„Roberta Metsola lankysis Seime sausio 12–13 dienomis. Lankysis Vilniuje, susitiks su Vyriausybės atstovais, prezidentu, taip pat turės susitikimų čia, Seime, dalyvaus minėjimo renginiuose“, – šią savaitę per Seimo valdybos posėdį sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Penktadienį ir šeštadienį Lietuvoje vyks Sausio 13-osios renginiai. Šeštadienį per iškilmingą posėdį bus įteiktos ir 2023 metų Laisvės premijos – Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
R. Metsola Seime atsiims EP skirtą Laisvės premiją. Tačiau Europos Parlamentas nutarė priimti tik dalį šio apdovanojimo – statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“, o piniginę išmoką nutarė palikti Seimui.
Pasak Seimo vicepirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, EP priima premiją kaip moralinį apdovanojimą, jo veiklos įvertinimą, o piniginis klausimas nėra svarbiausias šiuo atveju.
Metsola: EP paliko Lietuvos Seimui spręsti, ką su tomis lėšomis daryti
„Greičiausiai turės būti Seimo valdybos sprendimas su pasiūlymu kanceliarijai, kuri paprastai tą premiją išmoka“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji tvirtino siūlysianti premijos lėšas, 11 tūkst. eurų, skirti Rusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrėjams.
„Manau, kad būtų prasminga skirti pinigus tam, kam pastaruoju metu Europos Parlamentas kreipia savo dėmesį, kalbant apie Ukrainą. Europos Parlamento pozicija ne sykį buvo išsakyta dėl specialiojo tribunolo, dėl karo nusikaltimų tyrimo. Manyčiau, kad galėtų būti graži iniciatyva prisidėti būtent prie šių klausimų“, – sakė parlamentarė.
„Tai būtų ir simboliškas žingsnis, ir kažkiek pagalba žmonėms, kurie rūpinasi siekiant atskleisti, tirti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui“, – pridūrė ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė dar nežinanti, kokiai įstaigai ar organizacijai tiksliai būtų galima pervesti premiją kaip paramą.
Laisvės premija Europos Parlamentui skirta už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.
Seimo įsteigta Laisvės premija įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija paprastai įteikiama Lietuvos parlamente per iškilmingą minėjimą Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Tarp premijos laureatų yra Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjai, pokario partizanai.
