Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.

Nepaisant kylančios infliacijos, karo Ukrainoje, sankcijų poveikio bei itin išaugusio geopolitinio neapibrėžtumo, Lietuvoje toliau stebimi dviženklį augimo tempą išlaikantys atlyginimai, sparčiai kuriamos naujos darbo vietos bei vis mažėjantis nedarbas. Nors dėl karo rytuose bei kylančių kainų vartotojų pasitikėjimo rodiklis krito, kol kas gyventojų nerimas dėl jų asmeninės bei šalies ekonominės gerovės atrodo mažai pagrįstas.

REKLAMA

Visgi reikia paminėti, kad darbo rinka yra inertiška, tad neigiama karo, sankcijų bei geopolitinio neapibrėžtumo įtaka gali išryškėti tik antroje šių metų pusėje.

Sparčiai augantys atlyginimai

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį atlyginimai Lietuvoje vis dar augo dviženkliu tempu – per metus vidutinis darbo užmokestis kilo 14 proc., ir šiuo metu jis siekia 1087 Eur atskaičius mokesčius. 

REKLAMA

Neseniai Sodros paskelbti duomenys taip pat rodo, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius atlyginimai privačiame sektoriuje buvo 14,5 proc. didesni nei prieš metus. Labai panašų augimą rodo ir „Swedbank“ klientų duomenys.

Tiesa, dėl sparčiai augančių kainų realus darbo užmokestis, atsižvelgus į infliacijos įtaką, kiek sumenko. Visgi, šis sumažėjimas siekė vos 2,6 proc., ir buvo menkesnis, nei buvo galima tikėtis prasidėjus karui Ukrainoje. Negana to, dėl bazės efektų realus darbo užmokestis antrąjį šių metų pusmetį, tikėtina, ir vėl įžengs į teigiamą augimo trajektoriją.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi būtina pasakyti, kad taip sparčiai augantys atlyginimai nėra labai tvaru. Atlyginimų augimui kelis kartus lenkiant produktyvumo augimą, dalis įmonių gali prarasti konkurencingumą, o tai reikštų iš galimų eksporto rinkų praradimą. Kol sparčiai augo pasaulinė paklausa ir prekyba, šios problemos nebuvo matyti, tačiau pasaulio ekonomikos augimui sulėtėjus, ši problema gali išryškėti.

Augantis užimtumas ir mažėjantis nedarbas

Statistikos departamento duomenimis, šiemet ir toliau itin sparčiai kuriamos darbo vietos, o užimtumas – rekordinėse aukštumose. Tuo tarpu nedarbo lygis jau pasiekė prieš pandemiją buvusias žemumas.

Žvelgiant į šiuos rodiklius, skaičiai nuteikia pozityviai ir tai nestebina, nes daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu. Pavyzdžiui, apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

Kita vertus, jaučiamas laisvų resursų trūkumas. Trečdalis statybų, pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių vis dar įvardija, kad būtent darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys, ribojantis jų veiklą.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius išliko rekordinis ir siekė beveik 27 tūkst. bei buvo net trečdaliu didesnis nei prieš metus. Tai rodo, kad įmonės ir toliau planuoja plėtrą, ir darbuotojų trūkumas vis dar yra opi problema, tad derybiniai svertai išlieka darbuotojų rankose.

Į šalį jau atvykus daugiau nei 50 tūkst. nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių, dalis jų pamažu įsilieja į Lietuvos darbo rinką. Balandžio mėnesio duomenys indikuoja apie pirmuosius signalus, kad situacija darbo rinkoje iš tiesų tampa kiek laisvesnė.

Rekordinės santaupos ir pirkinių bumas

Lietuvos gyventojų santaupos vis dar siekia beveik 20 mlrd. eurų ir yra gerokai didesnės nei prieš prasidedant pandemijai. Kol kas taip pat nėra aiškių ženklų, rodančių, kad gyventojai pradėjo naudoti sukauptus finansinius rezervus savo kasdienėms reikmėms.

Negana to, mažmeninės prekybos apimtys ir toliau auga – balandį mažmeninė prekyba buvo 2,7 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Čia itin svarbu pabrėžti, kad padidėjo ne tiek gyventojų išleidžiama pinigų suma, kiek įsigyjamų prekių ir paslaugų kiekis. Kitaip sakant, net ir sparčiai kylant kainoms, gyventojai randa galimybių didinti vartojimo apsukas.

REKLAMA
REKLAMA

Tokią situaciją indikuoja ir „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenys. Nepaisant infliacijos, nerimo dėl karo rytuose bei kritusių lūkesčių, gyventojų išlaidos šių metų gegužės mėnesį siekia rekordines aukštumas. Negana to, itin sparčiai auga išlaidos ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Pavyzdžiui, atsiskaitymai viešbučiams bei oro uostams jau gerokai lenkia prieš pandemiją buvusį lygį.

Taip pat pastebima, kad gyventojai nėra linkę keisti malonių įpročių. Išlaidos maitinimo sektoriuje Lietuvoje toliau sparčiai kyla ir per metus išaugo daugiausiai, lyginant visas tris Baltijos šalis. Kol kas neatslūgo ir gyventojų noras įsigyti naują būstą, bei, atitinkamai, paklausa namų apyvokos prekėms ir elektronikai.

Ekonomiką gaubia debesys

Žvelgiant į oficialius darbo rinkos bei ekonomikos rodiklius, kol kas nerimo ženklų yra mažai. Panašu, kad gyventojų nerimas dėl jų finansinės padėties kol kas yra kiek nepagrįstas, ypatingai matant ir toliau augančias išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, karui Ukrainoje besitęsiant jau ketvirtą mėnesį, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių problema išlieka opi, prisideda ir šlubuojanti Kinijos ekonomikos situacija, tad Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas gaubiantys audros debesys niekur nedingo. Negana to, panašu, kad jau vasarą sulauksime ir Europos Centrinio Banko sprendimo kelti palūkanų normas, kuris taip pat turėtų pristabdyti gyventojų norą išlaidauti.

 „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų