REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rugsėjo pradžioje lietuvių sportinė jachta „Ambersail-2“ leidosi į kelionę iš Barselonos į Marselį. Ten „Ambersail-2“ keliavo ne lenktyniniu režimu, o su ypatinga misija – į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos kongresą plukdė gamtos tvarumo simbolį. Prie įgulos prisijungė ir ypatingas svečias – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys vandenynų klausimais Peteris Thomsonas.

Rugsėjo pradžioje lietuvių sportinė jachta „Ambersail-2“ leidosi į kelionę iš Barselonos į Marselį. Ten „Ambersail-2“ keliavo ne lenktyniniu režimu, o su ypatinga misija – į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos kongresą plukdė gamtos tvarumo simbolį. Prie įgulos prisijungė ir ypatingas svečias – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys vandenynų klausimais Peteris Thomsonas.

REKLAMA

Iš Fidžio salos kilęs ir vandenynų išsaugojimu gyvenantis P. Thomsonas ne tik pasakojo apie tvarumo simbolio prasmę, bet ir dalijosi labiausiai jam nerimą keliančiomis vandenynų problemomis. Beje, jis ne tik bandė pramokti lietuviškai, bet ir išlydėdamas „Ambersail-2“ iš Marselio sudainavo tradicinę atsisveikinimo dainą, atliekamą Fidžyje.

Lietuvių sportinėje jachtoje „Ambersail-2“ – ypatingas svečias. Tai Peteris Thomsonas – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys vandenynų klausimais.

REKLAMA
REKLAMA

„Esu iš Fidžio salos, penktos kartos fidžietis. Taigi nuo pat gimimo augau apsuptas vandens. Dėl to būdamas jūroje, jaučiuosi kaip namuose. Juk čia visų mūsų pradžia, visa žmonija užgimė vandenyne“, – sako JT specialusis pasiuntinys Peteris Thomsonas.

REKLAMA

Peterio rankose – jo paties idėja virtusi realybe. Tai – projekto „Relay4Nature“ gamtos tvarumo simbolis, buriniais laivais keliaujantis per svarbiausias klimato kaitos konferencijas.

„Jame atsiras gerokai daugiau žinučių, kol šis simbolis pasieks savo galutinę stotelę – Jungtinių Tautų Vandenyno konferenciją Lisabonoje kitų metų viduryje“, – pasakoja jis. 

Šiemet prie P. Thomsono idėjos tokiu būdu skleisti žinią apie prastėjančią vandenynų būklę prisijungė ir „Ambersail-2“. Tvarumo simbolis savo kelionę dar gegužę pradėjo ne kur kitur, o Klaipėdoje. Dar vienas itin svarbus partneris „The Ocean Race“, vienijantis varžybų sportinėmis jachtomis aplink pasaulį bendruomenę. P. Thomsonas atskleidžia, kodėl kaip tik dabar kalbėti apie vandenynų būklę būtina.

REKLAMA
REKLAMA

„Nebus sveikos planetos be sveiko vandenyno, o moksliniai tyrimai rodo, kad vandenyno būklė prastėja. Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias mes išmetame, vandenyno rūgštingumas auga sparčiau nei bet kada istorijoje. Dėl to gali išnykti kai kurie jūrų gyvūnai. Be to, vandenyne vis mažiau deguonies. Tai irgi kenkia gyvybei. O dėl šylančios atmosferos – šyla ir vandenynas. Sudėjus šiuos veiksnius, vandenyno ateitis atrodo miglota“, – teigia P. Thomsonas. 

Nuo gegužės šis gamtos tvarumo simbolis jau aplankė bent šešis didžiuosius Europos uostus. Paskutinysis jų – Marselis. Rugsėjo pradžioje į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos kongresą tvarumo simbolį atplukdė būtent „Ambersail-2“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atplukdėme jį iš Barselonos. Dėkoju „Ambersail-2“ įgulai, kapitonui Rokui, Richardui Brisiui ir „The Ocean Race“ komandai už įdėtas dideles pastangas“, – kalba pašnekovas. 

Vandenynų išsaugojimu gyvenantis P. Thomsonas patarimą turi ir skeptikams, kurie tokias misijas vadina tik simbolinėmis. Jis sako, kad kiekvienas mūsų gali imtis veiksmų ir privalo pradėti nuo savęs. 

„Visų pirma, manau, kad daugybė žmonių nesupranta problemos masto. Ir mes turime siųsti žinutę. Darome tai per gamtos tvarumo simbolio misiją, per tokius interviu ar ragindami jaunus žmones tapti vandenynų ambasadoriais. Įsivaizduokite… Jei žinotume, kad prasidės karas, ar sakytume, kad nedera mėginti palaikyti taikos? Ne… Žinote, vandenynų krizė – rimta ir didelė. Ir aš tai sakau, kaip senelis. Dėl to ir imuosi visų iniciatyvų. Turiu keturias nuostabias anūkes ir man skauda širdį, kai girdžiu žmones, kurie sako: „Ai, man nerūpi, mums juk viskas bus gerai, o jie – patys išsispręs“. Tai siaubingas, nusikalstamas požiūris. Mes turime rūpintis tais, kurie čia gyvens po mūsų. Mano nuomone, galvoti kitaip yra nusikalstama. Morališkai nusikalstama“, – tikina jis. 

REKLAMA

Žinutę jis siunčia ir tautoms gyvenančioms prie Baltijos jūros, kuri, beje, yra viena labiausiai užterštų pasaulyje. 

„Manau, Baltijos jūra, Juodoji jūra ir iš dalies Viduržemio jūra susiduria su problemomis, nes neturi platesnio išėjimo į vandenyną. Užterštumas uždarose jūrose tampa dar didesniu galvos skausmu. Tad turite būti labai atsargūs dėl to, kas atsiduria Baltijos jūroje. Yra labai svarbu suprasti, kad viskas, ką darome krante, turės padarinių jūrai. Taigi, jei išmetate cigaretės nuorūką gatvėje, jūs teršiate ne tik gatvę, bet ir jūrą. Ta nuorūka, kurią sudaro ilgai yrantis plastikas, anksčiau ar vėliau vis tiek atsidurs jūroje“, – sako P. Thomsonas. 

REKLAMA

Visgi pokalbį P. Thomsonas baigia ragindamas neprarasti optimizmo: „Mano darbo tikslas – paskatinti žmones ieškoti sprendimų problemoms, kurias mes patys sukūrėme. Ir gera žinia ta, kad yra sprendimai visoms mano minėtoms problemoms. Tereikia valios jiems įgyvendinti, ypač politinės. Ir galite būti tikri – vandenynas, jei tik tinkamai su juo elgsimės, ateityje aprūpins mus maistu ir visa energija. Kalbu apie vėjo ir potvynių bei atoslūgių energiją. Juk vandenyje glūdi energija. Dėl ko mes deginame iškastinį kurą, kai čia pat turime natūralių energijos šaltinių?“

O apie po burėmis užgimusią „Ambersail-2“ ir Peterio Thomsono draugystę byloja įgulos išlydėtuvės iš Marselio uosto. Specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys tvarumo simbolį į Marselį atplukdžiusį „Ambersail-2“ į jūrą išlydi tradicine, fidžietiška atsisveikinimo daina. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų