euro – benzinas kainavo apie 5 litus, kas yra 1,70 euro, o šiandien tokių kainų švieslentėse neturime.
Jeigu nebus netikėtumų, kitais metais kainos bus labai panašios į dabartines. Brangimas dėl akcizo sieks kelis centus, bet tie keli centai paskęs bendruose rinkos svyravimuose. Blogiausia, kas galėtų nutikti – tai stipresnis pačios naftos kainų augimas, bet kol kas, bent jau metų pabaigoje, to tikrai nesimato.
Kokių didžiausių iššūkių matote verslui kitais metais? Kurie sektoriai susidurs su didesnėmis rizikomis?
M. Dubnikovas: Didžiausia rizika kyla sektoriams, kurie yra susiję su minimalia alga, nes ji augs 11,1 proc. Supraskime, kad jei įmonės kaštai kyla būtent dėl minimalios algos didėjimo, pelno eilutė gali sumažėti arba visai išnykti. Čia matau didžiausią riziką paslaugas teikiančioms įmonėms – valymo įstaigoms ar aptarnavimo sektoriui, kur mokama minimali alga.
Taip pat vyks rimti pokyčiai mokestinėje bazėje, keisis žmonių įpročiai. Asmenys, kurie buvo įpratę veikti pagal individualią veiklą, greičiausiai turės migruoti į mažąsias bendrijas arba uždarąsias akcines bendroves, nes individualios veiklos mokestinė aplinka tampa nebepatraukli, tad matysime šio sektoriaus traukimąsi ir kitų formų augimą. Bendrai verslui didžiausia rizika yra mūsų aplinka – tai, kaip seksis Vokietijai, Lenkijai, Latvijai ir skandinavams, kur mes daugiausia eksportuojame.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
