• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastarieji į Lietuvos oro erdvę atklydusių dronų incidentai išryškino šalies oro gynybos pasirengimo spragas. NATO naikintuvams nepavykus numušti bepiločio orlaivio, kilo abejonių dėl turimų gynybos pajėgumų. Ar Lietuva pajėgi apsaugoti savo oro erdvę? Ar NATO yra pasirengusi apginti oro erdvę?

Pastarieji į Lietuvos oro erdvę atklydusių dronų incidentai išryškino šalies oro gynybos pasirengimo spragas. NATO naikintuvams nepavykus numušti bepiločio orlaivio, kilo abejonių dėl turimų gynybos pajėgumų. Ar Lietuva pajėgi apsaugoti savo oro erdvę? Ar NATO yra pasirengusi apginti oro erdvę?

REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Apie galimus belaisvių mainus

Dabar siūlomi belaisvių mainai – 1000 į 1000. Kokį ženklą tai siunčia? Ar taip bandoma judėti derybų proceso link, ar bent pasiekti minimalų progresą? Juk tai vienas didesnių skaičių, gal net didžiausias.

REKLAMA
REKLAMA

G. Bagdonas: Kalbėjo, kad ir daugiau kaip 1000. Vertinant atskirai, tai yra labai svarbu, kad Ukrainos kariai, patiriantys kankinimus ir, kaip žinome, išgyvenantys labai sunkias sąlygas, galės grįžti namo, pas savo artimus žmones. Tai yra puiku. Bet žiūrint plačiau, man atrodo, kad čia iš anksto buvo paruoštas toks paruoštukas. Daugelis žinojo, kad nieko čia nebus su vadinamosiomis derybomis, o kažkokį rezultatą reikia pateikti.

REKLAMA

Man atrodo, dar prieš derybas jau buvo nuojauta. Bent jau aš kažkur „Telegram“ ar socialiniuose tinkluose mačiau pačių ukrainiečių informaciją, kad jau buvo planuojama ir žinoma, jog kažkoks skaičius bus iškeistas. Tai valio, kad 1000 ar daugiau kaip 1000 ukrainiečių grįš. Tai yra puiku, bet tai nieko bendro neturi su tuo, ką norėtume pasiekti.

Vienintelė kalba, kurią Kremlius, konkrečiai Putinas, supranta, yra jėgos kalba. Galime tik pasidžiaugti, kad ir lapkričio 11-ąją, pavyzdžiui, buvo vykdyta didžiulė Ukrainos saugumo tarnybos kartu su kariuomene ataka prieš naftos terminalą Leningrado srityje, Baltijos jūros uostą, taip pat labiau nutolusius naftos telkinius.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat pirmą kartą Baltijos jūroje buvo atakuotas ne krante stovintis, o jūroje plaukiantis Rusijos karo laivas. Buvo ir eilė kitų taikinių, kažkiek sraigtasparnių numušta. Štai čia yra rezultatai. Taip pat rezultatas yra tai, kad Rusijos nuostoliai jau muša rekordus.

Gal aš naivus, bet vis tiek noriu tikėti, kad jeigu užgrobtų teritorijų yra nulis arba jų net mažėja, o sumokama kaina yra 2000 ir daugiau, dabar jau dažnai virš 2000 per parą, kai agresorius netenka personalo, sužeistųjų ir likviduotųjų, vieną dieną jis turės kažkam tai paaiškinti. Rusų tauta yra atbukusi, bet vieną dieną kažkokia kantrybės riba turi būti pasiekta. Ir tada gali būti sudarytos sąlygos toms deryboms arba karui pabaigti, Rusijos agresijai sustabdyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į Lietuvą atklystantys dronai

Kuo tos atakos didesnės, tuo daugiau dronų nuklysta ir į Baltijos šalis. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje kilo daug diskusijų ir nerimo dėl atklydusių dronų. NATO naikintuvai du kartus bandė juos sunaikinti, tačiau, kaip skelbta, nepavyko numušti. Ar tai ženklas, kad ir mums reikia stipriau ruoštis tokioms situacijoms?

REKLAMA

G. Bagdonas: Čia jau ne ženklai. Tie ženklai buvo, nežinau, su Rusijos agresija prieš Sakartvelą ar dar seniau, jau prieš kelis dešimtmečius. Jau nekalbant apie plataus masto invaziją. Vėlgi, būkime kritiški, savikritiški, bet sakyti, kad nesiruošiame, tikrai būtų netiesa.

Daug kas iš mūsų įsitraukė, ir ne tik kariuomenė. Man labai patiko kažkur viešai pasakyti kariuomenės vado žodžiai, kad mūsų gynyba yra kaip ietis. Kariuomenė yra smaigalys, o visas kotas – visa visuomenė arba visa likusi Lietuvos dalis.

REKLAMA

Kaip vertinate paskutinę situaciją, kai nepavyko numušti drono?

G. Bagdonas: Blogai, žinoma, kad nepataikė. Bet žinote, aš esu pėstininkas, nesu susidūręs su oro pajėgomis. Tačiau iki šiol lankau šaudyklą ir kartais man irgi nepasiseka pataikyti į taikinį. Būna, blogai. Vėlgi paspekuliuosiu, nes tikrai nesu oro pajėgų ekspertas, bet tam, kad kariai gerai šaudytų, reikia daug šaudyti ir daug treniruotis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mano spėjimas yra toks, kad tie NATO šalių, Vakarų šalių pilotai gal pirmą kartą gyvenime šovė tikrą kovinę raketą. Gali būti, nes tai nėra taip paprasta. Dar turime suprasti ir gamtines sąlygas, ir tai, kad mes teoriškai, teisiškai gyvename taikos sąlygomis. Kas atsakys, jeigu raketa nukristų kažkur Kauno apylinkėse ar, neduok Dieve, padarytų žalos?

Tai laukia to momento, kol tas dronas skris kažkur Biržų pakraštyje ar rajone. Sulaukia to momento, šauna, nepataiko. Kiek žinau, su viena raketa buvo kažkokių techninių problemų. Vyksta tyrimai, bus išmoktos pamokos. Siūlau to nedramatizuoti. Čia reikia žiūrėti daug plačiau. 

REKLAMA

Vėlgi grįžtu prie Ukrainos, nes tai esmė. Rusijos agresija prieš Ukrainą yra esmė. Jeigu Rusija nebus sustabdyta, rimtai sustabdyta, o ne kažkokiomis paliaubomis, tai vieną dieną mes kariausime. Ir štai čia pas mus dar nėra to supratimo. Tai neskatina mūsų ruoštis, nes muša tik silpnus, stiprių nemuša.

Ar NATO yra pasirengusi apginti oro erdvę?

Kaip vertinate matytą vaizdą? Ar mes, NATO, esame tinkamai pasirengę apsaugoti savo oro erdvę? Ką jums rodo ši situacija?

REKLAMA

L. Kasčiūnas: Bepiločių orlaivių revoliucija, kuri prasidėjo būtent šiame kare prieš Ukrainą, išgyveno kelis etapus. Tų stambesnių bepiločių orlaivių, galinčių nuskristi kelis šimtus ar tūkstantį kilometrų, poveikis mūsų saugumui ir visai NATO oro gynybos sistemai yra akivaizdus. Reikia pasakyti, kad Aljansas pradėjo darbus, kad pasiruoštų, prisitaikytų prie to, bet dar tikrai gerokai atsilieka. Tai reikia labai aiškiai pasakyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol oro gynyba buvo mažiausiai išvystyta visame NATO pajėgumų spektre. Mes visą laiką planuodavome kovą prieš tradicines oro grėsmes – sparnuotąsias raketas. NASAMS sistemos, kurias mes perkame ir pirkome, ir, lygtais, dabar planuojama dar viena papildoma sistema, yra skirtos tradicinėms oro grėsmėms: priešiškiems sraigtasparniams, lėktuvams, sparnuotosioms arba kruizinėms raketoms.

REKLAMA

Prieš balistines raketas, kurios daugiausia žalos padaro Ukrainoje, deja, veikia tik dvi sistemos. Jų yra daugiau, bet geriausiai žinomos – amerikietiškoji „Patriot“ ir italų bei prancūzų SAMP/T. Tai yra milijardinės sistemos. Be jokios abejonės, jas sau gali leisti tik didžiosios šalys. Bet mes vis tiek investavome ir dirbome su vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis NASAMS. Jas perkame, pirkome ir jos po truputį atkeliauja į Lietuvą. Šiame segmente mes stiprėjame.

REKLAMA

Taip pat yra artimojo nuotolio oro gynybos sistemos, kurios irgi daugiau skirtos tradicinėms oro grėsmėms. Kai į mūsų teritoriją pradėjo įskristi dažniausiai Rusijos radioelektroninėmis priemonėmis suklaidinti dronai, akivaizdžiai pamatėme, kad priemonių arsenalas, kurį turime šią minutę, nėra pakankamas]pavieniams dronams naikinti.

Dabar oro policijos misija yra oro gynybos misija. Taip, ukrainiečiai irgi savo arsenale turi aviaciją, kurią naudoja prieš tokius bepiločius orlaivius, tačiau tai yra tik viena iš priemonių ir ne pati pagrindinė Ukrainoje. Vieną droną pavyko numušti ir mūsų italams. O paskutinis atvejis parodė, kad šitų nepavyko.

REKLAMA
REKLAMA

Tai ką mes turime padaryti ir ką lyg ir darome, bet labai lėtai? Todėl šiuo metu išsakiau šiek tiek dalykiškos kritikos krašto apsaugos ministrui. Kadangi pirmieji įskridimai buvo 2025 metų liepą ir rugpjūtį, mes, supratę, kad yra įvykęs pokytis, sukūrėme mažosios arba daugiasluoksnės oro gynybos modelį. Kitaip tariant, mažoji oro gynyba – tai priemonės, kurios yra šiek tiek pigesnės nei tradicinės ir leistų kovoti su bepiločiais orlaiviais. 

Mes tam skyrėme pusę milijardo eurų. Dabar nuo 2025 metų rugpjūčio jau praėjo 14–15 mėnesių. Tame plane, kurį tada numatėme, buvo 16 pozicijų, kurias mums reikia nusipirkti arba sukurti su Lietuvos pramone, atsivežti iš kitur, perkelti Ukrainos technologijas ir visa tai integruoti.

Tai yra detekcija, atpažinimas, identifikavimas, dronai perėmėjai. Ne tik numušinėti naikintuvais, bet ir dronais perėmėjais, kurie gali pakilti nuo žemės. Taip pat kitos kinetinės priemonės ir radioelektroninės priemonės, kuriomis galima tiesiog nuslopinti dronus. Tą daro ir rusai, ir ukrainiečiai.

Visa tai nusipirkę galėtume turėti tokį priemonių arsenalą, kuris leistų mums kontroliuoti savo oro erdvę. Deja, iš 16 plane numatytų priemonių po 15 mėnesių sutartys sudarytos tik dėl trijų. Kai kas jau atvažiavo, kai kas dar važiuoja, o kai kas netgi neturi sutarčių.

REKLAMA

Gamyba stringa. Iškart klausiu, ar čia yra apsileidimas?

L. Kasčiūnas: Viskas, manau, kartu. Aišku, yra atvejų, kai kažkas dar nepagaminta, bet tu jau turi turėti sutartį, kad būtų gaminama ir vežama. Tai niekas sutarties neturi. Apie ką mes kalbame? Nežinau, kaip dabar krašto apsaugos sistemoje vyksta pirkimų procesas, kaip jis valdomas, kaip dėliojami vadybiniai procesai.

Ar ieškoma galimybės su ukrainiečiais perkelti jų technologijas į Lietuvą ir išplėtoti kažkokius pajėgumus? Ar suformuluojamas aiškus užsakymas Lietuvos pramonei, kad padarykite tai? Apie šiuos dalykus girdime, kad lyg ir žengiamas vienas žingsnelis į priekį.

Bet jūs tos informacijos irgi negalite gauti, sužinoti?

L. Kasčiūnas: Ne, mes gauname. Matote, aš žinau, kiek pozicijų reikia turėti daugiasluoksnei oro gynybai, bet taip pat žinau, kad yra tik trys kontraktai iš 16. Tik penktadaliu esame per pusantrų metų pasistūmėję. Aš suprantu, ministrui nėra taip paprasta. Žinau, kad ten nėra lengvas darbas, bet, kita vertus, vis tiek jau pasiraitokime rankoves.

Kaip pavyzdį pateiksiu Ukrainą. Reaktyviniai dronai „Shahed“, kurie nuo rugpjūčio pradėjo skristi į Ukrainą, yra labai greiti – 500–600 kilometrų per valandą ir daugiau. Tradicinės priemonės prieš juos jau nebeveikia. Jie pradėjo smogti ukrainiečiams labai triuškinamus smūgius.

REKLAMA

Per du mėnesius ukrainiečiai jau rado būdą, kaip su jais kovoti. Dabar jau 85 procentai jų neutralizuojama. Matote, kaip greitai viskas vyksta? O pas mus jau 16-as mėnuo ir mes neturime kontraktų baziniams dalykams.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų