jungtinės amerikos valstijos

JAV vėl telkia karinę galią Karibų jūros regione – didžiausią nuo Johno F. Kennedy laikų. Donaldo Trumpo administracija dislokuoja įspūdingą karinių jūrų pajėgų kontingentą, oficialiai aiškindama tai kova su narkokarteliais, tačiau ekspertai įspėja: tikrasis tikslas gali būti jėgos demonstravimas Rusijai ir Kinijai. Analitikai neatmeta, kad pasaulis žengia į naują globalios konfrontacijos etapą.

Pasaulis atsiduria ant naujo branduolinio konflikto slenksčio – vėl tvyro Šaltojo karo nuotaikos. Vos po to, kai Vladimiras Putinas pasigyrė išbandęs naują branduolinę sistemą „Poseidon“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui pradėti savo ginklų bandymus. Ekspertai perspėja – prasideda nauja pavojinga ginklavimosi era, rašo CNN. „Aš įpareigojau Gynybos ministeriją pradėti mūsų branduolinio ginklo bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis“, – pareiškė D. Trumpas.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Prancūzijos gynybos ministrės Catherine Vautrin štabo narys trečiadienį pareiškė, kad NATO rytinio flango gynyba išliks tvirta. Rumunija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad JAV informavo ją ir jos sąjungininkes, jog Vašingtonas ketina sumažinti savo karių, dislokuotų rytiniame NATO flange, gretas, įskaitant amerikiečių karius iš Mihailo Kogalniceanu oro pajėgų bazės Rumunijos Juodosios jūros pakrantėje.

JAV pajėgų sumažinimas rytiniame NATO flange nereiškia Amerikos pasitraukimo iš Europos ir nepakeis saugumo aplinkos ten, trečiadienį pareiškė amerikiečių kariuomenė. „Tai nėra Amerikos pasitraukimas iš Europos ar sumažėjusio įsipareigojimo NATO ir 5-ajam straipsniui signalas“, – pareiškime, kuriame kalbama apie Aljanso kolektyvinės gynybos principą, teigė Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgos Europoje.

Baltųjų rūmų atstovas Johnas Cole‘as išreiškė paramą Lietuvai po neseniai įvykusių oro incidentų su meteorologiniais balionais. Pasak jo, Vašingtonas tikisi, kad Baltarusija imsis veiksmų, jog panašūs atvejai ateityje nepasikartotų, skelbia „Zerkalo“. „Šiandien popiet turėjau produktyvų susitikimą su Lietuvos ambasadoriumi. Aptarėme prezidento Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad „labai norėtų“ dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose 2028 metais, nors Konstitucija jam tai draudžia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai nutraukė vieną iš paskutinių Šaltojo karo laikų branduolinio saugumo susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis. Maskva atsisako įsipareigojimų dėl plutonio šalinimo, tuo dar labiau didindama įtampą su Vašingtonu ir silpnindama pasaulinę branduolinių ginklų kontrolės sistemą.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino dabartinį etapą tamsiomis dienomis ir paragino amerikiečius neprarasti optimizmo ir neatsitraukti, kalbėdamas apie, pasak jo, prezidento Donaldo Trumpo išpuolius prieš žodžio laisvę bei vykdomosios valdžios galių ribų išbandymą. „Nuo pat savo įkūrimo Amerika tarnavo kaip galingiausios pasaulio istorijoje idėjos valdžioje švyturys, – sakė J. Bidenas. – Ši idėja yra stipresnė už bet kokią kariuomenę. Mes esame galingesni už bet kokį diktatorių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Maskva, Vašingtonas ir Kyjivas esą priartėjo prie galimo diplomatinio sprendimo, galinčio užbaigti karą Ukrainoje. Tiesa, konkrečių detalių jis neatskleidė, tačiau tokie pareiškimai jau sulaukė politologų dėmesio. „Manau, kad Rusija, JAV ir Ukraina iš tiesų yra pakankamai arti diplomatinio sprendimo“, – „Reuters“ citavo K. Dmitrijevo žodžius. Jis neatskleidė jokių detalių, ką konkrečiai turėjo omenyje.

Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu. Kaip pažymi Karų studijų instituto (ISW) analitikai, tai rodo „esminį posūkį“ Rusijos retorikoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekada nenaudojo amerikietiškų ilgojo nuotolio ginklų Rusijos teritorijoje. Anot jo, ukrainiečiai remiasi savo šalies gamybos ginkluote, kurios veikimo nuotolis siekia iki 3 tūkst. kilometrų. Valstybės vadovas komentavo leidinio „The Wall Street Journal“ teiginį, esą JAV tariamai panaikino apribojimus naudoti ilgojo nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

Ukraina ėmėsi netikėtos taktikos siekdama užsitikrinti JAV paramą. Pasak „Bloomberg“, Kyjivas pasiūlė Vašingtonui dalytis pažangiomis dronų technologijomis ir patirtimi gynybos srityje mainais už amerikietiškus ginklus bei energetinius išteklius. Ekspertai teigia, kad toks žingsnis gali tapti nauju etapu JAV ir Ukrainos strateginėje partnerystėje. Pažymima, kad po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ užbaigimo D. Trumpas gali sutelkti visą dėmesį į spaudimą Rusijai.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigia, kad Vašingtono sprendimas išplėsti ginklų pirkimo Ukrainai iniciatyvą yra „neįtikėtinas signalas“ visam pasauliui. Pasak jo, didėjantis šalių, prisidedančių prie PURL programos, skaičius rodo tvirtą NATO vienybę ir pasirengimą remti Ukrainos kovą už laisvę, skelbia „Evropeiskaja pravda“. JAV mano, kad PURL iniciatyvos išplėtimas yra neįtikėtinas signalas visam pasauliui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje, tačiau, kaip rašo CNN, su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu jam teks elgtis visai kitaip nei su Izraeliu dėl taikos Gazos Ruože. Analitikai perspėja, kad Maskva – ne sąjungininkas, o oponentas, kurį sustabdyti gali tik jėga, o ne derybos ar pažadai. JAV prezidentas D. Trumpas savo kalboje Izraelio Knesete aiškiai leido suprasti, kad sunkiai pasiekiama taika Ukrainoje yra vienas iš jo svarbiausių prioritetų.

Ukrainai rengiant tikslius smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, itin svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti žvalgybos duomenų mainai su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, Vašingtonas perduoda Kyjivui informaciją apie Rusijos radarų ir oro gynybos sistemų išdėstymą, o tai leidžia ukrainiečiams efektyviau planuoti atakas prieš Kremliaus energetinę infrastruktūrą.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas negailėjo kritikos nutukusiems kariams ir paskelbė kovą su „storais kareiviais“, žadėdamas griežtus ūgio, svorio ir fizinio pasirengimo standartus. „Tai ne žaidimas – tai kova, tai gyvybė ar mirtis“, – pareiškė P. Hegsethas, pažadėjęs išrauti politinio korektiškumo kultūrą iš kariuomenės, rašo „Sky News“. Šimtai JAV kariuomenės pareigūnų buvo staiga iškviesti į Jūrų pėstininkų korpuso bazę, nežinodami priežasties iki antradienio ryto.

Donaldas Trumpas dar kartą pasišaipė iš Joe Bideno – naujoje „prezidentų šlovės alėjoje“ vietoj jo portreto iškabino nuotrauką su automatiniu parašu (angl. autopen). Šiuo gestu JAV prezidentas toliau skleidžia nepagrįstus teiginius apie savo pirmtako legitimumą, rašo „The Guardian“. D. Trumpas prie Baltųjų rūmų išorės pristatė „prezidentų šlovės alėją“, kurioje eksponuojami visų ankstesnių valstybės vadovų portretai, išskyrus vieną.

JAV naikintuvai trečiadienį kilo atpažinti ir perimti keturių Rusijos karinių lėktuvų, skridusių netoli Aliaskos, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Ketvirtadienio rytą paskelbtame pranešime NORAD teigė, kad Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje (ADIZ) aptiko ir sekė du Tu-95 ir du Su-35 orlaivius. NORAD pakėlė keliolika orlaivių, kad tiksliai atpažintų ir perimtų Rusijos naikintuvus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo rankų mėlynės ir nesėkmingi bandymai jas užmaskuoti tapo nauja diskusijų banga socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje. Makiažo specialistai stebisi prastai atliktu darbu, o kritikai šaiposi iš prezidento įvaizdžio. Baltieji rūmai ramina, kad mėlynės – aspirino vartojimo ir dažno rankų paspaudimo pasekmė, tačiau internete toliau plinta sąmokslo teorijos bei nuotraukų analizės. Mažai kas yra praleidęs daugiau laiko tyrinėdamas D. Trumpo odą nei Brandi Boulet.

Garsaus JAV dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko našlė penktadienį pažadėjo tęsti vyro darbą, JAV pareigūnams paskelbus, kad jo įtariamas žudikas sučiuptas. 31 metų Ch. Kirką pražudė vienintelė kulka, kai jis trečiadienį kalbėjo miniai Jutos slėnio universitete Oremo mieste. Ch. Kirkas buvo ryški JAV dešiniojo sparno žvaigždė su didžiule jaunų sekėjų armija, padėjusia Donaldui Trumpui laimėti pernai lapkritį įvykusius rinkimus.

Šiaurės Karoliną (JAV) sukrėtė žiaurus išpuolis – traukinio vagone subadyta ir mirtinai sužalota 23-ejų ukrainietė Iryna Zarutska. Vietos policija tą patį vakarą sulaikė įtariamąjį – daugybę kartų teistą 34-erių Decarlosą Browną. I. Zarutska 2022 m. pabėgo iš Kyjivo, ieškodama prieglobsčio nuo Rusijos plataus masto invazijos. Jos šeimos teigimu, mergina tikėjosi pradėti naują gyvenimą. „Tai negrįžtama netektis jos šeimai“, – rašoma I. Zarutskos tetos pradėtoje „GoFundMe“ kampanijoje.

Karštą vasaros naktį Pietų Karolinoje 16-metis Trey Wrightas manė, kad važiuoja į pasimatymą su mergina. Tačiau romantiškas susitikimas virto mirtinais spąstais – paauglį nušovė varžovas, o dėl šiurpaus nusikaltimo už grotų atsidūrė net devyni jaunuoliai. Kai birželio 24 d. policijos pareigūnai prieš pat vidurnaktį atvyko į įvykio vietą, T. Wrightas gulėjo kelyje su daugybe šautinių žaizdų. Vėliau buvo patvirtinta, kad vidurinės mokyklos moksleivis mirė netrukus po atvežimo į ligoninę.

Ankstyvą rytą išėjusi pasivaikščioti prie savo namų Aliaskoje trijų vaikų mama patyrė tikrą siaubą – ją užpuolė meška ir nuvilko apie 100 metrų. Smarkiai sužalota 36-erių moteris stebuklingai išgyveno ir šiuo metu gydoma ligoninėje, jai atliktos sudėtingos operacijos.

Didelė grupė iš JAV deportuotų rusų rugpjūčio 27 d. buvo atskraidinta lėktuvu iš Kairo į Domodedovo oro uostą, „Agentstvo“ pranešė „Russian America for Democracy in Russia“ prezidentas Dmitrijus Valujevas. Jo organizacija padeda Rusijos piliečiams, patekusiems į imigracijos kalėjimus. Tai jau antroji masinė rusų deportacija iš JAV šią vasarą – birželį JAV valdžios institucijos iš šalies išsiuntė apie 40 žmonių, teigė D. Valujevas. Pasak D. Valujevo, lėktuvas nusileido apie 16 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu elgiasi kaip „Rusijos agentas“, teikdamas pirmenybę Maskvai kare su Ukraina. Tai pareiškė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, kalbėdamas jaunimo renginyje, praneša CNN. M. Sousa aptarė tarptautinę situaciją ir šiuolaikinius iššūkius. Jis pavadino D. Trumpą naujo tipo politiniu lyderiu, kuris yra labiau emocingas ir orientuotas į tiesioginį kontaktą be tarpininkų.

JAV Valstybės departamentas pritarė maždaug 825 mln. dolerių (707,5 mln. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Ukrainai, ketvirtadienį pranešė JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (angl. Defense Security Cooperation Agency, DSCA). Į šį paketą įtrauktos padidinto nuotolio raketos ir susijusi įranga, kurios prašė Kyjivas. Agentūra nurodė, kad Kongresas buvo apie tai informuotas, kaip yra įprasta parduodant ginklus kuriai nors užsienio šaliai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as teigia, kad jo ginčas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete vasarį buvo „naudingas“ ir padėjo išryškinti nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjio, rašo „Politico“. J. Vance‘as pripažino apgailestaujantis dėl įtempto vasario mėnesio susitikimo, kuris, anot jo, „sukrėtė Europą“. „Klausykite, kartais žmonės nesutaria. Ar norėčiau, kad būtume viešai susipykę Ovaliajame kabinete? Nebūtinai“, – sakė jis.

Amerikiečiai, artimai susiję su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bandė daryti įtaką vidaus procesams Grenlandijoje. Dėl to Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas iškvietė JAV diplomatą pokalbiui.

