slėptuvės

Kaunas ruošiasi karui. Miesto savivaldybė svarsto finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose. Gyventojams reikės susimokėti už paraiškos pildymą, o savivaldybė žada padengti iki 100 procentų darbų: sumokės už papildomus įėjimus, langų dengimą, ventiliaciją, rūsio pritaikymą generatoriui naudoti ir padengs kitas panašias išlaidas. Tiesa, kiti didieji miestai pasekti Kauno pavyzdžiu neskuba.

Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė pranešė investuosianti 385 mln. kronų (36 mln. JAV dolerių), kad sustiprintų savo slėptuves nuo bombų, pagalbos tarnybas ir civilinę gynybą, anksčiau įspėjusi, kad reikia rengtis karui. Civilinės gynybos ministras Carlas Oskaras Bohlinas sakė, kad praėjusį mėnesį į NATO įstojusi Švedija panaudos lėšas, kad sustiprintų gelbėjimo tarnybų gebėjimą veikti konflikto metu, kibernetinį saugumą ir padėtų sveikatos priežiūros sistemai kaupti vaistų atsargas.

Baiminantis Rusijos puolimo grėsmės savivaldybės ruošiasi – įrengiamos naujos priedangos, keičiami įstatymai, reikalaujantys naujuose pastatuose įrengti priedangas, atnaujinamos slėptuvės. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaunietė pasakojo, jog adresu Savanorių pr. 225 esanti sovietmečiu pastatyta slėptuvė griaunama. Toks veidmainiškumas stebina gyventoją – be to, ji pasakoja, jog jau teko patirti nuostolių.

Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas mano, kad tokios priemonės prisidėtų prie priedangų prieinamumo tikslo pasiekimo. Tuo metu Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad tokiai priemonei taikyti būtų reikalingas įvesti priedangų įrengimo ir priežiūros mokestis.

Ketvirtadienį ryte organizuotoje socialdemokratų konferencijoje – kritikos strėlės valdantiesiems, dėl jų pasirinktos civilinės saugos strategijos. Socialdemokratų Seimo nariai aiškino, jog civilinės saugos pasiruošimo darbai vyksta per lėtai, trūksta ir infrastruktūros, ir personalo. O štai anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės, apskritai naivu tikėtis, kad kolektyvinės apsaugos statiniai apsaugos gyventojus nuo bombardavimo.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad nuo dabar naujos statybos aukštesniuose daugiabučiuose ir įstaigose turės būti įrengtos priedangos. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų. Tai numato trečiadienį įsigaliojęs naujas statybos techninis reglamentas. „Lietuvai iškilus aiškiems pavojams reikia iš naujo pažiūrėti į gyventojų, valstybės institucijos, apsaugą nuo pavojų“, – sakė S. Gentvilas.