jungtinės amerikos valstijos

JAV Atstovų Rūmai antradienį po įtempto balsavimo patvirtino biudžeto paketą, sudarydami sąlygas užbaigti dalinį vyriausybės veiklos sustabdymą. Dabar įstatymo projektą turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kad vyriausybės veiklos sustabdymas būtų oficialiai baigtas. Pirmadienį prezidentas paragino imtis skubių veiksmų ir savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ parašė, kad „nedelsdamas“ pasirašys įstatymą, kai tik jis bus priimtas Kongrese.

JAV ir Irano pareigūnų derybos šią savaitę vis dar numatytos, antradienį pranešė Baltieji rūmai, net ir po to, kai JAV karo lėktuvas numušė Irano droną, kuris priartėjo prie amerikiečių lėktuvnešio Arabijos jūroje. JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas „šios savaitės pabaigoje turėtų kalbėtis su iraniečiais, tie pokalbiai kol kas vis dar numatyti“, „Fox News“ sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Danijos visuomeninio transliuotojo DR antradienį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 60 procentų danų dabar laiko Jungtines Valstijas priešininke, o mažiau nei penktadalis JAV vertina kaip sąjungininkę. Nors Danija tradiciškai buvo tvirta JAV rėmėja ir toliau Vašingtoną vadina savo artimiausiu sąjungininku, pastarosiomis savaitėmis įtampa išaugo dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) noro perimti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją.

JAV lėktuvas numušė Irano droną, kuris antradienį agresyviai priartėjo prie Amerikos lėktuvnešio, plaukiančio Arabijos jūroje, pranešė JAV kariuomenės atstovas. „F-35C naikintuvas iš lėktuvnešio „Abraham Lincoln“ numušė Irano droną savigynos tikslais ir siekiant apsaugoti lėktuvnešį bei jame esantį personalą“, – pareiškime teigė Centrinės vadavietės atstovas kapitonas Timas Hawkinsas.

Britų jūrų saugumo bendrovė „Vanguard Tech“ antradienį pranešė, kad Hormūzo sąsiauryje Irano kariniai laivai priartėjo prie tanklaivio, plaukiojančio su JAV vėliava, ir pareikalavo jo sustoti, tačiau tanklaivis nepakluso ir nuplaukė. Bendrovė pranešė, kad tanklaiviui „Stena Imperative“ plaukiant Hormūzo sąsiauriu už maždaug 16 jūrmylių į šiaurę nuo Omano, prie jo priartėjo trys poros nedidelių karinių laivų, priklausančių Islamo revoliucinei gvardijai.

Kremlius antradienį įspėjo, kad pasaulis artėja prie pavojingo momento, nes šią savaitę baigs galioti paskutinioji branduolinė sutartis tarp Vašingtono ir Maskvos.  Naujoji START sutartis, paskutinė branduolinė sutartis tarp Vašingtono ir Maskvos po dešimtmečius trukusių susitarimų nuo Šaltojo karo, baigs galioti ketvirtadienį. Kartu su ja pasibaigs ir apribojimai dviem didžiausioms branduolinėms valstybėms.

Kitą savaitę baigiantis Naujosios START sutarties galiojimui, Rusija įspėjo dėl padarinių strateginiam stabilumui pasaulyje. „Tada susidarys rimtas deficitas, kuris, vargu, ar atitinka mūsų abiejų šalių ir iš tikrųjų viso pasaulio interesus, nes čia kalbama apie globalų strateginį stabilumą“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje Rusijos ir JAV susitarimą dėl branduolinių ginklų arsenalo ribojimo.

JAV pirmoji ponia Melania Trump antradienį padarė retą politinį pareiškimą – ji paragino „vienytis“ po to, kai federaliniai agentai per imigracijos reidus Mineapolyje nužudė du žmones.

JAV karinės jūrų pajėgos toliau didina savo buvimą Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, aštrėjant santykiams su Iranu. Šiuo metu du „Nimitz“ klasės lėktuvnešiai yra pakeliui, o dar vienas artimiausiu metu gali atvykti į regioną, rašo „Forbes“. Lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ (CVN-72), kuris lapkričio pabaigoje išplaukė iš savo bazinio uosto San Diege ir veikė Pietų Kinijos jūroje, praėjusią savaitę buvo nukreiptas į Artimuosius Rytus.

ES rizikuoja dar labiau priartinti Baltarusiją prie Maskvos, jei tęs izoliacijos politiką, interviu „Financial Times“ pareiškė buvusi politinė kalinė Marija Kalesnikava. Jos teigimu, atsisakymas dialogo su Minsku daro šalį labiau priklausomą nuo Rusijos ir mažiau saugią pačiai Europai.

Jungtinės Valstijos nenori baigti karo Ukrainoje taip, kad agresorius būtų apdovanotas. Tokį pareiškimą respublikonų senatorius Lindsey Grahamas paskelbė platformoje „X“. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori „garbingai ir teisingai“ užbaigti „kruvinas žudynes Ukrainoje“, ko nepavyko padaryti ankstesniems prezidentams Barakui Obamai ir Joe Bidenui.

JAV respublikonų senatorius Rogeris Wickeris pasakė kalbą, kurioje parėmė Ukrainą ir sukritikavo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Kalbėdamas Senate R. Wickeris paragino nepasitikėti V. Putinu, kuris, pasak jo, „tyčiojasi iš taikos proceso“. „Neseniai jis (V. Putinas) surengė didžiausią oro ataką per visą konflikto istoriją ir ne kartą parodė, kad nėra suinteresuotas taikos derybomis.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perėmė dar vieną su Venesuela susijusį tanklaivį, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du JAV pareigūnai. Tai jau šeštasis per pastarąsias savaites konfiskuotas tanklaivis, kuris gabeno Venesuelos naftą arba yra tai daręs praeityje. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai sakė, kad tanklaivis buvo perimtas Karibų jūroje, tačiau jo pavadinimo nenurodė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu vidaus karinių pajėgų dislokavimą, Minesotoje kilus protestams po to, kai praėjusią savaitę federalinis agentas nušovė moterį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paprašė Europos šalių pateikti žvalgybos informaciją apie taikinius Irane, rašo „The Washington Post“. Europos pareigūnų teigimu, sausio 12 d. D. Trumpo administracijos atstovai paprašė šalių pateikti žvalgybos informaciją apie galimus taikinius Irane. Vienas Europos pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtonas greičiausiai nepuls branduolinių objektų, tačiau gali imtis veiksmų prieš organizacijų, atsakingų už smurtą per protestus Irane, lyderius.

2025 m. Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui neatnešė jokių reikšmingų laimėjimų kare, o situacija ateityje jam vargu ar pagerės, rašo „The Wall Street Journal“. Praėjusiais metais Rusijos kariai užėmė mažiau nei 1 proc. Ukrainos teritorijos. Tokiu tempu Rusijai prireiktų dar vienerių metų pasiekti Donecko srities sieną ir įtvirtinti kontrolę teritorijoje, kurios V. Putinas reikalauja iš Ukrainos kaip išankstinės taikos sąlygos.

JAV Imigracijos ir muitinės kontrolės (ICE) pareigūnas per operaciją Portlando mieste pašovė du žmones, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos.  Incidentas įvyko praėjus dienai, kai Mineapolio mieste per ICE operaciją savo automobilyje buvo nušauta 37 metų JAV pilietė Renee Good. Nužudymas buvo nufilmuotas ir sukėlė pasipiktinimą šalyje.  Pasak JAV Vidaus saugumo departamento, Portlande pasienio patruliai sustabdė transporto priemonę tiksliniam patikrinimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė Jungtinėms Valstijoms pasitraukti iš 66 tarptautinių organizacijų, sakydamas, kad jos nebeatitinka JAV nacionalinių interesų. D. Trumpo pasirašytame prezidento memorandume federaliniams departamentams ir agentūroms nurodoma „kuo greičiau“ nutraukti dalyvavimą ir finansavimą 31-oje Jungtinių Tautų organizacijoje ir 35-iose ne JT organizacijose.

Incidentas, kai JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnas trečiadienį Mineapolio gatvėje nušovė moterį, sukėlė didžiulius protestus ir vietos lyderių pasipiktinimą, jiems atmetant Baltųjų rūmų teiginius, kad ji buvo vidaus teroristė. Į moterį, kuri vietos žiniasklaidoje vadinama 37-erių Renee Nicole Good, buvo šauta iš arti, kai ji, matyt, bandė nuvažiuoti nuo jos automobilį apsupusių agentų. Anot ICE pareigūnų, moters automobilis blokavo jiems kelią.

Kinijos užsienio reikalų ministerija ragina JAV nedelsiant paleisti Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro. Ministerija teigia, kad Kinija atidžiai stebi padėtį Venesueloje ir pabrėžia, jog JAV karinė operacija pažeidė tarptautinę teisę, rašo „Sky News“. Ji taip pat priduria, kad Kinija visuomet palaiko teigiamus santykius ir bendradarbiauja su Venesuelos vyriausybe.

Iš viso 32 Kubos piliečiai žuvo per JAV ataką Karakase, pasibaigusią Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro sulaikymu, sekmadienį pranešė vyriausybė Havanoje. „Per nusikalstamą ataką, įvykdytą Jungtinių Valstijų vyriausybės“ prieš Venesuelą, „kovinėse operacijose gyvybės neteko 32 kubiečiai“, sakoma Kubos vyriausybės pranešime, perskaitytame per nacionalinę televiziją.

Į JAV teismą atvesdintas Nicolas Maduro pareiškė, kad yra Venesuelos prezidentas ir nurodė, kad buvo suimtas savo namuose Karakase. Jis pareiškė, kad yra doras žmogus.

JAV mirė moteris, kaip įtariama, užpulta pumos pėsčiųjų take Kolorade. Tokie užpuolimai laikomi itin retais. Šis incidentas, jei bus patvirtintas, bus pirmasis per kelis dešimtmečius tokio pobūdžio mirties atvejis valstijoje.  Valstijos laukinės gamtos pareigūnai pranešė užmigdę dvi didžiąsias kates, galimai susijusias su įtariamu užpuolimu Naujųjų metų dieną.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos sutiko, pasiekus taikos susitarimą, saugumo garantijų Ukrainai pagrindu nusiųsti savo karines pajėgas prie Rusijos ir Ukrainos sienos arba kontaktinės linijos.

Tarp seksualinio nusikaltėlio Jeffrio Epsteino aukų, panašu, buvo ir lietuvė. Naujai paskelbtuose dokumentuose iš skandalingos Epsteino bylos – yra ir Lietuvos, ir Ukrainos, Čekijos, Rusijos ir kitų šalių moterų pasų nuotraukos. O apsikabinęs nežinomą jauną moterį nufotografuotas ir technologijų milijardierius Bilas Geitsas. Paviešinta ir atvirų nuotraukų serija, kuriose ant moters kūno išrašytos citatos iš kontraversiškos knygos „Lolita“.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pareiškė, jog naujausi ekonominiai duomenys įrodo, kad jo administracijos politika, ypač jo prieštaringai vertinami muitai, padeda sukurti JAV „aukso amžių“. „Ekonomistai KLYDO, bet „TRUMPAS“ ir kai kurie kiti genijai buvo teisūs“, – parašė D. Trumpas, komentuodamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo trečiąjį ketvirtį duomenis, kurie pranoko analitikų lūkesčius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad, nepaisant didelio Europos pranašumo prieš Rusiją kariuomenės skaičiumi ir išlaidomis ginklavimuisi, lemiamą vaidmenį atlieka branduolinis atgrasymas, kuris priklauso nuo JAV, rašo „Evropeiskaja Pravda“. B. Pistoriusas pripažino, kad net ir hipotetinio JAV pasitraukimo iš NATO atveju Europos valstybės turi didelę kariuomenę ir įprastinių ginklų arsenalą, taip pat stiprina karinį bendradarbiavimą. „Tačiau vis dar yra spragų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija atšaukia dešimtis ambasadorių iš pareigų visame pasaulyje. Amerikiečių žiniasklaidos pranešimuose tarp šalių, kurios liktų be JAV diplomatinių atstovų, minima ir Lietuva. Iš viso 48 ambasadorių atšaukimas iš pareigų Afrikoje, Azijoje, Rytų Europoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje būtų jau antrasis masinis buvusio prezidento Joe Bideno paskirtų diplomatų atleidimas – ankstesnis įvyko pirmaisiais D. Trumpo antrosios kadencijos mėnesiais.

Danija pirmadienį pareiškė, kad iškvies JAV ambasadorių po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė specialųjį pasiuntinį Grenlandijai, o šis iš karto pažadėjo paversti Danijos autonominę teritoriją „JAV dalimi“. Nuo grįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausio mėnesį D. Trumpas ne kartą sakė, kad JAV dėl saugumo priežasčių reikia išteklių turtingos Arkties salos, ir atsisakė atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad ją gautų.

JAV Šiaurės Karolinoje įvyko skaudi tragedija – sudužus nedideliam privačiam lėktuvui žuvo septyni žmonės, tarp jų buvęs NASCAR lenktynininkas Gregas Biffle‘as su žmona ir dviem vaikais. Lėktuvas nukrito netrukus po pakilimo, o avarijos aplinkybes tiria federalinės institucijos. CNN praneša, kad tarp žuvusiųjų yra buvęs NASCAR lenktynininkas G. Biffle‘as, jo žmona Cristina ir du vaikai – Ryderis bei Emma, pranešė šeimos nariai.

