REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams. 

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams. 

REKLAMA

„Per pastaruosius 14 mėnesių mes atsidūrėme paradoksalioje, galima sakyti, netgi keblioje būsenoje. Kalbu, žinoma, apie švietimą. Mūsų valstybė per tuos mėnesius švietime stipriai viską sujaukė, suvėlė, supainiojo ir įstūmė save į aklavietę, iš kurios mes keliausime tikrai ilgai“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Sarafinas.

Jis cituoja vienos motinos atsiųstą laišką, kuriame ji piktinasi, kad būtent tėvams buvo palikta spręsti, ar jų vaikai turėtų grįžti į mokyklas:

REKLAMA
REKLAMA

„Švietime šiandien visai nėra lyderystės. Mokyklų atidarymo ir mokinių sugrąžinimo klausimus Vyriausybė numetė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ši permetė savivaldybėms, šios permetė mokykloms, o šios irgi pasiplovė. Jos ėmėsi tokio būdo – apklausė mokytojus, apklausė tėvus ir dažnu atveju iš apklausų paaiškėdavo, kad daugelyje mokyklų didesnė dalis nenori grįžti į mokyklas“.

REKLAMA

Apklausas pradėkime naudoti visur

G. Sarafinas ironizuoja, kad reikėtų apklausti moksleivius ir jų tėvus, ar apskritai beverta grįžti į mokyklas.

„Neabejoju, kad tikriausiai trečdalis ar net pusė pasakytų, kad nėra ko į tą mokyklą grįžti, neverta, ir pateiktų daug argumentų“, – svarstė G. Sarafinas.

Čia pat jis siūlo dar labiau plėtoti apklausas, jas panaudojant ne tik mokyklose.

„Aš šneku sarkastiškai, bet, jeigu mes taip išpopuliarinome apklausų metodą ir jos tampa lemiamos, tai galima žengti dar toliau. Gydytojų, pavyzdžiui, galėtume paklausti, mieli gydytojai, ar jūs norėtumėte grįžti į ligonines ir poliklinikas. Jeigu nenorite, tai dirbkite nuotoliniu būdu“, – siūlė G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis prognozuoja, kad dviejų karantinų pasekmes Lietuvos švietime stebėsime dar ilgai. Be to, tai, jo teigimu, atsilieps ne tik akademiniams moksleivių pasiekimams, bet ir jų savijautai, psichikai, taip pat mokytojų emocinei ir fizinei būklei.

„Paaugliui pusė metų ant sofos ir dar uždaroje erdvėje yra tiesiog pražūtinga. Bet mūsų valstybėje jie būtent tai ir gavo. Panašu, kad daugumoje mokyklų jie ir nebegrįš. 

Blogiausia, kad kaltų už tai ir atsakingų nebus. Nors gal bus kaltas kovidas, keli karantinai, nebus užmirštos tėvų ir mokinių apklausos. Įsivaizduokite, koks akmuo nukrito daugeliui nuo krūtinės – mes nekalti, aplinka kalta“, – sakė G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų