Pavyzdžiui, Vilnius dar nesugebėjo iki šiol išsiaiškinti, ar miestui trūksta priedangų, ar ne, nors plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapyje galima pamatyti trikampiais pažymėtas vietas, kuriose gyventojai galėtų slėptis, pavyzdžiui, prasidėjus karui.
Tiesa, nurodytose vietose tilptų toli gražu ne visi. Pavyzdžiui, Kaune iš trijų šimtų tūkstančių gyventojų beveik trys ketvirtadaliai įsikūrę daugiabučiuose. Nors mieste yra 287 priedangos, jos kilus oro pavojui galėtų sutalpinti tik apie trečdalį gyventojų.
Dėl to Kauno miesto savivaldybė sugalvojo išeitį – planuoja finansuoti priedangų įrengimą jau pastatytuose daugiabučiuose: rūsiuose, stovėjimo aikštelėse ir kitose patalpose, kurios yra po žeme.
„Birželio mėnesį paskelbsime kvietimą gyventojams teikti paraiškas“, – sako savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Gyventojams kainuotų tik paraiškos parengimas
Jei tvarką galutinai palaimins miesto taryba, kauniečiams už savo pinigus reikėtų parengti paraišką, o likusius darbus iki 100 procentų turėtų finansuoti savivaldybė.
„Papildomi išėjimai, kurie turi būti užtikrinant saugumą. Langų ir kitų angų uždengimas, sukuriant saugią erdvę, esant poreikiui, tiek ventiliacijos sistemos ir kitos pagrindinės priemonės, kurios leidžia užtikrinti priedangos funkcionavimą. Mūsų tikslas yra maksimaliai pritaikyti esamas patalpas, sukuriant saugesnes erdves priedangai gyventojams, esant poreikiui, pasinaudoti“, – pasakoja P. Keras.
Pasak savivaldybės, minimalus rūsio pritaikymas, pavyzdžiui, sujungiant dalį patalpų ir taip įrengiant papildomus išėjimus bei uždengiant langus, gali kainuoti ir vos keletą tūkstančių eurų. Tačiau jei gyventojai norės ventiliacijos sistemos, projektas gali būti ir brangesnis.
„Šiais metais planuojame skirti pradžiai apie 100 tūkstančių eurų, tačiau Taryba dar turės priimti sprendimą tiek dėl strateginio plano, tiek dėl biudžeto papildymo, jeigu rytoj būtų apsispręsta dėl programos“, – teigia savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Kiekvienas daugiabutis gali virsti priedanga
Anot savivaldybės, jei gyventojai noriai teiks paraiškas, pinigų bus skiriama ir daugiau. Esą kone kiekvienas daugiabutis gali virsti priedanga, jei gyventojai bendram tikslui paaukoja savo rūsių sandėliukus, kilus pavojui sutinka įsileisti kaimynus.
Kalbintų kauniečių nuomonės išsiskiria:
„O kam jie reikalingi? Vis tiek karo nebus. O jeigu bus, tai ir priedangos nepadės.“
„Aišku, reikia, o tai kur žmonės dėsis, jeigu kur. Nėra kur. Slėptuvių nėra, nieko nėra.“
Tiesa, kiti didmiesčiai kol kas neskuba imti pavyzdžio iš Kauno, nors situacija su priedangomis taip pat prasta. Šiuo metu uostamiesčio savivaldybė yra parinkusi 89 priedangas, kuriose iš viso gali slėptis 18 procentų arba apie 29 tūkstančiai gyventojų.
„Ilgą laiko tarpą po nepriklausomybės atkūrimo tos slėptuvės buvo išparceliuotos, parduotos, suniokotos. Mes turėsime pokyčių ir tie pokyčiai bus nukreipti į tai, kad slėptuvių ir priedangų skaičius, ir jų kokybė išaugtų“, – tikina Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Aplinkos ministerija ruošia iniciatyvą
O Vilniuje yra daugiau nei 670 priedangų, kuriose galėtų pasislėpti beveik 310 tūkstančių gyventojų, beveik dvigubai mažiau nei gyvena sostinėje. Vilnius dar nesugebėjo iki šiol išsiaiškinti, ar miestui trūksta priedangų, ar ne, nors plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus.
„Mums reikia nusistatyti, ar mes turime bėdą su priedangomis. Ar iš tiesų mes turime daugiau bėdą ne su pačiomis priedangomis, o jų įrengimu. Tikrai ne visos galimos priedangos yra įtrauktos į tą mūsų sąrašą, tad šioje vietoje mes suprantame, kad nenorime pastatyti pirmiau sprendimo, nežinodami, ar iš tiesų problema egzistuoja. Gal Kaunas iš savo pusės tą analizę jau pasidarė“, – kalba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Dar vieną atskirą iniciatyvą šiuo metu ruošia Aplinkos ministerija, kuri greitai siūlys gyventojams priedangų įrengimo kaštus finansuoti su lengvatine banko paskola renovuojant jau pastatytus daugiabučius.
„O Aplinkos ministerija šiuo atveju siūlo lengvatinį kreditą renovacijos metu. Gyventojai gali pasiskolinti 20-iai metų lengvatiniu kreditu iki 3 procentų metinių palūkanų. Dengia metinę infliaciją ir pasiskoliname iki 20-ies metų“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministerija tikisi, kad ši nauja paskata įrengti priedangas pradės veikti dar šiemet.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportažą, esančiame straipsnio viršuje.
