REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
56
Europos analitikos lyderių ataskaita: gresia Europos ir Rusijos karinis konfliktas (nuotr. SCANPIX)

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, tad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti nuolatines karines pajėgas, tankus, ir kitą kovinę techniką.

56

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė informacija, tad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti nuolatines karines pajėgas, tankus, ir kitą kovinę techniką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak laikraščio „The New York Times“, jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, buvusioje Sovietų Sąjungos dalyje.

REKLAMA

Aleksandras Matonis: tai istorinis žingsnis

Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis tikino, kad tai puikus karinis atgrasymas ir svarbus žingsnis užtikrinant regiono saugumą.

„Jeigu mes kalbėsime apie kovinę techniką, kaip atgrasymo priemonę, tai iš tiesų tai būtų karinis atgrasymas. Svarbu pabrėžti, kad tai dar yra tik svarstymo pavidale ir bus pareikalauta Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybės sprendimo šiuo klausimu. Tačiau manau ji yra paleista į apyvartą tam, kad sulauktų komentarų ir įvertinimų, ir būtų tinkamai pasiruošta, tokiam politiniam sprendimui,“ – teigė ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas priduria, kad tai yra labai svarbus žingsnis, užtikrinant, kad Baltijos šalių ir Rytų Europos valstybių teritorijoje būtų nuolat parengta kovinė technika. O tai rodo NATO ryžtą ginti savo sąjungininkes.

„Tas ryžtas yra demonstruojamas nuo praėjusių metų pavasario, kai JAV prezidentas paskelbė „Atlanto ryžto“ iniciatyvą, kuria remiantis ir yra stiprinamas Junginių Amerikos Valstijų dalyvavimas rytiniuose aljanso pakraščiuose. Tai šiuo atveju ryžtas yra aiškiai pademonstruotas, aiškiai pademonstruota politinė valia iki šiol. Ir mes matome, kad dabar galimas dalykas tas ryžtas įgys naujas formas, tai yra ne rotacinių pajėgų, o nuolatinio technikos dislokavimo,“ – tikino gynybos apžvalgininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aleksandras Matonis pasakojo, kad Šaltojo karo laikais, buvusiose sovietinėse šalyse ir buvusiose Varšuvos pakto šalyse buvo ne NATO ir ne JAV kariuomenė, o Sovietų sąjungos. Tai šiuo atveju, tai pirmas atvejis per tris dešimtmečius, kai JAV dislokuoja savo pajėgas už Šaltojo karo ribų ir tai ketina padaryti nuolatiniu būdu. Kitaip tariant jau ne Vokietijoje ar tuometinio aljanso ribose, o tai yra istorinis žingsnis.

Gynybos apžvalgininkas tikino, kad iš Rusijos nereikia nieko tikėtis ir nereikia į tą pusė žvalgytis, nes jeigu ne Rusijos agresyvi politika, šių priemonių gal ir nebūtų prireikę.

REKLAMA

„Tai yra signalas Rusijai, kad NATO aljansas į kolektyvinę gynybą žiūri kaip į rimtą įsipareigojimą, o ne kaip Rusija žiūri į ankščiau duotus tarptautinius įsipareigojimus saugumo srityse. Tai šiuo atveju, būtent tai, kad tiek Baltijos šalys, tiek tikos Rytų Europos šalys priklausančios NATO, tiek savo pajėgomis, tiek ir sąjungininkų bendra gynyba bus pasiruošusios atremti agresiją,“ – apie nuolatinį karinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje, komentavo Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

Laurynas Kasčiūnas: amerikiečiai siunčia signalą Rusijai

Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad toks galimas sprendimas būtų teigiamas visam Baltijos šalių saugumui, nes iš principo, tokiu būdu Amerikiečiai siunčia Rusijai signalą, dėl jos atgrasymo nuo bet kokių intervencijų į šį regioną.

REKLAMA

„Visą dešimtmetį NATO viduje vyko diskusijos, kokį santykio receptą pasirinkti su Rusija, ir visą laiką buvo balansuojama ir ieškoma recepto tarp dviejų alternatyvų. Tarp atgrasymo – jėgos potencialu ir aiškiu kolektyvinės gynybos principo demonstravimu, kuris gali atgrasinti Rusiją. Arba vokiečių su prancūzų variantu, bandyti Rusijai siūlyti bendradarbiavimą. Tai tarp šių dviejų alternatyvų visada vykdavo diskusijos ir ieškojimai, o šiandien galima aiškiai pasakyti, kad pasirinktas atgrasymo principas. Tik taip Rusiją galima atgrasinti nuo realių veiksmų, kai už savo nugaros turi konkrečius sprendimus, kaip nuolatinių karinių dalinių buvimą,“ – įrodinėjo Laurynas Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rytų Europos studijų centro analitiko teigimu, būtent tokia logika turi dominuoti santykiuose su šiandienine Putino Rusija. Tačiau jau dabar aišku, kad Rusija darys atsaką, jeigu šis sprendimas bus priimtas.

„Rusija į tai reaguos kalbomis, kad NATO ir JAV pradeda ginklavimosi varžybas regione. Kad ji bus priversta atsakyti į šiuos sprendimus kažkokiais tai savo sprendimais, kurie irgi didintų savo karinį dėmenį regione. Gali būti pavyzdžiui toks signalas, kad Kaliningrade, gali būti dislokuotos raketos siekiančios Vakarų Europos sostines,“ – tikino analitikas.

REKLAMA

Pašnekovas taip pat priduria, kad Rusija visada siekė paversti Baltijos šalis nevisavertėmis NATO aljanso narėmis.

„Narystės NATO jie nesustabdė, bet daro viską, kad mūsų narystė būtų formali, o ne pagrysta realiais sprendimais apie, kuriuos dabar ir kalbam. Ir Rusija sakys: jeigu jūs nenorit eskalacijos, militarizacijos regione, tada mažinkit NATO įsipareigojimus ir tokia logika dešimtmetį tai veikdavo iki Ukrainos,“ – pasakojo Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

tv3.lt primena, kad kaip rašė „The New York Times“, siūlomos „iš anksto dislokuoti“ amunicijos atsargas, kurios būtų laikomos sąjungininkų bazėse ir kurių pakaktų 3-5 tūkst. karių brigadai aprūpinti, taip pat būtų panašios į tas, kurias JAV daugiau kaip dešimtmetį laikė Kuveite po Irako invazijos 1990-aisiais

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų