Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi teisininkas E. Gaščenka, ėjęs per teismus dėl neteisėto atleidimo iš darbovietės. Specialistas yra praktikuojantis teisininkas, pripažintas advokatas ir 7 kartus laimėjęs konstitucijos egzaminą.
Kaip įvardija vyras, jis susidūrė su itin neteisingu ir nežmogišku vadovės elgesiu, o galų gale nepagrįstai buvo atleistas – anot jo, ne dėl darbinių dalykų, o asmeninių vadovės interesų.
Į darbą priėmė vienas direktorius, konfliktai prasidėjo atsiradus kitai vadovei
Eugenijus Gaščenka Kupiškio poliklinikoje pradėjo dirbti kiek daugiau nei prieš 4 metus. Įstaigoje dirbo nuotoliniu būdu, nes gyvena Ignalinoje, todėl fiziškai atvykdavo tik retkarčiais.
„Nuo pat pradžių dirbau nuotoliu. Dirbau pusę etato, o į įstaigą atvažiuodavau kartą per mėnesį, taip buvome sutarę“, – pasakoja teisininkas.
Situacija, anot jo, pasikeitė tuomet, kai įstaigai pradėjo vadovauti nauja direktorė. Konfliktų nebuvo tol, kol 2023 metais E. Gaščenka išėjo tėvystės, o vėliau vaiko priežiūros atostogų.
„Kaip tik sutapo mano išėjimas vaiko priežiūros atostogų ir jos atėjimas vadovauti. Mes dar porą savaičių kelis kartus pakontaktavome ir viskas“, – pasakoja jis.
2024-ųjų sausį juristas grįžo į darbą ir netrukus pajuto, kad santykiai su vadove smarkiai pasikeitę, anot jo, prasidėjo įvairūs kabinėjimaisi.
„Aš manau, kol buvau vaiko priežiūros atostogose, ji pradėjo dirbti su kitais teisininkais, kaip ji sakydavo – iš išorės teisininkais. Ir matyt susidirbo su jais per tuos metus, o man grįžus aš tapau nebereikalingas“, – sako jis.
„Prasidėjo kabinėjimaisi“
Pasak E. Gaščenkos, vadovė netrukus pareiškė, kad jis turėtų kas savaitę bent po kartą atvykti į Kupiškį, dirbti poliklinikoje gyvai. Juristas, gyvenantis už 100 km, po tokio prašymo pasakoja paprašęs vadovės aptarti ir atitinkamą darbo užmokestį, nes dirba pusę etato, o kelionė į abi puses užima pusdienį, todėl tai būtų papildomos išlaidos.
Vis dėlto, kaip pats nurodo, susitarimo nepasiekta, todėl juristas liko prie ankstesnio darbinio susitarimo – atvykti į polikliniką dirbti gyvai tik kartą per mėnesį.
Didysis nesutarimas įvyko 2024 m. sausio viduryje, kai E. Gaščenka patyrė traumą – lūžo raktikaulis. Jį skubos tvarka operavo Vilniuje.
„Aš ją informavau, kad manęs laukia operacija, bet kiek galėsiu, tiek dirbsiu. Ta operacija buvo kaip dienos stacionaras, ryte išoperuoja, o po pietų paleidžia. Ji man nieko neatsakė“, – pasakoja jis, pridurdamas, kad tuo metu dar tikslios datos nežinojo, laukė skambučio iš gydymo įstaigos.
„Man paskyrė trečiadienį, kažkur po 2-3 dienų nuo įvykio. Aš ją informavau, kad rytoj mane operuos, ji nieko neatsakė. Supratau, kad turiu darbuotis, užduotis turiu, tai važiuodamas traukiniu į ligoninę dirbau. Kol palatoje iki operacijos gulėjau irgi dirbau, po operacijos ir narkozės pabudęs dar valandą padirbau. Tada mane paleido apie 15 val. tai kol važiavau traukiniu iki Ignalinos taip pat dirbau“, – apie darbą operacijos dieną pasakoja Eugenijus.
Praėjus savaitei po operacijos vadovė jo pasiteiravo, kaip praėjo operacija, ar viskas tvarkoje ir ar darbai juda tvarkingai. Po to juristas pasakoja, kad prasidėjo skambučiai ir pokalbiai darbiniais, teisiniais klausimais, kur jų nuomonė labai išsiskyrė.
„Jai, matyt, nepatiko, kad aš turėjau kitą nuomonę negu ji. Tada pajaučiau, kad ji pradėjo priekabiauti, visokias nesąmoningas užduotis duoti. Pavyzdžiui atsiuntė ataskaitos lentelę ir pasakė kiekvieną dieną teikti ataskaitą už savo darbus.
Niekada to nebuvo, aš per savo nei 40 metų, nei 16 metų profesinio darbo metų, niekur nesu matęs, kad kiekvieną dieną reikėtų pagal lentelę, pagal minutę atliktas užduotis, problemas pildyti ir siųsti. Aš pasakiau, kad aš tuo neužsiiminėsiu, nes aš neprivalau to daryti ir prasmės tame nėra, čia yra jau priekabiavimas ir išsidirbinėjimas“, – pasakoja jis.
Po šio įvykio, anot jo, su vadove prasidėjo dar daugiau nesutarimų.
Gavo raštą su prašymu pasiaiškinti
Po penkių savaičių Eugenijus pasakoja iš vadovės gavęs laišką su prašymu pasiaiškinti ir priekaištu, kad operacijos dieną nedirbo iš namų, o dirbo ligoninėje.
„Jūs įsivaizduojate? Apie ką mes kalbame, koks skirtumas kur aš dirbsiu, ar traukiny, nors ir mėnulyje. Juo labiau, kad aš tos dienos darbo valandas išdirbau, bet ten nebuvo skubūs, degantys reikalai. Bet čia, matyt, ji ieškojo preteksto prisikabinti.
Tai aš ir parašiau, kad aš dirbau, buvau pasiėmęs su savimi dokumentus ir visa kita, ir projektai ten atitinkami buvo pateikti, bet, sakau, atsakymų negauta, pastabų negauta. Aš jai kai buvau pateikęs išrašą po operacijos, ten buvo parašyta operacijos data, laikas ir panašiai. Tai ji užsikabino, pamatė datą, laiką ir sako, kad čia įrodymas, jog aš nedirbau. Man jau skaudu pasidarė ir supratau, kad čia ši draugystė turbūt neilgai tęsis ir ji ne į tą pusę rutuliojasi“, – pabrėžia teisininkas.
Kiek vėliau Eugenijui reikėjo praeiti reabilitaciją, todėl jis pasakoja parašęs laišką į abi savo darbovietes su prašymu šiek tiek pakoreguoti darbo laiką, kad spėtų nueiti į privalomas procedūras, tačiau vėl liko nesuprastas poliklinikos.
Anot jo, negavęs atsakymo ir pritarimo dėl kiek kitokio darbo laiko, specialistas prisijungė dirbti įprastai, tačiau vakare gavo elektroninį laišką su prašymu pasiaiškinti, kodėl neva darbuotojas vienašališkai nusprendė pakeisti savo darbo laiką ir ateinančias kelias savaites dirbs kitu laiku.
Teisininkas pasakoja labai nustebęs tokiu vadovės laišku, nes pats jokių sprendimų nepriėmė, dirbo sutartu laiku ir laukė jos atsakymo dėl galimybės šiek tiek pakoreguoti darbo laiką.
„Po dviejų dienų gimė įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, nes, pasak jos, tai yra antras toks pats darbo pareigų pažeidimas, tai yra, kad aš dirbu ne pagal darbo grafiką. Įsivaizduojat? Aš skaičiau ir pats savęs klausiau – Jūs čia rimtai? Visiška nesąmonė“, – neslepia nusistebėjimo jis.
Teismas stojo darbuotojo pusėn: atleidimas iš darbo buvo neteisėtas
Galiausiai, 2024-ųjų pavasarį jis buvo atleistas. Juristas pasakoja esąs įsitikinęs, kad sprendimas priimtas ne dėl darbo kokybės, o dėl asmeninių motyvų.
„Jeigu šiek tiek paprieštarauji tam žmogui [vadovei], tu iš karto tampi priešu, konkurentu ir panašiai. Vadovė nemoka megzti dialogo, priimti kritikos, kitos nuomonės, kitokių žmonių galbūt.
Bet yra žmonių, kurie nesupranta žodžio ne, nes ji jau tuo metu užsidėjo poliklinikos valdovės karūną ir valdyti pradėjo, nevadovauti, o valdyti“, – teigia jis.
E. Gaščenka kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo. Teismas konstatavo, kad Kupiškio poliklinika atleido jį nepagrįstai, procedūros pažeistos, o vadovybės vertinimai neatitiko fakto.
Jis pabrėžia, kad tai jam nebuvo tik darbas, bet ir principo reikalas, kaip valstybės institucija gali taip elgtis. Jo nuomone, jeigu teisininkas įstaigoje tampa nepatogus tik todėl, kad primena vadovui apie teisę – tai jau signalas, kad sistema veikia ne taip, kaip turėtų.
Visai neseniai nuskambėjo galutinis teismo sprendimas ir E. Gaščenkai priteista ir priskaičiuota 18939,02 eurų (neatskaičius mokesčių). Galutinai išmokėta 11458,11 eurų.
Juristas nurodo, kad poliklinika advokatams išleido 12017,89 eurus ir pažymi manantis, kad poliklinika turėtų protingiau skirstyti lėšas ir naudoti jas išties reikalingiems dalykams, o ne bylinėjimams.
„Taigi viso žala - 30956,91 eurų + bylinėjimosi išlaidos Darbo ginčų komisijoje ir iki mano atleidimo teisinėms paslaugoms darant man spaudimą“, – nurodo jis.
Kupiškio poliklinikos vadovė pakomentavo situaciją
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Kupiškio polikliniką komentaro dėl įvykusios situacijos. Poliklinikos direktorė Elona Brinkaitė savo pateiktame atsakyme teigia, kad įstaigos pozicija – priešinga nei buvusio darbuotojo. Anot jos, visi veiksmai prieš atleidžiant teisininką buvo pagrįsti ir atitiko teisės aktų reikalavimus.
„Įstaigos veiksmai buvo ir yra grįsti teisėtumu, proporcingumu ir skaidrumu, o teismo nustatytos aplinkybės patvirtina buvusio darbuotojo darbo drausmės pažeidimus“, – rašoma direktorės atsakyme.
Poliklinikos vadovė tikina, kad ginčas kilo ne dėl asmeninių konfliktų, o dėl esą netinkamo darbo pareigų vykdymo.
„Ginčą vertiname kaip individualų darbo santykių ginčą, kilusį dėl darbuotojo netinkamo pareigų vykdymo ir vidaus tvarkos taisyklių laikymosi. Teismas pripažino, kad darbdavio nurodyti darbo drausmės pažeidimai buvo padaryti – tai iš esmės patvirtina įstaigos atliktą faktinių aplinkybių vertinimą ir priimtą sprendimų pagrįstumą. Visi sprendimai buvo priimti laikantis galiojančių teisės aktų ir vidaus procedūrų“, – aiškina ji.
Nors teismas nustatė, kad atleidimo procedūra vis dėlto pažeista, poliklinika pabrėžia, kad tai įvyko ne dėl pažeidimų nebuvimo, o dėl termino nesilaikymo.
„Darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu išimtinai dėl procedūrinio vieno mėnesio termino pažeidimo – ne dėl pažeidimų nebuvimo. Šią pastabą priimame ir vertiname kaip pagrindą dar labiau sustiprinti terminų kontrolę ir dokumentavimo praktiką“, – teigia E. Brinkaitė.
Direktorė: „Mobingas nebuvo taikytas“
Įstaigos direktorė savo atsakyme raštu akcentuoja ir tai, kad teismas nenustatė jokio mobingo buvusio darbuotojo atžvilgiu.
„Teismas konstatavo darbo drausmės pažeidimus ir nenustatė mobingo buvusio darbuotojo atžvilgiu“, – pažymima atsakyme.
Paklausta apie ginčo poveikį poliklinikai, vadovė tikina, kad esminės įtakos jis neturėjo.
„Vidaus procesai papildomai peržiūrėti, kad būtų dar griežčiau laikomasi procedūrinių terminų.
Reputacine prasme, konstatuoti darbo drausmės pažeidimai ir nustatymas, kad mobingas nebuvo taikytas, mažina nepagrįstų interpretacijų riziką. Įstaiga nuosekliai įgyvendina nulinės tolerancijos netinkamam elgesiui politiką ir vykdo prevencines priemones, užtikrinančias saugą ir pagarbą darbovietėje“, – nurodo ji.
Finansinę bylinėjimosi naštą, pasak poliklinikos, padengė įstaiga, tačiau sumų neatskleidžia dėl konfidencialumo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
