Grybauskaitės ateitis: naujas posūkis gali atnešti triskart didesnę algą

Kokiu keliu pasuks kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė – taps viena svarbiausių Europos lyderių ar ramiai augins taip mėgstamas gėles ir bites savo naujame name prie miško Vilniaus pašonėje? Atsakymą gausime jau ilgai netrukus, mat Europos politikai aukščiausius postus dalinsis jau artimiausiu metu. Politikos ekspertai vardija ir Grybauskaitės privalumus, ir trūkumus, tačiau neslepiama, kad rezultatą nulemti gali ir paprasčiausia sėkmė.

Raudonas kilimas, būriai žurnalistų, o ant apvalaus stalo – svarbiausi senojo žemyno klausimai. Tai jau tapo Dalios Grybauskaitės kasdienybe, o ji pati – Europos Vadovų Tarybos senbuve. Šios institucijos nariais tampa Europos Sąjungos šalių prezidentai arba premjerai, bet ne visi postuose išsilaiko 10 metų, kaip Grybauskaitė. O jau visai netrukus Vadovų Taryba turės naują vadovą, nes dabartinis – lenkas Donaldas Tuskas – baigia kadenciją. Vienas pirmųjų pasitarimų, kas gali tapti Tusko įpėdiniu ar įpėdine, įvyks jau ketvirtadienį. Tiksliau, vėlų ketvirtadienio vakarą, nes postų dalybos vyksta neformalioje aplinkoje už uždarų durų.

„Per vakarienę ketvirtadienį bus deramasi ir dėl svarbiausių ES postų. (…) Vakarienės yra tas formatas, kuris neįpareigoja, kuris gali tęstis labai ilgai. Kaip sako ES patirtis, dažniausiai reikia nemažai laiko lyderiams išsidiskutuoti ir rasti kompromisą“, – kalbėjo EK atstovybės vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Jau seniai ne paslaptis, kad viena realiausių kandidačių į šį postą yra ir D. Grybauskaitė. O realiausių – būtent todėl, jau 10 metų ji dalyvauja priimant visus sprendimus Europos Vadovų Taryboje, per tą laiką ji tapo gerai žinoma ir dažnai cituojama politike tarptautinėje arenoje. Be to, siekiant lyčių lygybės norima, kad bent du iš keturių būsimų svarbiausių postų Europoje atitektų moterims. Tai įvardijama dideliu Grybauskaitės privalumu.

„Kadangi EVT yra pakankamai intymi institucija, vadovai tarpusavyje kalbasi niekam kitam nedalyvaujant, natūralu, kad norėtųsi vadovo, kuris būtų iš tų gretų. Ji turi didelę tarptautinę patirtį, tai didelis pliusas. Ir, reikia pripažinti, Europoje vis dar trūksta moterų lyderių ir Dalia Grybauskaitė yra viena matomiausių iš jų“, – mano politologas Linas Kojala. 

REKLAMA

Beje, prieš kurį laiką realiausiais D. Grybauskaitės konkurentais į šį postą buvo įvardijami itin didelio kalibro politikai – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Nyderlandų premjeras Markas Rutė. Tačiau abu jie yra pareiškę, kad nenori siekti šio posto. Tad teoriškai Grybauskaitės varžovais dabar gali būti bet kurie žinomesni Europos lyderiai.

Tiesa, dar nė karto į šį postą nebuvo išrinktas mažos šalies politikas, išimtis – tik Lichtenšteinas. Visgi, pasak L. Kojalos, tai gali tapti ir D. Grybauskaitei palankiu pretekstu pokyčiams.

„Dydis gali būti ir privalumas siekiant didžiosioms valstybėms parodyti, kad ne tik jos išsidalija postus, kaip dabar nemažai pozicijų užima Italijos atstovai, bet ir mažosioms tenka pakankamai atsakingos pareigos“, – dėsto L. Kojala. 

Tačiau pripažįstama, kad ir pati Grybauskaitė turi trūkumų užimti šias pareigas. Vienas esminių – griežta jos retorika. Ir ne tik Rusijos atžvilgiu.

„Grybauskaitė yra žinoma savo gan aštriais, tiesiais pasisakymais įvairiausiais Europos politikos klausimais. Tuo metu EVT pirmininko vaidmuo yra ieškoti bendro vardiklio tarp skirtingas pozicijas turinčių, o taip dažniausiai ir būna, ES šalių vadovų“, – sako politologas Ramūnas Vilpišauskas. 

Dalis politologų taip pat sako, kad D. Grybauskaitė neturi daug šansų vien dėl to, kad dabar pareigas užima jau minėtas lenkas D. Tuskas, o du kartus iš eilės postą išsikovoti to paties regiono atstovams gali būti nelengva. Be to, savotišku trūkumu gali tapti tai, kas D. Grybauskaitei yra didis privalumas Lietuvoje – nepriklausymas jokiai partijai. Ne paslaptis, kad politinės jėgos pirmiausia į aukštus postus nori susodinti savo atstovus.

„Reikės rasti ir kompromisą tarp geografijos ir didžiųjų-mažųjų valstybių, ir balansą tarp politinių jėgų, interesų, ir lyčių lygybės. Labai nelengvas rebusas“, – sako EK atstovybės vadovas Arnoldas Pranckevičius.

REKLAMA

Rebuso sprendimas tęstis gali ne vieną savaitę. Pirmiausia Europos politikai turėtų išsirinkti Europos Komisijos vadovą, kuris pakeis dabartinį – Junkerį. Tada teks užpildyti likusius – Vadovų Tarybos, Europos Parlamento, vėliau – ir Centrinio banko vadovus. Beje, neseniai Grybauskaitei nepalankios žinios atskriejo iš Lenkijos. Šios šalies žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, pareiškė, kad lenkai, kartu su kitomis Višegrado šalimis, nerems Grybauskaitės kandidatūros. Tačiau tai paneigė užsienio reikalų ministras Linkevičius, tuo abejoja ir politologai.


Rašyti komentarą...
K
Kam
2019-06-20 16:45:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikalinga tokioms pareigoms senelė Grybauskaitė ji Lietuvo dešimt metų atgal nuvadovavo tada to Europos sajungo tuscegalvei valdo o gaila ir Graudu !!??!?
Atsakyti
-14

m
merkel
2019-06-20 18:37:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Niekam ji pati ir jos ateitis neidomi.Cirkas baigesi jos.
Atsakyti
-10

L
Lietuvė
2019-06-20 20:13:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Blogai vadovavo Lietuvai, Briuselyje tai puikiai žino. Paranoja nesirkite.
Atsakyti
-8

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų