aleksandras izgorodinas

Europą vis dažniau alinant karščio bangoms, sausroms ir gaisrams, jų pasekmes gali pajusti ir Lietuva. Ekspertai įspėja, kad ekstremalūs orai gali ne tik kelti maisto kainas, bet ir keisti žmonių vartojimo įpročius bei skatinti vis didesnę klimato migraciją. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Savaitgalį Lietuvą talžiusi audra skaudžiai smogė žemės ūkiui. Didžiausi nuostoliai fiksuojami Žemaitijoje, kur dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, o žieminių rapsų sėja gali vėluoti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Lietuvą nusiaubusi audra buvo viena stipriausių nuo 2024 metų, o tokių stichinių reiškinių ateityje gali tik daugėti. Klimatologas įspėja, kad stiprėjant klimato kaitai vis dažniau susidursime su ekstremaliais orų reiškiniais. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universisteto profesorius Arūnas Bukantis.

Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams.

Energijos kainos smarkiai kilo jau antrą savaitę iš eilės. „Brent“ naftos kaina pakilo 9,9 proc. iki 96,78 JAV dolerio už barelį – per dvi savaites ji pabrango maždaug 27 proc., o Europos TTF gamtinių dujų kaina pakilo 10,8 proc. iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. pradžios. Brangstanti energija padidino infliacijos lūkesčius, o rinkos ėmė vertinti didesnę tikimybę, kad JAV palūkanų normos šiemet gali būti dar kartą didinamos.

Praėjusią savaitę pasaulio rinkose susidūrė dvi priešingos jėgos. JAV infliacija birželį mažėjo sparčiau nei prognozuota – metinis kainų augimas sulėtėjo iki 3,5 proc., daugiausia dėl atpigusios naftos. Tuo pat metu žlugo trapios JAV ir Irano paliaubos, o laivybos sutrikimai Hormuzo sąsiauryje pakėlė „Brent“ naftos kainą 15,9 proc. iki 88,10 JAV dolerio už barelį. Toks energijos kainų šuolis gali vėl sustiprinti infliacijos spaudimą.

Praėjusios savaitės duomenys atskleidė vadinamąją „dviejų greičių“ pasaulio ekonomiką. JAV paslaugų sektoriaus įmonės išlieka pastebimai optimistiškos, o euro zonoje nuotaikos tebėra santūrios, mažmeninės prekybos rodikliai toliau svyruoja. Šį skirtumą atspindėjo ir finansų rinkos: JAV didžiųjų bendrovių akcijos brango, Europos akcijų indeksai smuko, o energijos išteklių kainos reikšmingai pakilo.

Birželį finansų rinkose ir toliau buvo matyti ryškūs regioniniai skirtumai. Euro zonos akcijų rinkoms paaugus 2,64 proc., o ekonomikos duomenims vis aiškiau signalizuojant apie stabilizaciją, JAV akcijų rinka smuko 0,99 proc.  Tam daugiausia įtakos turėjo technologijų sektoriaus silpnumas. Besivystančių šalių rinkose vyravo nevienodos nuotaikos – investuotojai vertino tiek infliacijos rizikas, tiek eksporto sektorių augimą.

Vasaros mėnesiai rodo laipsnišką pasaulio ekonomikos augimo tempo normalizavimąsi – infliacinis spaudimas palaipsniui mažėja, o ekonominis aktyvumas išlieka gana atsparus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žemesnės energijos išteklių kainos padėjo pristabdyti kainų augimą tiek Europoje, tiek JAV – tai pagerino namų ūkių perkamąją galią ir sumažino įmonių sąnaudų naštą.

Šių metų vasara Europoje prasidėjo ryškia karščio banga, dar kartą priminusia, kad klimato kaita jau seniai nėra vien aplinkosaugos problema. Ji vis labiau tampa ekonomikos iššūkiu, darančiu įtaką tiek augimui, tiek infliacijai. Tai patvirtina ir naujausi Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimai* – ekstremalus karštis veikia ekonominį aktyvumą ir kartu didina spaudimą maisto kainoms.

Dėl kelionių agentūrų įvesto papildomo degalų mokesčio brangsta ne tik naujos, bet ir dalis jau anksčiau įsigytų kelionių. Gyventojai piktinasi netikėtais kainų pokyčiais ir skundžiasi, kad kai kuriais atvejais už tą patį skrydį bei tą pačią kryptį tenka mokėti daugiau nei kitiems keleiviams.

Tęsiantis karui Irane, o energetikai dėl Hormuzo sąsiaurio blokados stipriai pabrangus, po pusmečio infliacija, situacijai nesikeičiant, galėtų pasiekti 9 proc. ribą, sako „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, jog dabartinės prognozės verčia sunerimti.

Nors Europa šiandien gyvena gerokai ramiau nei energetikos krizės pike 2022-aisiais, ekspertai perspėja – pavojingiausias laikotarpis dar gali būti priešakyje. Dujų kainos jau dabar yra gerokai aukštesnės nei pernai, o Europos saugyklos į vasarą įžengia su mažesniais rezervais nei įprastai. Situaciją dar labiau komplikuoja įtampa Artimuosiuose Rytuose – net ir konflikto pabaiga nebūtinai sustabdytų kainų augimą.

Lietuvai kovojant su demografine krize, vis dažniau svarstoma, kokių priemonių reikėtų imtis jai spręsti. Viena iš jų – skatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. Tačiau dalis žmonių abejoja tuo ir mano, kad sugrįžti į Lietuvą ir iš naujo kurti gyvenimą nėra taip lengva. Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų gavimo tvarka lietuviams, dirbusiems Europos Sąjungos ir kai kuriose kitose Europos valstybėse, o tai, pasak ekspertų, gali sukelti dar daugiau iššūkių norintiems grįžti į Lietuvą.

Lietuvos eksportui po dviejų mėnesių pertraukos kovą vėl augus ekonomistas sako, kad tam įtakos turi konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio įmonės stengiasi gaminti daugiau produktų, o tai lemia nerimas, kad ateityje dėl užsitęsusio karo komponentai gali brangti. Panašių tendencijų  Aleksandras Izgorodinas tikisi ir artimiausiais mėnesiais. „Esminė priežastis, dėl ko kovo mėnesį augo eksportas, yra karas Irane ir gamyba bei eksportas avansu“, – BNS sakė „Citadele“ banko ekonomistas.

Tęsiantis karui Irane, premjerė prognozuoja „sudėtingą rudenį“ ir sako, kad reikės naujų priemonių, kaip padėti gyventojams. Kas, tikėtina, laukia Lietuvos rudenį ir kas galėtų padėti? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su banko „Citadele” ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmadienio rytą, palyginti su penktadieniu, sumažėjo 0,2–1,6 procento. Bet nors kainos mažėja, rizika nedingo. Ar gali būti, kad vėl sulauksime degalų kainų šuolio? Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Konflikto Irane trukmė taps pagrindiniu veiksniu, lemiančiu jo poveikį Lietuvos ir euro zonos ekonomikai. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, bazinis banko scenarijus šiuo metu numato, kad konfliktas truks apie 3 mėnesius ir turės ribotą poveikį ekonomikai, tačiau jam užsitęsus pasekmės būtų gerokai ryškesnės, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje degalai toliau brangsta. Pasak energetikos ministro, reikia daugiau laiko, kol kainas pradės mažinti naudojamas naftos produktų rezervas. Tiesa, pasak ekonomistų, didelio efekto laukti neverta: rezervo įtaka naftos kainoms minimali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdėti svarstymų, kad valstybės teikiama socialinė parama kai kuriais atvejais kone prilygsta minimaliam darbo užmokesčiui. Dėl to keliami klausimai, ar apskritai verta dirbti, jei dalį pajamų galima gauti iš pašalpų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiuose išmokų dydžiuose, o jų taikymo praktikoje.

Hormūzo sąsiauriui sustingus, Tarptautinė energetikos agentūra skelbia apie didžiausią istorijoje 400 mln. barelių naftos išleidimą iš rezervų. Agentūra skelbia, kad šalys vienbalsiai sutiko pasinaudoti rezervu, o nafta rinką pasieks palaipsniui, pagal poreikį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu. Kaip vertinate staigų degalų kainų šuolį? Aš manau, kad nelabai yra dėl ko piktintis, kadangi tam yra realios priežastys.

Dyzelino litrui pabrangus iki 2 eurų, vairuotojai labai nenoriai važiuoja į degalines ir reikalauja Vyriausybės skubiai kainas mažinti. Tačiau politikai neskuba, finansų ministras šią savaitę atostogauja ir, ką daryti su degalų kainomis, svarstyti ruošiasi tik kitą savaitę. Valdantieji svarsto keletą variantų, o kurį pasirinks – atsakyti negali.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sausį gyventojai gavo stulbinančias sąskaitas už elektrą ir šildymą. Energetikos specialistų teigimu, tai lėmė dideli šalčiai ir su jais susiję aspektai. Ar tai reiškia, kad kaskart stipriau pašalus mokėsime daugiau? Socialinių tinklų grupėse gyventojai dalijasi, kokias sąskaitas gavo už elektrą. „Mama Kaune, butas 64 kv. m. Mokėdavo 17–20 eurų. Š mėnesį gavo 40 eurų (sąskaitą – red. past.) – dvigubai“, – feisbuke rašo vardo neatskleidusi vartotoja.

Maisto produktų kainos Lietuvoje įgavo naują pagreitį, kai kurie produktai brango dviženkliu tempu. Pigiausias šokoladas pabrango net 33 proc., o pieno produktų kainų augimas nustebino net ekspertus. Ekonomistas atskleidė, kad nemažą įtaką kainų augimui daro minimali alga, o tokį kainų šuolį labiausiai pajus vidurinė klasė. „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas pasakojo, kad labiausiai pabrango šokoladas: „Pigiausias šokoladas augo net 33 proc.

Dar būdami opozicijoje socialdemokratai kritikavo konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ sprendimus ir mušė į krūtinę sakydami, kad laimėję rinkimus sieks mažinti skurdą. Dabar socialdemokratai – valdantieji, o buvusio jų premjero Gintauto Palucko Vyriausybės siūlymu panaikinta PVM lengvata šildymui, kuri padėjo daliai žmonių išvengti didelių sąskaitų. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata su 9 proc. tarifu buvo skirta šildymui, karštam vandeniui ir malkoms.

„Litgrid“ skelbia, kad besitęsiantys šalti orai toliau augino elektros paklausą bei lėmė didesnes elektros kainas. Dėl šalčių brangiau mokėsime ir už šildymą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad tęsiantis šalčiams įtakos šildymo kainų padidėjimui turės vienkartiniai aspektai, kurie nėra labai pavojingi.

Donaldo Trumpo ekonominis šantažas – kalbos apie dar didesnius mokesčius ir tarifus Europai – dar labiau į viršų pakėlė aukso kainą. Tiesa, ekonomistai bei rinkos Jungtinių Valstijų prezidento grasinimus vertina ne taip rimtai kaip prieš metus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Žinote, galvojate apie Europos Sąjungą, labai draugišką. Jie mus apiplėšia.

Per dešimtmetį lietuvių perkamoji galia padidėjo 50 proc. Tai, anot ekonomistų, lėmė sparčiai augančios algos ir pensijos, kurios kilo daugiau nei dvigubai. Tačiau pasidžiaugti pilnėjančiomis piniginėmis lietuviams trukdo infliacija. Štai tiesiog papietauti valgykloje dabar kainuoja dvigubai brangiau, o būstas per dešimtmetį pabrango kone trigubai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Labai atsiprašau, bet nustebinote šiuo palyginimu, tikrai“, – sako kaunietė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, išgirdusi, kad būtent Kaune kirpimo paslaugos yra brangiausios visoje Lietuvoje. Tačiau oficiali statistika kalba pati už save. Rugsėjį moterų kirpimo kaina Kauno salonuose buvo beveik 7 proc. didesnė nei Vilniuje ir didžiausia šalyje.

Paslaugos Lietuvoje brangsta kaip ant mielių – per metus kainos vidutiniškai kilo 6 procentais. Kirpyklų ir apgyvendinimo sektoriaus kainos šoktelėjo 7 procentais, o bene labiausiai brango namų tvarkymo paslaugos. Jos, pasak ekonomistų, šoktelėjo 15 procentų. Paslaugų teikėjai sako, kad neturi pasirinkimo, mat kiekvienais metais kone 10 proc. brangsta darbui naudojamų priemonių kainos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ekspertai, svarstydami apie Vyriausybės planą kitąmet didinti Lietuvos gynybos biudžetą iki 5,2 proc. bendro vidaus produkto (BVP), įvertino įgyvendinimo galimybes bei pareiškė, kad tai yra būtina šalies saugumui užtikrinti. Tiesa, kad būtų pasiektas toks tikslas, reikėtų atsargiai derinti mokesčių didinimą ir skolinimąsi, kad papildomos lėšos nepakenktų ekonomikos augimui.

JAV Vyriausybė dabar yra uždaryta pirmą kartą per beveik septynerius metus. Ekspertai įvardijo, kuo tai atsilieptų Lietuvai, kokį poveikį tai turės JAV gyventojams, kadangi tai jau daro žalą šalies ekonomikai.  „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad JAV Vyriausybės, t.y. valstybės veiklos sustabdymas, vienai savaitei smarkiai sumažina bendro vidaus produkto (BVP) 0,15 proc., nes valstybė atlieka svarbias ekonomikos ir paslaugų funkcijas.

Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios nauji mokesčių pakeitimai. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto mokestis, kurio pataisos palies dalį gyventojų. Tačiau ekonomistai neatmeta – padengti visų išlaidų iš padidintų mokesčių gali ir nepavykti.

Energetikos sektoriaus klausimai, susiję su nafta, dujomis bei elektra, jautrūs ne tik verslui, bet ir gyventojams. Ši tema ypač aktuali tampa įžengus šaltajam laikotarpiui, kai į kasdienių išlaidų eilutę yra įtraukiamos išlaidos už šildymą. Tad ar gyventojams bei verslui pavyks išvengti nemalonių kainų šuolių? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nors Lietuva neplanuoja uždaryti pasienio kontrolės punktų su Baltarusija, dėl šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ pasienyje dirbama padidinto budrumo režimu – stiprinama kontrolė, patruliavimas ir stebėjimas. Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad prireikus, jos yra pasirengusios imtis griežtesnių priemonių.

Darbo rinkoje bręsta pokyčiai, o dalis ekspertų neabejoja – kai kurių profesijų esą geriau net nesirinkti, jei nenorite likti be darbo. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu darbuotojų derybinė galia taip pat sumenko. Technologijų gigantės skiria milžiniškus pinigus dirbtinio intelekto (DI) plėtojimui.

Lietuvoje degalų pardavimai nukrito dviženkliais skaičiais. Visą nuosmukį, pasak ekonomistų, sudaro dyzelinas, kurio sunkvežimiai Lietuvoje nesipila, nes Lenkijoje kartais dyzelino litro kaina 14 centų mažesnė nei Lietuvoje. Tiesa, padidėjusio dyzelino akcizo surenkama daugiau, net ir krentat pardavimams, dėl to valdžia neskuba keisti savo planų.

Lietuvoje degalų pardavimai nukrito dviženkliais skaičiais. Visą nuosmukį, pasak ekonomistų, sudaro dyzelinas, kurio sunkvežimiai Lietuvoje nesipila, nes Lenkijoje kartais dyzelino litro kaina 14 centų mažesnė nei Lietuvoje. Tiesa, padidėjusio dyzelino akcizo surenkama daugiau, net ir krentat pardavimams, dėl to valdžia neskuba keisti savo planų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Maždaug pusė apklaustų Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei, kai vieno šeimos nario pajamos svyruoja tarp 500 ir 700 eurų į rankas. Tiesa, pasak ekonomistų, didmiesčiuose reikia uždirbti kur kas daugiau. Esą Vilniuje į viduriniąją klasę galima prasibrauti tik tada, kai žmogaus pajamos siekia 2000 eurų į rankas.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vis garsiau ir garsiau kalbama apie bręstančius pokyčius darbo rinkoje, kurie palies daugelį darbuotojų, tad jau dabar drąsiai sakoma, kad kai kurios profesijos netgi gali išnykti. Tiesa, žadama, kad atsiras ir naujų sričių specialistų. Kas laukia esamų ir būsimų darbuotojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis.

Bazines palūkanų normas jau antrus metus po truputį mažinęs Europos Centrinis Bankas (ECB) gyventojams palankaus sprendimo šįkart nepriėmė – palūkanas paliko 2 procentų lygyje. Ekonomistai sako, kad sprendimas „nekarpyti“ normų susijęs su vis dar neapibrėžta pasauline padėtimi – augančia geopolitine įtampa ir prekybos ginčais. Ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos palūkanos vis tiek bus sumažintos dar bent kartą.