Ketvirtadienį JAV Šiaurės Karolinos valstijos regioniniame oro uoste sudužo nedidelis lėktuvas – yra žuvusiųjų, pranešė vietos žiniasklaida. Televizijos kanalas WSOCTV pranešė, kad verslo klasės lėktuvas „Cessna C550“ sudužo artėdamas prie Steitsvilio regioninio oro uosto, esančio už maždaug valandos kelio nuo Šarlotės miesto. Daugiau informacijos tuo metu nebuvo žinoma. Nuotraukose buvo matyti virš kilimo ir tūpimo tako besidraikantys tamsūs dūmai.

Rusija imsis veiksmų, jei JAV nuspręstų atnaujinti branduolinius bandymus, teigė Rusijos aukščiausiasis kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas. V. Gerasimovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad Vašingtonas dar neatsakė į Rusijos pasiūlymus dėl Naujosios strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (Naujoji START) – JAV ir Rusijos susitarimo, skirto riboti branduolinių ginklų naudojimą.

Rusija nori iš Vašingtono gauti informaciją apie „derybų tarp Ukrainos ir Europos rezultatus“, Rusijos žiniasklaidai pareiškė Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas. „Rengiame tam tikrus kontaktus su savo amerikiečių kolegomis, kad gautume informaciją apie amerikiečių, europiečių ir ukrainiečių darbo rezultatus“, – sakė jis. Daugiau detalių žurnalistams D. Peskovas nepateikė.

Turkija siekia grąžinti Rusijai oro gynybos sistemas S-400, kurias įsigijo beveik prieš dešimtmetį, kad pagerintų santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis NATO narėmis, rašo „Bloomberg“. Agentūros teigimu, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas klausimą dėl S-400 iškėlė per susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Turkmėnistane praėjusią savaitę. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, tai įvyko po panašių diskusijų, kurios anksčiau vyko tarp abiejų šalių pareigūnų.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius antradienį patvirtino, kad planai buvusiame Jugoslavijos kariuomenės štabe įrengti viešbutį nebus įgyvendinti, nes investicinė bendrovė, susijusi su Donaldo Trumpo žentu, iš projekto pasitraukė. „Dabar mums liks tik sugriuvęs pastatas, ir tik laiko klausimas, kada nuo jo pradės byrėti plytos ir kitos dalys, nes niekas jo daugiau nelies“, – žiniasklaidai Belgrade sakė A. Vučičius.

JAV pareigūnai rengia Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho reikalaujamą kariuomenės reorganizacijos planą, pagal kurį būtų sumažintas keturių žvaigždučių generolų skaičius ir sujungtos kai kurios tarptautinės vadavietės, pirmadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“. Jei pasiūlymas bus priimtas, tai bus vienas reikšmingiausių pokyčių kariuomenės aukščiausiuose sluoksniuose pastaraisiais dešimtmečiais, pranešė leidinys, remdamasis penkiais informuotais šaltiniais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo, ar Jungtinės Amerikos Valstijos reikalauja, kad Ukraina pagal vadinamąjį „taikos planą“ pasitrauktų iš Donecko srities, rašo UNIAN. „Norėčiau, kad su prezidento Trumpo delegacija elgtumėmės pagarbiai. Nemanau, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ko nors reikalavo. Aš mus laikau strateginiais partneriais.

Sekmadienį aukšti prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai pradėjo dviejų dienų derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos lyderiais, praneša leidinys „The Wall Street Journal“. Straipsnyje pažymima, kad JAV administracija sustiprino spaudimą Kyjivui, siekdama, jog šis atsisakytų pasipriešinimo ir sutiktų su taikos susitarimu su Rusija iki metų pabaigos. Leidinys priduria, kad derybos tarp Ukrainos ir jos Vakarų partnerių virto kova net ir be Rusijos dalyvavimo.

Smarkus lietus JAV Vašingtono valstijoje sukėlė didelius potvynius. Gubernatorius Bobas Fergusonas paragino gyventojus laikytis vietos institucijų nurodymų ir evakuotis iš paveiktų teritorijų. Tai gali paliesti apie 100 tūkst. žmonių. B. Fergusonas, turėdamas omenyje aukštą vandens lygį, kalbėjo apie „istorinę“ situaciją. Eismui uždaryta daugiau kaip 30 greitkelių. Gubernatorius paskelbė ekstremalią padėtį, kad galėtų greitai mobilizuoti pinigus ir personalą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda šiandien surengė dar vieną diskusiją su pagrindiniais Donaldo Trumpo pasiuntiniais, pranešė Ukrainos prezidentas savo socialiniuose tinkluose, rašo „Sky News“. Abi pusės aptarė saugumo garantijų klausimą – tai vienas iš trijų dokumentų, sudarančių platesnį JAV taikos planą Ukrainai.