Jungtinės Valstijos paskelbė, kad jos yra pasirengusios parūpinti žvalgybos išteklių ir mūšio lauko stebėsenos pajėgumų įgyvendinant bet kokį Vakarų saugumo planą pokario Ukrainoje, o kartu ir prisidėti prie Europos oro gynybos skydo šiai šaliai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai rašo leidinys „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais.

Galinga smėlio audra pirmadienio vakarą paralyžiavo Finiksą (Arizona, JAV) – buvo atšaukti visi skrydžiai, oro uoste dingo elektra, miestą užklupo smarkios perkūnijos, išvartė medžius ir sukėlė rimtų elektros tiekimo sutrikimų. Finiksą apgaubė tankus dulkių debesis – matomumas sumažėjo beveik iki nulio, o gatvės visiškai pranyko už dulkių šydo, rašo CNN. Pirmadienio vakarą milžiniška dulkių siena užtvindė dalį Finikso metro rajono, mieste beveik visiškai sumažindama matomumą.

Indonezija ir Jungtinės Valstijos drauge su kitomis sąjungininkėmis pirmadienį pradėjo bendras karines pratybas, kuriomis siekiama užtikrinti stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Kasmetinės pratybos „Super Garuda Shield“ vyks sostinėje Džakartoje ir keliose vietose vakarinėje Sumatros saloje bei Riau salyne iki rugsėjo 4 dienos. Dalyvaus daugiau nei 4,1 tūkst. Indonezijos ir 1,3 tūkst.

Indija atnaujino Rusijos naftos importą, nepaisydama JAV spaudimo ir grasinimų muitais. „Bloomberg“ skelbia, kad didžiosios šalies perdirbimo įmonės vėl įsigijo rusiškos naftos, nors Vašingtonas perspėja – toks žingsnis gali brangiai kainuoti Indijos eksportui. Indijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės atnaujino Rusijos naftos pirkimus po trumpos pertraukos, kurią lėmė JAV muitai, rugpjūčio 20 d. pranešė „Bloomberg“. Pirkimų sustabdymas buvo susijęs su 25 proc.

Ivanka Trump, ilgą laiką vengusi viešumos ir tvirtinusi, kad nekenčia politikos, netikėtai sugrįžo į Baltuosius rūmus – šį kartą ne dėl politinių reikalų. Ji padeda UFC vadovui Danai White‘ui surengti kovų turnyrą pačioje Baltųjų rūmų teritorijoje, kuris sutaps su JAV nepriklausomybės sukaktimi. JAV prezidento Donaldo Trumpo dukra dirbo patarėja savo tėvo pirmosios kadencijos metu – nuo 2017 iki 2021 metų.

Kas šiandien yra „Vakarai“ – geografinė, kultūrinė ar politinė sąvoka? Atsakymas į šį klausimą tampa lemiamas ne tik sprendžiant Ukrainos likimą, bet ir suprantant gilius civilizacinius konfliktus, kuriuose susiduria skirtingos pasaulėžiūros. Kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai supranta ir atmeta Vakarus, patys Vakarai vis dar ieško savo tapatybės, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, nė nesistengia.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio liepos 31 d. interviu „Fox News Radio“ teigė, kad šią savaitę Jungtinės Valstijos surengė naujas derybas su Rusijos pareigūnais, tačiau jos nedavė jokios pažangos siekiant užbaigti karą Ukrainoje, rašo „Kyiv Independent“. M. Rubio sakė, kad derybose dalyvavo „kai kurie artimiausi Putino aplinkos žmonės“, bet ne pats Rusijos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nuo rugpjūčio 1 d. įves 25 proc. muitą prekėms, importuojamoms iš Indijos, rašo „Reuters“. Anot jo, Indija – penkta pagal dydį pasaulio ekonomika – nuo rugpjūčio 1 d. taip pat susidurs su nenurodyta bauda, tačiau jos dydžio ar paskirties jis neatskleidė.

JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu paskelbs tolesnius žingsnius Rusijos atžvilgiu, siekdamas priversti Kremliaus prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox News“ eteryje. T. Bruce patvirtino, kad D. Trumpas ketina sutrumpinti Rusijai nustatytą terminą nuo 50 iki 10–12 dienų – per šį laikotarpį Maskva turės sudaryti taikos sutartį su Ukraina.

Joe Bideno sūnus Hunteris Bidenas pareiškė, kad dėl jo tėvo katastrofiško pasirodymo pernai vykusiuose debatuose su Donaldu Trumpu kalti receptiniai vaistai nuo nemigos.

Brukline (JAV, Niujorko valstija) priimtas precedento neturintis sprendimas gali pakeisti tai, kaip teisiškai vertinami naminiai gyvūnai – šuo pripažintas ne daiktu, o šeimos nariu. Po tragiškos keturkojo žūties teismas nusprendė, kad dėl tokios netekties artimieji turi teisę į emocinės žalos kompensaciją, kaip ir praradus artimą žmogų. Dauguma žmonių, kurie kada nors turėjo šunį, nelaiko savo keturkojo draugo daiktu – jie jį laiko šeimos nariu.

Rusijoje gimęs istorikas Vladislavas Zubokas iškėlė provokuojančią hipotezę, kad Vakarų lyderiai perdėtai įvertino atsargių ir konservatyvių Sovietų Sąjungos vadovų keliamą grėsmę.

Liūtys ir audros talžo ne tik Lietuvą, bet ir kitas valstybes. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš JAV Niudžersio valstijos Gatenbergo miesto, kuriame nufilmuota, kaip dėl lietaus patvino gatvės. Liepos 14-ąją, pirmadienį, autobuso keleivė Miyeon Hong nufilmavo, kaip atrodė Gatenbergo miesto gatvės. Vaizdo įraše matyti, kad gatvė buvo apsemta ir ja vos pravažiavo automobiliai, kai kurie vairuotojai buvo priversti kelionę užbaigti ir vidury kelio taip ir nepasiekus tikslo.

JAV atnaujino gynybos ginklų tiekimus Ukrainai po neseniai įvykusio JAV karinės pagalbos pertrūkio, pranešė „Reuters“, remdamasi dviem JAV pareigūnais. „Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai artilerijos sviedinius ir mobiliosios artilerijos raketas“, – administracijos narius citavo agentūra.  Pasak pareigūnų, kai kurių ginklų tiekimo sustabdymas praėjusią savaitę, regis, buvo susijęs su susirūpinimu, kad JAV karinės atsargos gali būti per mažos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė dar kartą nukeliantis terminą, iki kurio turėjo įsigalioti muitai dešimtims šalių, ir teigė galintis būti lankstus dėl naujos – rugpjūčio – datos, siekiant susitarimų. Pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas išsiuntė laiškus JAV prekybos partneriams, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, teigdamas, jog nuo rugpjūčio 1-osios bus pradėti taikyti didesni muitai.  Jis nurodė, kad Seului ir Tokijui bus pritaikyti 25 proc.

Naudodamasis savo turtu ir įtaka internete, Elonas Muskas bando suburti nusivylusius rinkėjus iš respublikonų ir demokratų stovyklų. Liepos 5 d. jis paskelbė ketinantis mesti iššūkį JAV dvipartinei sistemai. Dar liepos 4-ąją E. Muskas iškėlė klausimą, į kurį, tikėtina, jau žinojo atsakymą: „Ar turėtume įkurti Amerikos partiją?“ Iš 1,2 mln. atsakiusių vartotojų 60 proc. pasirinko „taip“, ir to pakako, kad E. Muskas paskelbtų: „Šiandien įkurta Amerikos partija, kad jums sugrąžintume laisvę.

Mirtini potvyniai Teksaso valstijoje (JAV) sukėlė abejonių, ar prognozavimo sistemos ir avarinės tarnybos spėja prisitaikyti prie didėjančių klimato kaitos keliamų pavojų. Taip pat keliami klausimai dėl Baltųjų rūmų inicijuoto federalinių darbuotojų skaičiaus mažinimo ir šio sprendimo įtakos nelaimei.

JAV prezidento Donaldo Trumpo politika iš esmės yra nenuspėjama, kintanti ir priklausoma nuo daugelio, net epizodinių, veiksnių. Vis dėlto pasaulyje daug kas priklauso nuo JAV ir jų prezidento. Todėl ne tik Amerikos priešai, bet ir sąjungininkai – ypač Europos šalys – priversti prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti rakto į Baltųjų rūmų vadovo mąstyseną, rašoma „Ukrinform“. NATO viršūnių susitikimas Hagoje buvo kupinas komplimentų ir simbolinio „švelnumo“ Baltųjų rūmų vadovui.

Danijoje, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir bendrovės „Swift Beat, LLC“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas pasirašė ilgalaikės strateginės partnerystės memorandumą. „Dokumente numatyta plėsti įmonės gamybos pajėgumus, o Ukrainai modernūs dronai bus tiekiami prioritetine tvarka, specialiomis sąlygomis ir už savikainą“, – teigiama pranešime.