Lietuvoje kainų augimas nesustoja ir maždaug pusmetį laikosi aukštame lygyje. Metinė prekių ir paslaugų infliacija – ties 4 procentų riba. Ekonomistai beda pirštu į aukštas maisto produktų bei paslaugų kainas. Šios per metus vidutiniškai pabrango 6 procentais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Maisto kainos Lietuvoje gerokai paaugo. Per paskutiniuosius metus – 5 procentais, per 3 metus – 19, o per 5 metus – 55 procentais.

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė karščiausią tašką. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino prekėms iš Europos įvesti 30 procentų tarifus, abi pusės stengiasi pasiekti susitarimą. Ekonomistai kol kas ramiai reaguoja į  D. Trumpo grasinimus ir viliasi, kad tarifai daugumai prekių bus nedideli, tačiau Lietuvos pramonininkai ragina ruoštis prastesniam scenarijui, dėl kurio mūsų verslai gali susidurti su sunkumais, mažėti darbo vietų.

Lietuvos bankas siūlo lengvinti naštą įsigyjantiems pirmąjį būstą ir švelninti reikalavimus, tarp kurių – sumažinti pradinį įnašą nuo 15 procentų iki 10 procentų. Ekonomistai tikina, kad šie pokyčiai aktualūs jaunimui, kuriam sunkiausia surinkti pinigus pradiniams įnašui ir nusipirkti būstą.  Tiesa, pasak ekspertų, išaugus nekilnojamojo turto paklausai, ir taip aukštos butų kainos gali dar labiau šoktelėti į viršų.

Prekybininkai ragina ruoštis dar vienam maisto kainų šuoliui. Maisto perdirbėjai diktuoja aukštesnes tiekimo kainas ir skelbia, kad kels mėsos – jautienos, vištienos – šokolado, kavos ir kokoso produktų kainas. Labiausiai nukentės smaližiai. Tiekėjai pranešė dešimtadaliu didinsiantys šokolado kainą. Taip pat daugiau nei 15 procentų brangs kava, kurios kaina palyginti su pernai jau išaugo kone dvigubai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Akcizų politika smogia per degalų pardavimus ir biudžetą. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako tiesiai šviesiai – Vyriausybė šiemet „persistengė“. Lietuvoje dyzelino pardavimai krenta sparčiau nei COVID-19 karantino metu, o akcizų pajamos gali trauktis jau rudenį. Tačiau blogos naujienos nesibaigia. Pramonės lūkesčiai prastėja, užsienio investicijos stagnuoja, o Lietuva, pasak eksperto, jau praranda pigios darbo jėgos šalies reputaciją.

Sudėtingomis sąlygomis besiskundžiantys didieji prekybos tinklai skaičiuoja solidžius pelnus. Daugiausiai – virš 120 milijonų eurų – uždirbo „Maxima“. „Norfa“ pasiekė kiek daugiau nei 20 milijonų eurų pelną, „Iki“– 14 milijonų eurų, o „Rimi“ dar dirba nuostolingai, tačiau nuostolį susimažino perpus – iki 2 milijonų eurų.  Gyventojams piktinantis prekybos centrų godumu, šie ginasi – dideli pelnai tik atrodo įspūdingai, bet palyginus su apyvarta pelnas sudaro vos kelis procentus.

Po JAV smūgio Iranui, visoje Europoje – įskaitant ir Lietuvą – gali dar labiau šokti degalų kaina. Dėl pabrangusios naftos nuo konflikto pradžios Lietuvoje dyzelinas jau spėjo pabrangti 15, o benzinas 8 centais. Tiesa, tam, kad kainos dar labiau augtų, Iranas turi užblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Šis scenarijus, pasak ekonomistų, kol kas mažai tikėtinas. Rinkos ekspertai akcentuoja, kad Europai daug labiau turi rūpėti ne naftos, o dujų kaina.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Paprastai elektra suvartojama tuo pačiu metu, kai yra pagaminama. Daugėjant gaminančių elektros vartotojų, energijos pagaminama ir rinkai pasiūloma vis daugiau. O kai didėja pasiūla, kainos turėtų mažėti. Vis dėlto elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra gana nepastovi. Vienu metu, pavyzdžiui, vėjuotą ir saulėtą dieną jos pagaminama labai daug. Tačiau apniukusią dieną be vėjo – jos pagaminama labai mažai.