Indrė Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Nors kol kas Lietuvos vartotojų infliacija dar vis išlieka santūri, apie tolesnį kainų augimą įspėja pokyčiai žaliavų rinkose. Po pernai pavasarį pandemijos sukelto ekonominio paralyžiaus, žaliavų rinkos netrukus atsigavo, rudeniop įsibėgėjo ir šiemet fiksuoja kainų rekordus. 

Kinijai – didžiausiam pasaulio fabrikui – staigiai susidorojus su pandemija ir išvengus recesijos, sujudo visos pramonei svarbios žaliavų rinkos. Pavyzdžiui, S&P GSCI pramoninių metalų kainas sekančio indekso reikšmė šiuo metu net 63 proc. didesnė nei prieš metus. Maža to, šis indeksas šiemet fiksavo aukščiausią lygį per pastaruosius dešimt metų.

Gerinamos pasaulio ekonomikos atsigavimo prognozės, palankios skolinimosi aplinkybės ir beprecedenčiai vyriausybių skatinimo planai, su šviežiai JAV trilijoniniu stimulu į infrastruktūrą priešaky, pramoninėms žaliavoms žada palankius laikus ir kursto šių rinkų dalyvių lūkesčius. Be to, tikėtina, ateityje investicijas skatins ir abipus Atlanto politinio palaikymo susilaukusi žalioji transformacija.

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk norint didinti gavybą, būtinos investicijos, o tam reikia laiko. Pasaulio ekonominiam atsigavimui įsibėgėjus, nepakankami pajėgumai gavyboje gali palaikyti aukštesnes kainas ir ilgiau. 

Laikini trikdžiai tiekimo grandinėse. Įtampas žaliavų rinkose didino pandemijos paveiktas transporto sektorius, ypač krovinių gabenimas jūra. Ir ne, tai ne Sueco kanalą blokavusio konteinerinio laivo kaltė. Atsigavus Kinijai ir laisvėjant karantino suvaržymams kitose šalyse transportavimo laivais rinka susiduria su laivų trūkumu ir išaugusia paklausa. Dėl šios situacijos kovą sausų krovinių transportavimo jūra kainos buvo net apie 2-2,5 karto didesnės nei prieš metus.

REKLAMA

Transporto sąnaudas taipogi didino ir atsigavusios naftos kainos. Brent rūšies žaliavinės naftos kaina šiuo metu siekia 63 dolerių už barelį. Ji yra dvigubai brangesnė nei prieš metus, kuomet naftos kainas į istorinį dugną nusiuntė nepavydėtina kombinacija: žlugęs OPEC+ kartelio susitarimas riboti gavybą, sutapęs su dėl pandemijos nunykusia pasauline naftos paklausa.

Gerokai brangesnės pasaulyje ir maisto žaliavos. Jungtinių Tautų duomenimis, kovo mėnesį maisto kainų indeksas buvo net ketvirtadaliu aukštesnis nei prieš metus. Labiausiai – net 86 proc. per metus – pabrango aliejai, grūdų kainos padidėjo 26,5 proc., 16 proc. pakilo pieno produktų kainos o cukrus buvo 30 proc. brangesnis nei pernai kovą.

Augalininkystės žaliavų kainas kelia stipri paklausa ir atsargų disbalansai. Nors pastarąjį sezoną pasaulio javų derlius ir buvo neblogas, tarptautinės organizacijos fiksuoja rekordiškai žemą kertinių javų eksportuotojų – ES, Rusijos, JAV, Kanados, Australijos, Ukrainos ir Argentinos – atsargų lygį. 

Šios šalys užaugina tik nepilnai pusę visų pasaulio kviečių derliaus, tačiau jų eksportas sudaro net 86 proc. visos tarptautinės prekybos kviečiais. Taigi, kai kurios jų, norėdamos atkurti atsargas, imasi eksporto ribojimų, ar kitų protekcionistinių veiksmų. Pavyzdžiui, Rusija, siekdama apsiginti nuo maisto žaliavų brangimo šalies viduje, didina eksporto muitus, o nuo liepos žada dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus. Tai prisidėjo prie javų kainų kilimo.

Tolesnę javų kainų dinamiką lems naujas derliaus sezonas ir tarptautinės prekybos ypatumai. Pavyzdžiui, Europoje pastarosiomis savaitėmis įtampos dėl atsargų lygio atslūgo. Kinijai atsisakius importuoti kviečius iš Prancūzijos, Euronext biržoje pastarosiomis savaitėmis kviečių kainos jau gerokai smuktelėjo.

Iš paklausos pusės, javų ir ankštinių kultūrų brangimą ypač lėmė aktyvūs Kinijos – vienos stambiausių augalininkystės žaliavų importuotojų – veiksmai. Ši šalis pastaruoju metu ypač sparčiai didino grūdų atsargas. Be to, nuo Afrikinio kiaulių maro nukentėjusi Kinija pastaruoju metu sparčiai gaivina kiaulininkystės sektorių ir gausiai perka pašarines kultūras. Tarptautinės grūdų tarybos duomenimis, kukurūzų ir sojų kainos yra grubiai pusantro karto aukštesnės nei prieš metus. 

REKLAMA

Pabrangę pašarai jau pučia gyvulininkystės sektoriaus dalyvių išlaidų eilutes ir veikia mėsos kainas. Jungtinių Tautų duomenimis, jos vis dar yra šiek tiek mažesnės nei pernai kovą, tačiau nuo pernai rugsėjį stebėto žemiausio taško jau atsigavo net 8 proc.

Bręsta pandemijos pabaigtuvių vakarėlis. Įsibėgėjantys vakcinacijos procesai kertinėse pasaulio ekonomikose leidžia tikėtis, kad netrukus grįšime į įprastą gyvenimo ritmą. Ilgą laiką praleidę karantine gyventojai susitaupė nemenkas sumas. Pasikeitusi rutina ir gyvenimo būdas leido atsisakyti tam tikrų būtinųjų išlaidų. Sąskaitose pandemijos metu užsigulėjo ir lėšos paprastai išleidžiamos kelionėms, rekreacijai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui su draugais.

Be to, gyventojų santaupas papildė įvairiose šalyse valdžios mokėtos tiesioginės išmokos. Dėl šių priežasčių indėlių sumos ne vien Lietuvoje stebina rekordais ir audrina ekonomistų diskusijas, kur jos keliaus pandemijai pasibaigus. Kol kas pampsta nekilnojamasis turtas, akcijos, kitos turto klasės. Vis tik nedaug nesutinkančių, kad dalis šių pinigų turėtų įsilieti į ekonomikas vartojimo pavidalu. 

Vartojimo vakarėlio repeticiją karantinui pasibaigus pernai vasarą stebėjome Lietuvoje – tik atlaisvinus ribojimus noriai grįžome į kavines, barus, kurortus ir parduotuves, atsigavo paslaugų teikėjai, o mažmenininkai fiksavo naujus apyvartų rekordus. Pandemijos pabaiga ir vartojimo atsigavimas pasaulyje taipogi įlies žibalo kainų augimui.

Tiesa, kol kas nereiktų labai baimintis dėl savo piniginių. Žaliavų brangimą lemia žema pernykštė palyginamoji bazė ar kitos laikinos priežastys, kurios susitvarkius tiekimo grandinėms pasaulyje nunyks.

Be to, dalį išaugusių kainų poveikio sugers verslas tiekimo grandinėje pakeliui iki vartotojo. Vis dėlto, infliacija – reiškinys, kurį kursto ne tik sąnaudų spaudimas, ar išaugusi paklausa, bet ir lūkesčiai. O šie, ilgai snūduriavę, po truputį bunda – tą iliustruoja į viršų besiriečiantys JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumai. 

REKLAMA

Taigi, jei išsipildys vakcinacijos sėkme grįstas bazinis pasaulio ekonomikos atsigavimo scenarijus, šiemet stebėsime spartesnį nei jau tapo įprasta kainų augimą. Ir nors trumpalaikiam infliacijos padidėjimui kertiniai centriniai bankai nėra jautrūs, vis tik infliacijos džiną paleidus iš butelio, jį sukišti atgal nebus taip paprasta.

Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų