jungtinės amerikos valstijos

Ukraina iš esmės pakoregavo vieną iš 28 „taikos plano“ projekto punktų, kurie buvo paviešinti žiniasklaidoje. Apie tai leidiniui „The Wall Street Journal“ pranešė aukštas JAV pareigūnas. Pirminė punkto formuluotė numatė visos Ukrainai suteiktos tarptautinės pagalbos patikrinimą, kuris, tikėtina, turėjo padėti nustatyti galimą korupciją.

„Sky News“ iš ES šaltinių sužinojo, kad Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas susitiks kitą savaitę, nes Ukrainos lyderis pareiškė norintis aptarti taikos planą su savo kolega iš Jungtinių Valstijų.

JAV daro vis didesnį spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sutikti su Maskvai palankiu taikos planu, skelbia „Bloomberg“. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis bando atsispirti potencialiai žeminančiam taikos susitarimui, kurį, kaip praneša „Bloomberg“, pasiūlė JAV pareigūnai. Su situacija susipažinęs šaltinis teigė, kad Ukrainos prezidentas turi priimti susitarimą, parengtą suderinus su Maskva.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į pasirodžiusius pranešimus apie Donaldo Trumpo pritarimą griežtoms antrinėms sankcijoms: Maskva tikina komentuosianti tik „faktus“, tačiau Vakarų spaudimą vadina žalingu ir neteisėtu, rašo „Sky News“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos konferencija vis dar tęsiasi, tačiau pranešimai apie galimus slaptus Rusijos ir JAV taikos planus kol kas nepaminėti.

Bulgarijos vyriausybė perėmė į savo rankas didelę „Lukoil“ priklausančią naftos perdirbimo gamyklą. Manoma, kad Serbija gali žengti panašiu keliu ir imtis veiksmų dėl Rusijos turto savo teritorijoje. Šie įvykiai rodo, kaip dėl Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą Rusija praranda įtaką svarbiame regione, rašo „Bloomberg“. Straipsnio autoriai primena, kad praėjusį mėnesį įsigaliojus JAV sankcijoms Rusijos naftos pramonei, Bulgarija susidūrė su rimta problema.

Europos šalys pasipriešino naujam JAV taikos planui, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir kuris, tikėtina, reikalautų, kad Kyjivas atiduotų daugiau teritorijų bei iš dalies nusiginkluotų, praneša „Reuters“. Šiandien Briuselyje susitikę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai išsamiai nekomentavo JAV „taikos plano“, kuris dar nėra viešai paskelbtas. Vis dėlto jie aiškiai pareiškė, kad nepriims reikalavimų Ukrainai, susijusių su teritorinėmis nuolaidomis.

Jungtinės Valstijos pateikė Ukrainai naują taikos planą, kuriame numatyta, kad Kyjivas galėtų padaryti dideles nuolaidas jį užpuolusiai Rusijai, jei nori karo pabaigos. Tačiau šis pasiūlymas, regis, atkartoja Rusijos maksimalistinius reikalavimus.  Toliau apžvelgiame, kas yra žinoma apie šį JAV taikos planą.

JAV delsia paskelbti ilgai lauktą Pasaulinės pozicijos peržiūrą, o tuo metu Europoje kyla nerimas – ar Vašingtonas nemažins savo karinio buvimo regione? Perspėjama, kad bet kokie pokyčiai galėtų skaudžiausiai smogti Baltijos šalims, ypač Lietuvai. Pentagonui vis dar nebaigus ilgai lauktos Pasaulinės pozicijos peržiūros (angl.

Norint sustiprinti Latvijos karinį saugumą, reikėtų bent jau išardyti nenaudojamus geležinkelio bėgius į rytus nuo Daugpilio iki Rusijos, nes be geležinkelio Rusijai įsiveržti į Latviją būtų žymiai sudėtingiau, interviu LETA sakė tarptautinių santykių ir gynybos tyrėjas Colinas Smithas. Jis kartais klausia Latvijos pareigūnų, kodėl Latvija neišardė senojo geležinkelio palei sieną. „Ten yra 40 kilometrų geležinkelio bėgių, kurių plotis toks pat, kaip Rusijoje.

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Europos sąjungininkai turėtų užimti „agresyvesnę“ poziciją Maskvos atžvilgiu, rašo „Bloomberg“. Pasak jo, jie turi tęsti planų įgyvendinimą dėl įšaldytų Rusijos turtų panaudojimo Ukrainos kariniams veiksmams finansuoti. JAV ambasadorius M. Whitakeris sakė, kad tai bus „reikšmingas žingsnis“ siekiant „kelerius metus“ išlaikyti mažėjantį Kyjivo finansavimą ekonominiu ir kariniu požiūriu.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pritarus, Kongresas imasi naujo sankcijų paketo Rusijai – pasak senatoriaus Lindsey Grahamo, šios priemonės turėtų sustiprinti spaudimą Kremliui ir priartinti taikos derybas, rašoma UNIAN. Gavęs JAV prezidento D. Trumpo pritarimą, Kongresas pereina prie dvipartinio įstatymo projekto dėl papildomų sankcijų Rusijai svarstymo, pareiškė JAV senatorius L. Grahamas.

Virš Baltijos pakrantės pastebėti JAV strateginiai bombonešiai „B-52“ sukėlė įtampos bangą. NATO misijai vykstant netoli Rusijos sienų, Maskva reagavo skubiai – į pakrantę, esančią šalia Vokietijos, pasiuntė karo laivus. JAV bombonešiai „B-52“ jau keletą dienų skraido virš Šlėzvigo-Holšteino ir Meklenburgo-Pomeranijos.

Ukrainą sudrebinęs korupcijos skandalas energetikos sektoriuje pasiekė ir Vašingtoną – ambasadorė Olha Stefanišyna patvirtino, kad Kyjivas skubiai teikia informaciją JAV įstatymų leidėjams, baiminantis, jog skandalas gali tapti pretekstu mažinti paramą karo alinamai šaliai, rašo „Evropeiskaja pravda“. O. Stefanišyna apie „skandalą, susijusį su prezidento Zelenskio administracija“, patikslino, jog Ukraina ketina aptarti situaciją su JAV įstatymų leidėjais, kurie gali pasinaudoti šia byla kaip ar...

JAV turi galimybę padėti Ukrainai sustabdyti Rusijos agresiją ir tai padaryti neįsitraukdamos į pavojingą eskalaciją, teigia „The Washington Post“. Pasak analitiko, Kyjivui būtina skubi finansinė ir karinė parama, o Vakarai privalo rasti būdų spausti Kremlių, kartu palikdami jam kelią pasitraukti iš karo. Tokią nuomonę „The Washington Post“ išreiškė Ronas Wahidas, „Magellan Investment Holdings“ generalinis direktorius ir strateginės žvalgybos bendrovės „Arcanum“ valdybos pirmininkas.

JAV bombonešis B-52H atliko pratyboms skirtą skrydį virš Suomijos, prie pat Rusijos sienos, pranešė Suomijos karinės oro pajėgos (KOP) socialiniame tinkle „X“. KOP pranešime nurodoma, kad pratybos vyko trečiadienį, lapkričio 12 d. JAV strateginis bombonešis B-52H Stratofortress atliko smūgius į taikinius Sotipuro poligone, esančiame šalies rytuose, netoli Rusijos sienos. Pranešama, kad Suomijoje amerikiečių bombonešį dengė suomių naikintuvai F/A-18 Hornet.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatvyks stebėti savo anūkės debiuto LPGA golfo turnyre, nes yra pernelyg užsiėmęs pasaulio valdymu.  18-metė Kai Trump, Donaldo Trumpo jaunesniojo dukra ir JAV prezidento anūkė, šią savaitę rėmėjo kvietimu žaidžia renginyje Floridos golfo klube „Pelican“.  Paklausta apie savo garsųjį senelį, ji žurnalistams prieš turnyrą surengtoje spaudos konferencijoje sakė: „Jis neatvyks šį savaitgalį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos užbaigti karą Ukrainoje vis žlunga – nors jis tikėjosi greito susitarimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, realybė pasirodė daug sudėtingesnė. Kaip rašo „The Atlantic“, D. Trumpo planai dėl taikos įstrigo, o Kremlius ir toliau laikosi nepalaužiamų reikalavimų. JAV prezidentas D. Trumpas yra nusivylęs, kad jam nepavyko užbaigti karo tarp Rusijos ir Ukrainos.

Jungtinėse Valstijose tęsiantis vyriausybės uždarymui, pirmadienį vėl atšaukta daug vidaus ir tarptautinių skrydžių. Iš viso turėtų neįvykti beveik 1,5 tūkst. skrydžių šalies viduje bei tarptautinių išvykimų ir atvykimų, rašo portalas „FlightAware“. Daugiau kaip 8 tūkst. 600 skrydžių vėluos. Portalo duomenimis, jau savaitgalį neįvyko daugiau kaip 4 tūkst. 500 nacionalinių ir tarptautinių skrydžių.

Ukraina veda „teigiamas“ derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl „Tomahawk“ raketų įsigijimo, pranešė šalies ambasadorė JAV Olha Stefanišyna. Pasak jos, Kyjivas siekia išplėsti ilgojo nuotolio ginklų arsenalą ir sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus prieš Rusijos agresiją, rašo UNIAN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali būti arti pabaigos. Pasak jo, Vašingtonui pavyko pasiekti „reikšmingą pažangą“. Apie tai jis pranešė per susitikimą su Centrinės Azijos šalių atstovais Baltuosiuose rūmuose, rašoma UNIAN. JAV prezidentas teigė, kad jo administracijai jau pavyko sudaryti taikos susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Jis pabrėžė, kad tai yra vienas iš aštuonių karinių konfliktų, kuriuos JAV esą užbaigė per aštuonis mėnesius.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Šaltojo karo pabaigos, branduolinio ginklo panaudojimo rizika yra reikšmingai padidėjusi. Kaip savo straipsnyje „Forbes“ rašo geofizikas ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius Scottas Montgomery, ši grėsmė yra visiškai reali. Autorius pažymi, kad kalbėjosi su branduolinio saugumo ekspertais, kurie pabrėžė – visuomenė dabar tik netinkamai suvokia branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę.

Praėjus metams po rinkimų, kuriuose jis įveikė viceprezidentę Kamalą Harris, JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasidalijo jubiliejine žinute. Lapkričio 5 d. „Truth Social“ platformoje D. Trumpas paskelbė įrašą, kuriame priminė savo pergalę ir gyrė šalies pasiekimus per pastaruosius metus. „Su jubiliejumi! Šiandien, lapkričio 5-ąją, sukanka metai nuo vienos didžiausių prezidento rinkimų pergalių istorijoje – didžiulė garbė atstovauti mūsų šaliai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Jungtinių Valstijų sprendimas sumažinti karinio kontingento dalį Rumunijoje nėra priežastis nerimauti. Pasak jo, tokie perdislokavimai yra įprasta praktika, o JAV ir toliau išlaiko stiprų karinį buvimą Europoje, skelbia „Evropeiskaja pravda“. Pasak M. Rutte, JAV sprendimas peržiūrėti savo karinio buvimo Europoje mastą „nėra nieko neįprasto“. Nepaisant paskelbtų pokyčių, Vašingtonas vis dar išlaiko daugiau pajėgų nei iki 2022 metų.

Jungtinės Valstijos surengė tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandymą, taip atsakydamos į Rusijos vadovo Vladimiro Putino branduolinius gąsdinimus, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. Raketa, galinti nešti branduolinį užtaisą, bandymų metu nuskriejo apie 6700 kilometrų ir pataikė į numatytą taikinį Ramiajame vandenyne. Bendra šio tipo raketos skrydžio riba siekia maždaug 9500 kilometrų.

Jungtinės Valstijos švelnina toną Minsko atžvilgiu – Vašingtonas panaikino dalį sankcijų Baltarusijai ir leido vykdyti operacijas su Aliaksandro Lukašenkos lėktuvais. Tokį žingsnį JAV aiškina siekiu skatinti dialogą, o opozicija įspėja – tai gali būti A. Lukašenkos bandymas apgauti Vakarus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė atnaujinti branduolinių ginklų bandymus, tačiau, kaip patikino šalies energetikos ministras Chrisas Wrightas, kol kas kalbama ne apie sprogimus. Pasak jo, vykstantys bandymai – tik sistemos patikrinimai, skirti įsitikinti ginklų veikimu be realių branduolinių sprogimų, skelbia „Reuters“. Ch. Wrightas teigė, kad bandymai, kuriuos nurodė atlikti D. Trumpas, yra „sisteminių tyrimų“ pobūdžio. „Tai nėra branduoliniai sprogimai.

Kinija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pagaliau ėmė laikyti ją lygiateise partnere. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pietų Korėjoje Pekinas kalba apie „istorinį proveržį“ dvišaliuose santykiuose.

Po paskelbimo apie karinių pajėgų sumažinimą Rumunijoje, JAV valdžios pareigūnai NATO sąjungininkėms pranešė apie Vašingtono ketinimus taip sumažinti dislokuotų karių skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

JAV vėl telkia karinę galią Karibų jūros regione – didžiausią nuo Johno F. Kennedy laikų. Donaldo Trumpo administracija dislokuoja įspūdingą karinių jūrų pajėgų kontingentą, oficialiai aiškindama tai kova su narkokarteliais, tačiau ekspertai įspėja: tikrasis tikslas gali būti jėgos demonstravimas Rusijai ir Kinijai. Analitikai neatmeta, kad pasaulis žengia į naują globalios konfrontacijos etapą.

Pasaulis atsiduria ant naujo branduolinio konflikto slenksčio – vėl tvyro Šaltojo karo nuotaikos. Vos po to, kai Vladimiras Putinas pasigyrė išbandęs naują branduolinę sistemą „Poseidon“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui pradėti savo ginklų bandymus. Ekspertai perspėja – prasideda nauja pavojinga ginklavimosi era, rašo CNN. „Aš įpareigojau Gynybos ministeriją pradėti mūsų branduolinio ginklo bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis“, – pareiškė D. Trumpas.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Prancūzijos gynybos ministrės Catherine Vautrin štabo narys trečiadienį pareiškė, kad NATO rytinio flango gynyba išliks tvirta. Rumunija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad JAV informavo ją ir jos sąjungininkes, jog Vašingtonas ketina sumažinti savo karių, dislokuotų rytiniame NATO flange, gretas, įskaitant amerikiečių karius iš Mihailo Kogalniceanu oro pajėgų bazės Rumunijos Juodosios jūros pakrantėje.

JAV pajėgų sumažinimas rytiniame NATO flange nereiškia Amerikos pasitraukimo iš Europos ir nepakeis saugumo aplinkos ten, trečiadienį pareiškė amerikiečių kariuomenė. „Tai nėra Amerikos pasitraukimas iš Europos ar sumažėjusio įsipareigojimo NATO ir 5-ajam straipsniui signalas“, – pareiškime, kuriame kalbama apie Aljanso kolektyvinės gynybos principą, teigė Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgos Europoje.

Baltųjų rūmų atstovas Johnas Cole‘as išreiškė paramą Lietuvai po neseniai įvykusių oro incidentų su meteorologiniais balionais. Pasak jo, Vašingtonas tikisi, kad Baltarusija imsis veiksmų, jog panašūs atvejai ateityje nepasikartotų, skelbia „Zerkalo“. „Šiandien popiet turėjau produktyvų susitikimą su Lietuvos ambasadoriumi. Aptarėme prezidento Trumpo pastangas užbaigti karą Ukrainoje“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad „labai norėtų“ dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose 2028 metais, nors Konstitucija jam tai draudžia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai nutraukė vieną iš paskutinių Šaltojo karo laikų branduolinio saugumo susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis. Maskva atsisako įsipareigojimų dėl plutonio šalinimo, tuo dar labiau didindama įtampą su Vašingtonu ir silpnindama pasaulinę branduolinių ginklų kontrolės sistemą.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino dabartinį etapą tamsiomis dienomis ir paragino amerikiečius neprarasti optimizmo ir neatsitraukti, kalbėdamas apie, pasak jo, prezidento Donaldo Trumpo išpuolius prieš žodžio laisvę bei vykdomosios valdžios galių ribų išbandymą. „Nuo pat savo įkūrimo Amerika tarnavo kaip galingiausios pasaulio istorijoje idėjos valdžioje švyturys, – sakė J. Bidenas. – Ši idėja yra stipresnė už bet kokią kariuomenę. Mes esame galingesni už bet kokį diktatorių.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Maskva, Vašingtonas ir Kyjivas esą priartėjo prie galimo diplomatinio sprendimo, galinčio užbaigti karą Ukrainoje. Tiesa, konkrečių detalių jis neatskleidė, tačiau tokie pareiškimai jau sulaukė politologų dėmesio. „Manau, kad Rusija, JAV ir Ukraina iš tiesų yra pakankamai arti diplomatinio sprendimo“, – „Reuters“ citavo K. Dmitrijevo žodžius. Jis neatskleidė jokių detalių, ką konkrečiai turėjo omenyje.

Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu. Kaip pažymi Karų studijų instituto (ISW) analitikai, tai rodo „esminį posūkį“ Rusijos retorikoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekada nenaudojo amerikietiškų ilgojo nuotolio ginklų Rusijos teritorijoje. Anot jo, ukrainiečiai remiasi savo šalies gamybos ginkluote, kurios veikimo nuotolis siekia iki 3 tūkst. kilometrų. Valstybės vadovas komentavo leidinio „The Wall Street Journal“ teiginį, esą JAV tariamai panaikino apribojimus naudoti ilgojo nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

Ukraina ėmėsi netikėtos taktikos siekdama užsitikrinti JAV paramą. Pasak „Bloomberg“, Kyjivas pasiūlė Vašingtonui dalytis pažangiomis dronų technologijomis ir patirtimi gynybos srityje mainais už amerikietiškus ginklus bei energetinius išteklius. Ekspertai teigia, kad toks žingsnis gali tapti nauju etapu JAV ir Ukrainos strateginėje partnerystėje. Pažymima, kad po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ užbaigimo D. Trumpas gali sutelkti visą dėmesį į spaudimą Rusijai.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas teigia, kad Vašingtono sprendimas išplėsti ginklų pirkimo Ukrainai iniciatyvą yra „neįtikėtinas signalas“ visam pasauliui. Pasak jo, didėjantis šalių, prisidedančių prie PURL programos, skaičius rodo tvirtą NATO vienybę ir pasirengimą remti Ukrainos kovą už laisvę, skelbia „Evropeiskaja pravda“. JAV mano, kad PURL iniciatyvos išplėtimas yra neįtikėtinas signalas visam pasauliui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje, tačiau, kaip rašo CNN, su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu jam teks elgtis visai kitaip nei su Izraeliu dėl taikos Gazos Ruože. Analitikai perspėja, kad Maskva – ne sąjungininkas, o oponentas, kurį sustabdyti gali tik jėga, o ne derybos ar pažadai. JAV prezidentas D. Trumpas savo kalboje Izraelio Knesete aiškiai leido suprasti, kad sunkiai pasiekiama taika Ukrainoje yra vienas iš jo svarbiausių prioritetų.

Ukrainai rengiant tikslius smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, itin svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti žvalgybos duomenų mainai su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, Vašingtonas perduoda Kyjivui informaciją apie Rusijos radarų ir oro gynybos sistemų išdėstymą, o tai leidžia ukrainiečiams efektyviau planuoti atakas prieš Kremliaus energetinę infrastruktūrą.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas negailėjo kritikos nutukusiems kariams ir paskelbė kovą su „storais kareiviais“, žadėdamas griežtus ūgio, svorio ir fizinio pasirengimo standartus. „Tai ne žaidimas – tai kova, tai gyvybė ar mirtis“, – pareiškė P. Hegsethas, pažadėjęs išrauti politinio korektiškumo kultūrą iš kariuomenės, rašo „Sky News“. Šimtai JAV kariuomenės pareigūnų buvo staiga iškviesti į Jūrų pėstininkų korpuso bazę, nežinodami priežasties iki antradienio ryto.

Donaldas Trumpas dar kartą pasišaipė iš Joe Bideno – naujoje „prezidentų šlovės alėjoje“ vietoj jo portreto iškabino nuotrauką su automatiniu parašu (angl. autopen). Šiuo gestu JAV prezidentas toliau skleidžia nepagrįstus teiginius apie savo pirmtako legitimumą, rašo „The Guardian“. D. Trumpas prie Baltųjų rūmų išorės pristatė „prezidentų šlovės alėją“, kurioje eksponuojami visų ankstesnių valstybės vadovų portretai, išskyrus vieną.

JAV naikintuvai trečiadienį kilo atpažinti ir perimti keturių Rusijos karinių lėktuvų, skridusių netoli Aliaskos, pranešė Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietė (NORAD). Ketvirtadienio rytą paskelbtame pranešime NORAD teigė, kad Aliaskos oro gynybos identifikavimo zonoje (ADIZ) aptiko ir sekė du Tu-95 ir du Su-35 orlaivius. NORAD pakėlė keliolika orlaivių, kad tiksliai atpažintų ir perimtų Rusijos naikintuvus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo rankų mėlynės ir nesėkmingi bandymai jas užmaskuoti tapo nauja diskusijų banga socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje. Makiažo specialistai stebisi prastai atliktu darbu, o kritikai šaiposi iš prezidento įvaizdžio. Baltieji rūmai ramina, kad mėlynės – aspirino vartojimo ir dažno rankų paspaudimo pasekmė, tačiau internete toliau plinta sąmokslo teorijos bei nuotraukų analizės. Mažai kas yra praleidęs daugiau laiko tyrinėdamas D. Trumpo odą nei Brandi Boulet.