Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Laisvės partijos organizuotos konferencijos „Priedangos Lietuvoje – ar pokyčių teks laukti dar 100 metų“? metu pakartojo kelias daug kartų girdėtas mintis – anot ministrės, būtent po karo Ukrainoje civilinė sauga tapo prioritetine sritimi, o iki karo pradžios, civilinei saugai dėmesio nebuvo skiriama apie 30 metų.
A. Bilotaitė dar kartą priminė, jog šiuo metu keliami tokie reikalavimai – miestuose 60 proc. gyventojų privalo būti apsaugoti priedangų, o rajonuose – 40 proc.
Ministrė minėjo ir šiandien pasirašytą Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą – minėtoje programoje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir konkrečios priemonės, finansavimo poreikiai iki 2030 m. Civilinės saugos programa numato 243 mln. eurų – tokia pinigų suma numatoma priedangų tinklo plėtrai – suteikiant galimybę gauti finansavimą įrenginėjant savivaldybėse priedangas, kurių trūksta.
A. Bilotaitė nepraleido progos paminėti, jog ministerija stengiasi iš visų jėgų. „Darau viską su komanda, kad turėtume proveržį“, – sakė Vidaus reikalų ministrė.
Kuo pasidžiaugti rado ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas – jo pastangomis buvo priimti Statybos techninių reglamentų (STR) pakeitimai, pagal kuriuos naujos statybos daugiabučiuose bus privaloma įrengti priedangas.
Vilniui ruošiamas atskiras planas
Diskusijos metu A. Bilotaitė akcentavo, jog priedangų tinklo įrengimas sunkiai įsivaizduojamas be savivaldybių iniciatyvos. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kol kas 17 savivaldybių yra pilnai pasiekusios užsibrėžtus tikslus. O štai didžiuosiuose miestuose situacija kol kas yra tokia:
- Vilniuje priedangų užtektų 49 proc. gyventojų
- Šiauliuose – 54 proc.
- Kaune – 34 proc.
- Klaipėdoje – 18 proc.
- Panevėžyje – 6 proc.
Primename, jog šiuo metu užsibrėžtas tikslas – 60 proc. gyventojų privalo būti apsaugoti priedangų.
Vidaus reikalų ministrė taip pat tikina, jog ypatingas dėmesys skiriamas sostinei Vilniui – sostinei rengiamas ir atskiras planas.
„Kalbant apie Vilniaus savivaldybę, turime nuolatinį kontaktą su administracijos vadovu, dėl atskiro plano Vilniaus savivaldybei. Suprantame, kad sostinėje yra didžiausia žmonių koncentracija“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
„Vilnius neatrodo blogai – pridūrė Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev.
Vilniaus vicemero Arūno Šilerio teigimu, Vilnius užsibrėžtą 60 proc. tikslą galėtų pasiekti ir šiemet. Tiesa, dėl to teks atidėti kelių mokyklų atidarymą.
„Šiuo metu metams nukelti 4 naujų mokyklų baigimo darbai. Baigsim 2028 m. rugsėjo 1 d., nes reikės iš naujo projektuoti statinius“, – teigė Vilniaus vicemeras.
Vilniaus savivaldybė taip pat numato teisės aktus, pagal kuriuos priedangos taikos metu galės būti naudojamos kitoms reikmėms.
„Jei nėra ekstremalios situacijos ar karo padėties, priedanga turi būti naudojama kitai veiklai, kuri neprieštarauja teisės aktams. Planuojant naudoti priedangą kitai veiklai, būtina įvertinti veiklos pobūdį – kad ji netrukdytų pasiruošti naudoti priedangą pirminiam naudojimui“, – kalbėjo A. Šileris.
Tiesa, šio panaudojimo galimybės gali būti gana ribotos, mat STR numato, kad priedangos negali turėti langų. O kaip kitoms reikmėms galės būti naudojama patalpa be langų – ne visai aišku.
Skambios kalbos įspūdžio architektams nepaliko
Kiek kitaip priedangų situaciją vertino diskusijoje dalyvavę architektai, Lietuvos Architektų rūmų (LAR) nariai Saulius Pamerneckis ir Tumas Mazūras.
„Esame žmonės arčiau žemės, problemą matome truputį kitu kampu“, – sakė T. Mazūras.
T. Mazūro teigimu, šiuo metu kalbant apie apsaugos statinius, įvesta daug chaoso – visuomenė klaidinama skirtingomis sąvokomis.
„Anksčiau buvo visiems suprantamas žodis slėptuvė. Dabar pasidarėm patys iš to vieno žodžio gal šešis – yra slėptuvė, priedanga, kolektyvinės priedangos statiniai, kurie dar skirstomi į tris kategorijas, kuriems keliami skirtingi reikalavimai“, – kalbėjo architektas.
Architekto nuomone, šiuo metu per daug kalbama apie slėptuvių įrengimą naujuose pastatuose – eksperto nuomone, įrengti priedangas vien naujuose namuose nėra pakankamas žingsnis. Anot architekto, reglamentas turėtų galioti kiekvienam namų, o ne būti nurodomas kaip patarimas.
„Mums reikia ir kitos krypties. Mūsų namie tai turėtų būti labiau reglamentuota, o ne patarimų formoje“, – kalbėjo T. Mazūras.
Iš viso LAR pateikė 8 struktūrines ir 57 redakcinio pobūdžio pastabas, suformulavo reikalavimus – tiesa, Aplinkos ministerija atsižvelgė tik į nedidelę dalį šių reikalavimų.
Architektai kaip problemas akcentuoja sąvokų neapibrėžtumą, bendrų taisyklių išmėtymą per skirtingus įstatymus (STR, krizių valdymo įstatymą, LRV įsakymus), terminų trūkumą.
Kai kurie architektų įvardyti STR trūkumai stebina – pavyzdžiui pagal dabartinį reglamentą vėdinimas priedangose nėra privalomas, o tik rekomenduojamas. Tad nėra visai aišku, kuo turės kvėpuoti priedangoje besislepiantys gyventojai.
Kitais atvejais įstatymų normos išvis nėra parengtos – pavyzdžiui, žmonių kiekis, tenkantis vienai priedangai, skaičiuojamas pagal gaisrinės saugos taisyklėms numatomus reikalavimus – tuomet priedangose vienam žmogui numatomi itin dideli plotai – kelis kartus didesni, nei pavyzdžiui Suomijoje.
Architektai taip pat atkreipia dėmesį, jog naujoji Aplinkos ministerijos tvarka, įpareigojanti įrengti priedangas daugiabučiuose yra nepakankama – anot T. Mazūro, NT investuotojai prisitaikys prie tvarkos ir pradės statyti žemesnius gyvenamuosius būstus. Kaip potencialų sprendimą architektas siūlo reikalavimo išplėtimą – anot jo, kiekviename naujame gyvenamajame name turėtų būti įrengiama priedanga.
Kaip aiškino T. Mazūras, kai kurie priedangų reglamentavimo aspektai yra tiek painūs, jog jų nesupranta net ir užsieniečiai, gaminantys įrangą slėptuvėms.
„Praėjusią savaitę kaip tik turėjome svečių iš Suomijos įmonės, kuri gamina slėptuvėms skirtą įrangą – labai sunku buvo išaiškinti mūsų klasifikaciją, suomis išvažiavo nesupratęs“, – pasakojo architektas.
Prezentacijos metu, architektai parodė vaizdo įrašą, nufilmuotą Ukrainoje – ten aprodoma betoninė priedanga, su įėjimu iš gatvės pusės.
Architektas Saulius Pamerneckis taip pat pastebėjo, jog Suomijoje (kurios priedangų tinklas dažnai minimas, kaip pavyzdys Lietuvai) priedangos projektuojamos taip, kad sugebėtų atlaikyti 72 valandas puolimo
„Ten viskas labai aiškiai daroma pagal tai, kad žmogui reikės išbūti 72 valandas – kad jis turės vandens, kitas priemones ir t.t.“, – kalbėjo S. Pamerneckis.
Kas bus po kelių valandų – neaišku
Dabartinės įrengiamos priedangos yra skirtos atlaikyti vos dvejų-trijų valandų ilgio bombardavimą. Tad ir Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui kilo klausimas – o kas laukia po to?
„Man įdomu, kas vyksta vėliau, po tų kelių valandų. Jeigu mes nepakišame žmonių 72 val. po žeme, reiškia, kad žmonės išvažiuoja. Tai koks yra planas?“, – klausė Seimo narys.
Tuomet Vidaus reikalų ministrė atsakė, jog ilgesnio puolimo atveju, reikėtų galvoti apie evakuaciją – o visos savivaldybės privalo turėti evakuacijos planus. Tiesa, šių evakuacijos planų turinys nėra viešinamas, tad kaip viskas vyktų iš tikrųjų – belieka spėlioti.
