jungtinės amerikos valstijos

Nušalinto Venesuelos prezidento Nicolas Maduro sūnus, kurio tėvo ketvirtadienį laukia antrasis posėdis Niujorko teisme, naujienų agentūrai AFP sakė pasitikintis JAV teisine sistema, tačiau jis pabrėžė, kad bylą temdo jo tėvų „pagrobimas“. „Mes pasitikime Jungtinių Valstijų teisine sistema“, – Karakase kalbėjo įstatymų leidėjas Nicolas Maduro Guerra, taip pat žinomas kaip „Nicolasito“ arba „Mažasis Nicolas“. Vis dėlto jis pridūrė: „Šis teismo procesas nuo pat pradžių turi neteisėtumo požym...

Rusijos įstatymų leidėjų delegacija atvyko į Jungtines Valstijas susitikti su JAV įstatymų leidėjais, pranešė Rusijos žiniasklaida. Tai pirmoji tokia kelionė nuo tada, kai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių pasiekė žemiausią tašką dėl karo Ukrainoje, rašo „Reuters“. Po 2022 m. invazijos į Ukrainą Rusijos pareigūnai teigė, kad santykiai su Vašingtonu yra blogesni nei bet kada per gyvąją atmintį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad derybos tarp JAV ir Irano buvo „labai stiprios“, o Iranas „labai nori sudaryti susitarimą“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas iš Floridos prieš kelias akimirkas, D. Trumpas sakė, kad diskusijose, kuriose dalyvavo JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, pasiekta „esminių susitarimo punktų“, ir jos, pasak jo, vyko „tobulai“. Jis teigė, kad derybos vyko vakar ir tęsėsi iki pat vakaro.

Prezidento Donaldo Trumpo paskirta patariamoji komisija patvirtino proginės auksinės monetos su jo atvaizdu dizainą, ketvirtadienį pranešė pareigūnai – opoziciniai demokratai šį žingsnį pasmerkė. JAV vaizduojamojo meno komisija atsisakė pateikti komentarą AFP po to, kai kelios žiniasklaidos priemonės, pranešdamos apie patvirtinimą, paskelbė projekto eskizą. Moneta turėtų būti skirta Jungtinių Valstijų įkūrimo 250-osioms metinėms paminėti.

Jungtinės Valstijos ir Japonija ketvirtadienį po abiejų šalių vadovų susitikimo Vašingtone paskelbė apie 40 mlrd. dolerių vertės projektą, skirtą statyti branduoliniams reaktoriams Tenesio ir Alabamos valstijose. JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi susitikimas vyko po pernykščio Tokijo sutikimo pagal naują prekybos paktą su Vašingtonu iki 2029 m. investuoti 550 mlrd. dolerių.

Iranas „silpnesnis nei bet kada anksčiau“, sako Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, girdamas „precedento neturintį“ bendradarbiavimą su JAV, rašo „Sky News“. Jis teigia, kad Artimieji Rytai pasikeitė „neatpažįstamai“. Izraelio prezidentas aiškina, kad jo šalis yra „stipresnė nei bet kada anksčiau“, o Iraną apibūdina kaip „silpnesnį nei bet kada anksčiau“. To istorijoje dar nėra buvę „Mes pasiekėme tokį bendradarbiavimą su savo draugu – JAV, kokio istorijoje dar nėra buvę“, – sako jis.

JAV vyriausybei stengiantis suvaldyti dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančias energijos kainas, prezidento Donaldo Trumpo administracija nesvarsto naftos eksporto draudimo, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. „Naftos ir dujų eksporto apribojimai nesvarstomi“, – sakė D. Trumpo administracijos pareigūnas. Siekia sumažinti energijos kainas Vašingtonas pastarosiomis dienomis siekia sumažinti energijos kainas, kurios skaudžiai smogia vartotojams.

JAV atšaukia sankcijas keliems Baltarusijos subjektams, įskaitant kalio trąšų gamybos milžinę „Belaruskalij“, remdamasis valstybine žiniasklaida ketvirtadienį pranešė nepriklausomas baltarusių portalas „Zerkalo“. Taip pat iš visų sankcijų sąrašų išbrauktos „Belinvestbank“, Vystymo bankas ir Finansų ministerija.

JAV žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pareiškė, kad Vašingtonas ir Tel Avivas siekia skirtingų tikslų kare prieš Iraną, taip parodydama sąjungininkų požiūrių skirtumus, praneša „Reuters“. „Tikslai, kuriuos iškėlė prezidentas, skiriasi nuo tikslų, kuriuos iškėlė Izraelio vyriausybė“, – sakė T. Gabbard per Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdį. Pasak jos, abiejų pusių veiksmai jau rodo skirtingus operacijos vykdymo būdus.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“. Pagal iš anksto parengtą jos kalbos tekstą, Iranas metus nebandė atkurti savo urano sodrinimo pajėgumų po operacijos „Midnight Hammer“. Visų pirma buvo pažymėta, kad įėjimai į požemines patalpas buvo užsandarinti.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED), kaip ir tikėtasi, nepakeitė palūkanų normų.  Palūkanos liko 3,50–3,75 proc. intervale, trečiadienį Vašingtone pranešė FED. Dauguma ekspertų tokio sprendimo ir tikėjosi. Jau per ankstesnį posėdį sausio pabaigoje FED palūkanų normas paliko nepakeistas. Pernai FED tris kartus mažino palūkanas po 0,25 procentinio punkto. Dabartinė aplinka dėl Irano karo ir smarkiai išaugusių žaliavinės naftos kainų pasižymi dideliu netikrumu.

JAV federalinis teisėjas antradienį nurodė Donaldo Trumpo administracijai grąžinti į darbą daugiau nei 1 tūkst. radijo „Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA) darbuotojų ir leisti vyriausybės finansuojamai žiniasklaidos priemonei atnaujinti transliacijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Baltųjų rūmų štabo vadovei Susie Wiles diagnozuotas ankstyvos stadijos krūties vėžys. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, pabrėždamas, kad jo artima patarėja gydymą pradės nedelsiant. „Susie Wiles yra nepaprasta štabo vadovė, puikus žmogus ir viena stipriausių žmonių, kuriuos pažįstu. Deja, jai diagnozuotas ankstyvos stadijos krūties vėžys, todėl ji nusprendė šį iššūkį priimti nedelsiant, nelaukdama“, – rašė D. Trumpas.

JAV nori skaldyti Europą ir nemėgsta Europos Sąjungos, britų laikraščiui „The Financial Times“ sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas. „Manau, kad visiems svarbu suprasti, jog JAV labai aiškiai pareiškė, kad nori skaldyti Europą. Joms nepatinka Europos Sąjunga“, – po daugiau nei metų chaoso transatlantiniuose santykiuose penktadienį paskelbtame interviu sakė K. Kallas.

JAV karinės pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad vakarų Irake sudužo amerikiečių degalų papildymo ore lėktuvas „KC-135“, tuo tarpu kitas į šį incidentą patekęs lėktuvas sėkmingai nusileido. „Vienas iš lėktuvų nukrito vakarinėje Irako dalyje, o antrasis sėkmingai nusileido. Tai įvyko ne dėl priešo ar saviškių ugnies“, – teigė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose.

Nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai prasidėjo karas prieš Iraną, Jungtinės Valstijos smogė maždaug 6-iems tūkstančiams taikinių, ketvirtadienį pranešė JAV kariuomenė. Tarp atakuotų taikinių buvo daugiau kaip 90 Irano laivų – apie 60 įvairių karo laivų ir 30 minavimo laivų, sakė JAV Centrinė vadavietė, atsakinga už amerikiečių pajėgas regione.

Antradienio rytą Toronte (Kanada) buvo apšaudytas JAV konsulatas, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė policija. Incidentas įvyko praėjus kelioms dienoms po prie pastato surengtų protestų dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Toronto policija pranešė gavusi pranešimų apie prieš aušrą didžiausio Kanados miesto centre prie konsulato paleistus šūvius. „Policija yra įvykio vietoje“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė pajėgos ir pridūrė, kad pranešimų apie sužeistuosius nėra.

JAV „nesitrauks tol, kol priešas nebus visiškai ir galutinai nugalėtas“, – sako JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, kalbėdamas žiniasklaidai apie karą su Iranu. „Tačiau tai padarysime mūsų pasirinktu metu“, – priduria jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina suteiks pagalbą Jungtinėms Valstijoms, reaguodama į jų prašymą padėti susidoroti su Irano dronais Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Teheranas paleido šimtus dronų į JAV taikinius kaimyninėse šalyse po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto oro smūgių kampaniją prieš Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pranešė, kad keičia Krašto saugumo departamento vadovę Kristi Noem. D. Trumpas, „Truth Social“ įraše, teigė, kad kovo 31 dieną K. Noem Krašto saugumo departamente pakeis Oklahomos senatorius Markwayne'as Mullinas.

JAV ambasada Bagdade trečiadienį pranešė savo piliečiams, kad jie turėtų nedelsdami išvykti iš Irako. „JAV piliečiai Irake primygtinai raginami išvykti, kai tik galės saugiai tai padaryti, ir slėptis vietoje, kol sąlygos bus saugios išvykti, – teigiama ambasados pranešime platformoje „X“. –Jei tai saugu, amerikiečiai turėtų nedelsdami išvykti iš Irako.

Pasauliniame kontekste šiuo metu neramu – tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, Afganistanas paskelbė apie kovas prieš Pakistaną, o prieš kelias dienas nuskambėjo žinia apie dar vieną konfliktą – JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną. Nors šie konfliktai atrodo tolimi, tačiau jų atgarsiai pasiekia ir mus. Šiuo metu žinių apie pasaulyje vykstančius konfliktus yra apstu, o naujai prasidėję kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose tapo bene labiausiai aptarinėjama tema.

Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „nebebus saugios“, trečią dieną po bendrų JAV ir Izraelio atakų prieš Islamo Respubliką. „Priešas turėtų žinoti, kad jų laimingos dienos baigėsi ir jie nebebus saugūs niekur pasaulyje, net savo namuose“, – valstybinei televizijai perduotame pareiškime teigė gvardijos pajėgos, kurios prižiūri jos užsienio operacijas.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pirmadienį pareiškė, kad karas prieš Iraną nėra demokratijos kūrimo Islamo Respublikoje iniciatyva. „Jokių kvailų elgesio taisyklių, jokio tautos kūrimo liūno, jokio demokratijos kūrimo. Jokių politiškai korektiškų karų. Mes kovojame, kad laimėtume, ir nešvaistome laiko ar gyvybių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Hegsethas. Paklaustas, ar Irane yra JAV karių, P. Hegsethas nurodė: „Ne, bet mes neketiname aptarinėti, ką darysime, o ko nedarysime.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“ ketvirtadienį įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

JAV sustabdė „Lukoil“ tarptautinio turto pardavimą, siekdamos panaudoti jį kaip spaudimo priemonę prieš Rusiją taikos derybose dėl Ukrainos, praneša „Reuters“. Keturi su situacija susipažinę šaltiniai agentūrai teigė, kad sankcijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“ buvo aptartos ankstesniuose derybų etapuose Ženevoje, Abu Dabyje ir Majamyje. Pasak šaltinių, vasario 26 d. JAV Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) atnaujins bendrąją licenciją.

Maskva antradienį pareiškė susirūpinimą dėl Vašingtono teiginių, kad jis atnaujins branduolinius bandymus, jog prisiderintų prie tariamų slaptų Kinijos ir Rusijos sprogdinimų, ir kartu perspėjo, jog toks sprendimas sukeltų pavojingą „domino efektą“. Kalbėdamas prieš nusiginklavimo konferenciją Ženevoje, Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas pasmerkė praėjusiais metais paskelbtą JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą, kad jo šalis yra pasirengusi atlikti pirmąjį branduolinį bandymą nuo 1992 ...

Kitų šalių medicininės pagalbos Grenlandijai nereikia, sekmadienį pareiškė Danijos gynybos ministras, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą apie į autonominę Danijos Karalystės teritoriją, kurios jis pageidauja, pasiųstą laivą-ligoninę. „Grenlandijos gyventojai gauna visą reikiamą sveikatos priežiūrą. Jie ją gauna Grenlandijoje arba, jei jiems reikalingas specializuotas gydymas, Danijoje.

Arabų ir islamo šalys sekmadienį bendrai išplatintame pareiškime pasmerkė JAV ambasadoriaus Izraelyje Mike'o Huckabee'o teiginius, kad žydų valstybė turi biblinę teisę į didžiąją dalį Artimųjų Rytų teritorijos. Šiuos komentarus M. Huckabee'as išsakė dešiniųjų komentatoriaus ir Izraelio kritiko Tuckerio Carlsono tinklalaidėje.

Specialus JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas šeštadienį pareiškė, kad prezidentui Donaldui Trumpui kyla klausimų, kodėl Iranas dar nekapituliavo, atsižvelgiant į Vašingtono nuolat didinamas karines pajėgas regione, siekiant priversti Iraną sudaryti susitarimą dėl branduolinės programos.

Jungtinės Valstijos į Grenlandiją siunčia karinio laivyno laivą-ligoninę, šeštadienį pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šis jo ėjimas gali padidinti įtampą su NATO sąjungininke Danija. D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, esą laivas-ligoninė „pasirūpins daugybe sergančių žmonių, kurie ten negauna reikiamos priežiūros“. „Jis jau pakeliui!!!“ – pridūrė JAV prezidentas, vadinęs jį „puikiu“ laivu-ligonine, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Iš JAV karinių oro pajėgų bazės pakilo lėktuvas „Boeing 787-8 Dreamliner“, kurio maršrutas driekėsi per Rusijos teritoriją, rodo „Flightradar24“ duomenys. Lėktuvas pakilo iš JAV Karinių oro pajėgų bazės Andrews, esančios Vašingtono priemiestyje. Jis skrido per Grenlandijos oro erdvę, vėliau per Norvegiją, Suomiją ir įskrido į Rusijos Murmansko srities oro erdvę. Toliau, remiantis „Flightradar“ duomenimis, jo sekimas Rusijos teritorijoje nutrūko.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad kai kurių lyderių populiarumas išaugo dėl jo paramos. Apie tai jis ketvirtadienį pareiškė pirmajame Taikos tarybos posėdyje, praneša „Ukrinform“. Visų pirma jis paminėjo Japonijos ministrę pirmininkę Sanae Takaichi, Argentinos prezidentą Javierą Milei ir Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną. „Man nederėtų remti žmonių, bet aš juos remiu, kai jie man patinka, – sakė D. Trumpas.

Visos pasaulio šalys galiausiai prisijungs prie Taikos tarybos, nes tai yra prestižiškiausia organizacija pasaulyje. Tos valstybės, kurios šiuo metu dvejoja, taip pat laikui bėgant taps jos dalimi, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „CBS News“. Amerikos prezidentas teigė, kad Taikos taryba yra unikali institucija savo galia ir prestižu, nes joje dalyvauja „didžiausi pasaulio lyderiai“. D. Trumpas pabrėžė, kad istorijoje dar nieko panašaus nėra buvę.

Atsivėrusi praraja tarp JAV ir Europos tampa vis akivaizdesnė, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Miuncheno saugumo konferencijoje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Europa neketina nusigręžti nuo Vašingtono ir sieks stiprinti partnerystę, kartu kurdama tvirtesnį savo vaidmenį NATO Aljanse. Vokietijos kancleris F. Merzas ką tik pasisakė apie besikeičiančius JAV ir Europos santykius.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris šeštadienį sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, pabrėžė, kaip svarbu aptarti bendrą Jungtinių Valstijų ir Europos ateitį, praneša CNN. Pasak M. Rubio, jis tiki, kad jo žinutė Miuncheno konferencijoje europiečių bus „gerai priimta“. Praėjusiais metais viceprezidentas J. D. Vance‘as nustebino ir suerzino sąjungininkus savo kalba, kurioje griežtai kritikavo Europos politikus. Senasis pasaulis išnyko „Manau, kad jie nori atvirumo.

Atlikėjas, dainininkas Linas Adomaitis vasario 21 dieną turėjo koncertuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis tik koncertas buvo atšauktas. Organizatoriai pateikė renginio atšaukimo priežastį. Pranešama, kad L. Adomaičio koncertas buvo atšauktas, o taip pat buvo pateikta priežastis.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina finansuoti pastangas „skatinti žodžio laisvę“ Europos šalyse, siekdama priešintis ES taisyklėms, kurias Vašingtonas vadina cenzūra, praneša „Reuters“. Žurnalistų duomenimis, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai Sarah Rogers leidžiasi į turą po Europos miestus, kuriame su pareigūnais ir kitais asmenimis aptars žodžio laisvės klausimus. Nurodoma, kad ji lankysis Dubline, Budapešte, Varšuvoje ir Miunchene.

Laikotarpis, kai Europa galėjo dešimtmečius klestėti po Amerikos „saugumo skėčiu“, galutinai baigėsi. Tuo pat metu, remiantis Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita, Rusija gali ruoštis naujam karui, rašo „RBC-Ukraina“. Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad tikisi paradigmos pokyčio.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio turėtų vadovauti gausiai amerikiečių delegacijai Miuncheno saugumo konferencijoje – renginyje, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama neramiai geopolitinei padėčiai, pirmadienį pranešė organizatoriai. Saugumo politikos derybose vasario 13–15 dienomis turėtų dalyvauti daugiau nei 60 valstybių ir vyriausybių vadovų ir apie 100 užsienio reikalų bei gynybos ministrų.