Ukrainos ir JAV atstovai trečiadienį surengė derybas dėl Ukrainos atstatymo ir ekonominio atsigavimo po karo. Apie tai platformoje „X“ informavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Evropeiskaja pravda“. Pasak V. Zelenskio, derybose iš JAV pusės dalyvavo Donaldo Trumpo pasiuntinys ir jo žentas Jaredas Kushneris, finansų ministras Scottas Bessentas ir investicinės bendrovės „BlackRock“ generalinis direktorius Larry Finkas.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja skeptiškai vertina JAV diplomatijos gebėjimą įvaryti pleištą tarp Aliaksandro Lukašenkos ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino, skelbia „Reuter“. S. Cichanouskaja paragino „nustoti galvoti, kad mes galime atskirti Lukašenką ir Putiną“. „Jie turi simbiotinę draugystę: jie remia vienas kitą, padeda vienas kitam, pavyzdžiui, apeiti sankcijas. Mūsų užduotis nėra juos atskirti ar išgelbėti Lukašenką nuo Putino.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja nurodyti be vizų atvykstantiems užsienio turistams prieš įvažiuojant į šalį atskleisti savo pastarųjų penkerių metų veiklos socialiniuose tinkluose istoriją, teigiama oficialiame pranešime. Antradienį Federaliniame registre paskelbtas pasiūlymas būtų taikomas lankytojams iš 42 valstybių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Australiją ir Japoniją, kuriems nereikia vizos norint patekti į Jungtines Valstijas.

JAV siekia, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pakeistų Romos statutą taip, jog nebūtų vykdomas tyrimas prieš Donaldą Trumpą ir aukštus Baltųjų rūmų pareigūnus, rašo „Reuters“. Apie tai „Reuters“ pranešė anonimiškumo pageidavęs D. Trumpo administracijos atstovas.

Prancūzijos, Britanijos ir Vokietijos lyderiai trečiadienį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė Ukrainos klausimą, siekdami „pabandyti pajudėti į priekį“, pranešė Eliziejaus rūmai. Pokalbis truko 40 minučių, sakė Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. Eliziejaus rūmai pranešė, kad pokalbyje dar dalyvavo Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Europos šalys toliau deklaruoja tvirtą paramą Ukrainai, tačiau neturi savos strategijos, kaip užbaigti karą Ukrainoje be JAV pagalbos. Tai tampa problema, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje išlieka nepastovi, rašo „The New York Times“. Pažymima, kad Europos pareigūnai mano, jog itin svarbu, kad Ukraina taikos derybose gautų patikimas saugumo garantijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ir JAV šiandien aptars taikos plano projektą, rašo „Sky News“. Jis pridūrė, kad diskusijose taip pat bus aptariamas Ukrainos pokario atstatymas ir ekonominė plėtra. „Šią savaitę gali būti naujienų mums visiems“ V. Zelenskis taip pat paskelbė apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą ketvirtadienį, gruodžio 11 d. „Šią savaitę gali būti naujienų mums visiems“, – pridūrė valstybės vadovas.

Danijos žvalgyba pirmą kartą įvardijo JAV kaip potencialią grėsmę šalies saugumui. Tai rodo pasikeitusį Danijos požiūrį į savo sąjungininkę, pasaulinių geopolitinių ginčų dėl Grenlandijos fone, rašoma „Bloomberg“. Trečiadienį paskelbtoje 2025 m. prognozėje Danijos karinė žvalgyba (DDIS) – viena iš dviejų pagrindinių šalies žvalgybos tarnybų – pareiškė, kad JAV vis aktyviau teikia pirmenybę savo interesams ir „dabar naudoja savo ekonominę bei technologinę galią kaip valdžios priemonę, ypač sąju...

Iš Jungtinių Valstijų deportuotiems 64 rusams po nusileidimo Maskvoje buvo įteikti šaukimai atlikti karo tarnybą, informuoja portalas „TVP World“. Kaip pranešama, šie žmonės, kurie buvo deportuoti JAV imigracijos tarnybos ICE nurodymu, į Maskvą atvyko iš Kairo, kur jie iš pradžių buvo išsiųsti kartu su kitais į Artimuosius Rytus deportuotais asmenimis.