REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus.

REKLAMA

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Kelmė ir Pagėgiai tik kuria pasiteisinimus

„Pradėsime nuo tiksliųjų mokslų, kur Lietuvoje jie yra silpniausiai mokomi. Pavyzdžiui, Kelmės rajonas arba Pagėgių savivaldybė – šitų rajonų politikai ir tarnautojai puikiausiai mato, kad 2020 m. pusė abiturientų matematikos egzamino jų savivaldybėse tiesiog neišlaikė.

Tai labai akivaizdžiai matosi. O ir tie, kurie išlaikė, išlaikė silpnai. Pavyzdžiui, visame Kelmės rajone tik 14 proc. visų abiturientų gavo vidutinius įvertinimus – nuo 36–85 proc. Pagėgių savivaldybėje tokių buvo tik 12 proc. nuo visų abiturientų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis piktinasi, kad tai nėra vienerių metų tendencija. Be to, jo teigimu, šios savivaldybės silpnai išmoko ne tik matematikos, bet ir informatikos bei fizikos.

REKLAMA

„Ar dėl to kas nors daroma ir keičiama? Tikrai ne. Tik dažnai ir gausiai padūsaujama ir prigalvojama kelios dešimtys argumentų, kodėl kažkas yra neįmanoma“, – pridūrė G. Sarafinas.

Ignalinai siūlo kviesti ekstremalių situacijų valdymo grupę

Situacija ne ką geresnė ir kitose savivaldybėse. Moksleivių pasiekimus Ignalinos rajone G. Sarafinas vadina „visiškai pribloškiančiais ir netgi nesuvokiamais“.

„Matematikos egzaminą šioje savivaldybėje pakenčiamai išlaikė vos 7,5 proc. abiturientų, neišlaikė – du trečdaliai. Fizikos egzaminą pakenčiamai išlaikė 18 proc., informatikos egzaminą – 25 proc. 

REKLAMA
REKLAMA

Aišku tai, kad šioje savivaldybėje jau metas šaukti ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdį švietimo nelaimėms nagrinėti ir spręsti“, – sakė G. Sarafinas.

Analogiškų veiksmų imtis jis siūlo ir Skuodo bei Šilutės rajonų savivaldybėse.

Šilutei reikia griežto supurtymo

G. Sarafinas sako Šilutės rajono savivaldybėje kelerius metus įžvelgiantis, kad „šita savivaldybė švietime kažką daro stipriai ne taip, nes metai iš metų ji čiuožia stipriai žemyn“.

Blogiausia, jo teigimu, kad silpnai atrodo ne vienetų, ne dešimčių, o jau šimtų mokinių pasiekimai ir rezultatai.

„2020 m. Šilutės rajono savivaldybėje buvo 245 abiturientai. O jų brandos egzamino rezultatai atrodo taip: matematikos egzamino 61 abiturientas net nelaikė, 74 neišlaikė, 77 gavo minimalius balus – nuo 16 iki 35 proc. iš 100 proc., ir tik 33 jaunuoliai iš 245 šitą išlaikė gerai ar vidutiniškai. Tai sudaro tik maždaug 17 proc. nuo visų abiturientų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Silpnai šilutiškiai laikė ir kitus egzaminus. Lietuvių kalbos egzaminą gerai ir vidutiniškai išlaikė 39 proc., rusų kalbos – 0 proc., IT – 37 proc., chemijos – 38 proc. Aptariama savivaldybė šiuos duomenis puikiausiai žino, bet nieko nedaro“, – sakė G. Sarafinas.

Kaip akcentuoja G. Sarafinas, jis pateikė tik kelis pavyzdžius, nors Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimą reikėtų spręsti labai rimtai.

„Griežto supurtymo reikėtų bent keliolikoje savivaldybių, nes jos labai sparčiai leidžiasi žemyn. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus sparčiausiai žemyn leidosi Šalčininkų rajono savivaldybė ir Radviliškio rajono savivaldybė. Ir ne apie vieną, o apie daugumą dalykų šnekant“, – sakė G. Sarafinas.

REKLAMA

Problemą spręs „Tūkstantmečio“ mokyklomis

Reaguodama į silpnus dalies savivaldybių moksleivių pasiekimus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikisi, kad šį klausimą padės spręsti vystoma „Tūkstantmečio“ mokyklų programa.

„Ji skirta nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas ir sudaryti lygiavertes ugdymo sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos gyvenamos vietos ir socialinės padėties.

Ši programa padės stiprinti savivaldybėse jau veikiančias mokyklas, pakilti joms į aukštesnį lygį. Tai nebus statybų programą, o jau esamų mokyklų stiprinimas“, – komentare tvirtino J. Šiugždinienė.

Planuojama, kad jau pirmojo etapo metu programa bus įgyvendinta ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvos savivaldybių. 

REKLAMA

„Programa atlieps konkrečius savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius. Tai bus susitarimas su savivaldybe dėl konkrečių ugdymo standarto tikslų pasiekimo programoje dalyvaujančiose savivaldybėse“, – teigė ministrė.

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pirstatė naujausius ugdymo įstaigų vertinimus. Juose pastebima, kad žemas socialinis ir ekonominis savivaldybės, kur mokosi vaikas, lygis nebūtinai reiškia, kad jo pasiekimai bus menki.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų