gniagesiai pagalbos kreipiasi net į savivaldybes, kad ir šios ieškotų būdų, kaip priversti žmonės susitvarkyti bent iki šildymo sezono, kuomet ugnis nusineša daugiausiai gyvybių.
Tačiau net ir tragiški gaisrai gyventojų nepamoko. Pavyzdžiui, tas pats daugiabutis liepsnojo prieš devynerius metus. Tuomet name sudegė ar nuo dūmų užtroško net 6 žmonės. Tačiau šiemet patikrinę kelis butus tame pačiame name ugniagesiai vėl aptiko ir netvarkingos elektros instaliacijos, matyti, kad ir patalpose rūkoma.
Patys žmonės nežino, jog gyvena ant parako statinės.
Visgi liūdniausia padėtis, pasak ugniagesių, ne sostinėje, o aplinkiniuose rajonuose, kur žmonės daugiausiai šildosi malkomis kūrenamomis krosnimis.
„Situacija verčia susimąstyti, kitaip tariant, apgailėtina. Virš 60 proc. netvarkingų kieto kuro krosnių, virš 50 procentų problemos su elektros instaliacija. Tai reiškia, kad aišku, nesinori prognozuoti, bet prasidėjus šildymo sezonui tikėtinas gaisrų pagausėjimas ir gali būti taip, kad neišvengsime ir žmonių aukų“, - sako Priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Mindaugas Kanapickas.
Grėsminga situacija atneša skaudžiausių pasekmių. Šiemet Lietuvoje gyvenamosiose patalpose jau kilo beveik tūkstantis gaisrų.
Pernai gyventojų namuose sumontuoti per pusantro tūkstančio dūmų detektorių. Šiemet jų ketinama sumontuoti apie 300. Socialiai remtiniems gyventojams dūmų detektoriai nieko nekainuos. Taip pat iki šildymo sezono ketinama sudaryti interaktyvų žemėlapį. Ugniagesiai prieš pradedant šildytis dar kartą apvažiuos ir įvertins padėtį vietose, kur jau nustatė grėsmingų pažeidimų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