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia stipraus Aljanso, atmesdamas teiginius apie Vašingtono norą pakirsti dabartinę pasaulio tvarką, praneša „The Guardian“. M. Whitakeris komentavo Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitos išvadas. Ataskaitos autoriai perspėjo, kad didžiausias iššūkis liberaliai tarptautinei tvarkai „kyla iš vidaus“ dėl staigaus JAV administracijos mąstymo ir jos požiūrio į savo pačios aljansus pasikeitimo.

JAV kariškiai Indijos vandenyne perėmė dar vieną Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivį. Skelbiama, kad sankcionuotas laivas bandė pasislėpti, pažeidė JAV įvestą karantiną ir buvo persekiojamas tūkstančius kilometrų – nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno. Pentagonas pareiškė, kad tanklaivis pažeidė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestą karantiną sankcionuotiems laivams, bandė pasislėpti ir buvo persekiojamas nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno.

Nuolatinis JAV atstovas prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Vašingtonas nenustatė jokio naujo galutinio termino karui Ukrainoje užbaigti, rašo „The Guardian“. Pažymima, kad taip M. Whitakeris sureagavo į neseniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtą pareiškimą, jog JAV esą nori, kad Ukraina ir Rusija sudarytų taikos susitarimą iki birželio mėnesio. „Birželio terminas buvo paminėtas prezidento Zelenskio. Nemanau, kad tai buvo tai, ką įvardijo Jungtinės Valstijos.

Kremlius penktadienį pranešė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos per derybas Abu Dabyje sutarė, jog būtina atnaujinti derybas dėl branduolinių ginklų, baigus galioti paskutinei sutarčiai, ribojusiai Maskvos ir Vašingtono arsenalus. „Yra supratimas, ir tai taip pat buvo aptarta Abu Dabyje, kad abi pusės elgsis atsakingai ir pripažins būtinybę kuo greičiau pradėti derybas šiuo klausimu“, – sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkai baigė dvi dienas trukusias derybas Abu Dabyje, praktiškai nepasiekę jokios pažangos sudėtingiausiu klausimu – Donbaso kontrolės. Kaip rašoma „The Wall Street Journal“ (WSJ) publikacijoje, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dar per anksti vertinti derybų rezultatus. Tuo tarpu JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas teigė, jog artimiausiu metu tikisi tolesnės pažangos.

Nuo praėjusio savaitgalio Lietuvoje ir užsienyje yra linksniuojama buvusio JAV finansininko, seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis apkaltinto Jeffrey Epstein pavardė. Šis žmogus, pasak prokurorų, išnaudojo dešimtis nepilnamečių, o 2019 metais buvo rastas negyvas savo kalėjimo kameroje.

  JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasipiktino „dvigubu“ europiečių požiūriu į Jungtines Valstijas. Interviu metu jis priekaištavo Europos politikams, kad asmeniniuose pokalbiuose jie elgiasi draugiškai, o viešai puola amerikiečius, rašo UNIAN. „Europiečiai privačiai yra labai draugiški ir pasirengę daryti daugybę nuolaidų, o paskui viešai mus puola ir sako: „Mes nebendradarbiausime su amerikiečiais. Mes nieko nedarysime su amerikiečiais.“ Atsiprašau.

Ketvirtadienį baigia galioti branduolinė sutartis tarp JAV ir Rusijos – Naujoji START. Vašingtonas neatsakė į Maskvos pasiūlymą dar metus laiko laikytis sutartyje numatytų branduolinių užtaisų skaičiaus ribojimų, sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, kurį cituoja agentūra TASS.

Suomija paragino Jungtines Valstijas neapibūdinti būsimų Ukrainos saugumo įsipareigojimų kaip „panašių į 5-ąjį straipsnį“, nes tai galėtų pakenkti NATO. Apie tai rašo „Politico“, remdamasis JAV Valstybės departamento telegrama. Sausio 20 d. datuota telegrama užsimena apie susirūpinimą dėl terminų, vartojamų derybose tarp Kyjivo ir Maskvos. Remiantis telegrama, Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen aptarė šį klausimą su JAV Atstovų Rūmų nariais Jacku Bergmanu ir Sarah Elfreth.