Liaudies išmintis sako, kad istorija kartojasi. Ji ne tik kartojasi, bet ir mėgsta pokštauti. Tuo įsitikino į piligriminę kelionę į Italiją išsiruošę žemaičiai, mat kelionės tikslas buvo susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI. Su pontifiku keliautojai nesusitiks, mat jis jau pranešė apie atsistatydinimą.
Kelionės idėja Telšių vyskupui ir miesto merui kilo svarstant, kaip galima paminėti žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų. Mintis nukeliauti į Romą ir susitikti su popiežiumi Benediktu XVI pasirodė simboliška ir prasminga, juolab kad Romoje šiai istorinei datai paminėti vyks specialūs renginiai.
Prieš 600 metų taip jau yra buvę
Įdomu, kad labai panaši istorija nutiko prieš 600 metų. Apie 60 jau priėmusių krikštą žemaičių bajorų susiruošė prašyti visų žemaičių krikšto, tačiau nebuvo kam to prašymo įteikti, nes tuometinis popiežius buvo neseniai atsistatydinęs.
Planuota kelionė į Romą įvyks kovo 2–7 dienomis. Kelionės organizatorius Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios administratorius kunigas Vilius Viktoravičius naujienų portalui balsas.lt sakė: „Tikėjomės sulaukti bent simbolinio keliautojų skaičiaus – 600, bet rezultatas pranoko lūkesčius, nes šiuo metu vykti yra užsiregistravę apie 700 žmonių. Kol kas neaišku dėl dar vieno autobuso, tačiau tai tik organizacinis klausimas.“
Vatikane bus prisiminta Lietuvos istorija
Pašnekovo teigimu, keliautojai į Romą vyks autobusais ir lėktuvais. Kiekviena keliautojų grupė turi savo koordinatorius ir vadovus, kurie lydės žmones.
Paklaustas, koks bus kelionės maršrutas ir kiek ji truks bei ką keliautojai pamatys, pašnekovas sakė: „Tie, kurie skris lėktuvu, pamatys tik du oro uostus, o pasirinkusieji kelionę autobusu turės galimybę pasimėgauti kur kas turiningesniu maršrutu. Kiek žinau, planuojama aplankyti Nesvyžių, Padują, Veneciją, Vieną, Čestachavą ir pan. Pačioje Romoje planuojame praleisti keturias dienas. Sekmadienį lankysimės šventose mišiose Šv. Petro bazilikoje, ten mus turėtų sutikti šios bazilikos kardinolas. Pirmadienį atšvęsime Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero šventę, vėliau lankysimės vienoje bažnyčioje Romos centre, kur yra ir pirmojo lietuvio kardinolo Jurgio Radvilos, mirusio 1600 metais, kapas. Trumpai planuojame aplankyti Šventojo Stanislovo bažnyčią, kuri anksčiau buvo lietuvių ir lenkų. Dabar joje meldžiasi daugiausia lenkai. šiuose maldos namuose yra Kazimiero Smuglevičiaus tapytas paveikslas ir šv. Kazimiero relikvijos.“
V. Viktoravičiaus teigimu, vieną dieną planuojama skirti Sebastijano katakomboms aplankyti. „Tai vyks grupėmis pagal nustatytą grafiką, juk 700 negali sugužėti į vieną vietą. Kol vieni lankys katakombas, kiti dalyvaus šventose mišiose Sebastijano bazilikoje. Ketvirtą dieną, kuomet buvo planuotas susitikimas su popiežiumi, dalyvausime mišiose Šv. Pauliaus bazilikoje.“
Popiežius išsigando atvykstančių žemaičių?
Paklaustas apie neįtikėtiną sutapimą, kad istorija pasikartojo ir žemaičiams susiruošus pas popiežių šis atsistatydino, pašnekovas sakė: „Prieš 600 metų žemaičiai keliavo ne į Vatikaną, kaip dabar, o Konstancą – miestelį, esantį Vokietijos ir Šveicarijos pasienyje. Čia vyko bažnytinis susirinkimas, ir jame nedalyvavo popiežius. Štai po 600 metų atsistatydinus popiežiui, mes vėl vykstame.“
Anksčiau viename interviu V. Viktoravičius pasakojo, kad keliautojai tarpusavyje juokauja, jog popiežius atsistatydinti nusprendė sužinojęs, kiek daug žemaičių atvyksta į Vatikaną.
Anot pašnekovo, vadovauti tokiai grupei keliautojų tenka pirmą kartą, tačiau tai nėra pati gausiausia piligriminė lietuvių kelionė: kai Kiolne vyko Pasaulio jaunimo dienos, ten keliavo apie 2 tūkst. jaunų žmonių iš Lietuvos.
„Šiek tiek sumaišties gerąja prasme į mūsų programą įneštų faktas, kad konklava skelbiama anksčiau. Tuomet pakeistumėme kelionės programą, nes labai norėtųsi pamatyti tą dūmelį“, – apie būsimą kelionę pasakojo jos organizatorius.
