REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime registruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įteisinti, kad statantys visuomeniniams poreikiams skirtus statinius privalėtų po jais įrengti slėptuves, kurios žmones galėtų apsaugoti nuo pavojų ekstremalių situacijų ar karo metu. Toks reikalavimas galiotų naujai statomiems visuomeniniams pastatams, kurie būtų pritaikyti daugiau nei 100 žmonių.

Seime registruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įteisinti, kad statantys visuomeniniams poreikiams skirtus statinius privalėtų po jais įrengti slėptuves, kurios žmones galėtų apsaugoti nuo pavojų ekstremalių situacijų ar karo metu. Toks reikalavimas galiotų naujai statomiems visuomeniniams pastatams, kurie būtų pritaikyti daugiau nei 100 žmonių.

REKLAMA

Tokį Statybos įstatymo pakeitimo projektą parengė grupė Seimo narių iš socialdemokratų, valstiečių ir žaliųjų bei laisviečių gretų.

Vienas iš projekto autorių socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad tokie kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip mokyklos, darželiai ir panašūs pastatai, kurie dažniausiai yra be rūsių, karo atveju nuo pavojų neapsaugos, todėl būtina pasirūpinti tinkamai įrengtomis slėptuvėmis. Pasak Seimo nario, Lietuva privalo ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas tvarkyti, bet ir pasirūpinti, kad naujai statomi visuomeniniai statiniai jau būtų statomi su slėptuvėmis.   

„Esant ekstremaliai situacijai ar karui slėptuvė turi užtikrinti tinkamas sąlygas joje žmonėms saugiai slėptis dvi-tris savaites. Slėptuvės turi būti apsaugotos nuo šalčio, vėjo, lietaus, radiacinės grėsmės bei oro antskrydžių ir kitų pavojų. Tokių slėptuvių, kurios talpintų ir apsaugotų bent didžiųjų miestų gyventojus, neturime. Dabar gyventojams rekomenduojama slėptis savo namų ar daugiabučių rūsiuose.

REKLAMA
REKLAMA

Reikia nepamiršti, kad ne visi dabar statomi namai ir daugiabučiai turi rūsius. Daugelis žmonių neturėtų, kur slėptis. Nesinori gąsdinti, bet geriau būti pasiruošus, o ne gailėtis, kad reikiamu metu nebuvo padaryti namų darbai. Todėl būtina ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas sutvarkyti, bet ir pasirūpinti naujų įrengimu“, – teigė L. Jonauskas.

REKLAMA

Seimo narys Linas Jonauskas mano, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Suomijos ar Švedijos, kurios yra įrengusios slėptuves, talpinančias net 70-80 procentus šalies gyventojų. Jis mano, kad Lietuvoje taip pat turėtų būti užtikrinti, kad bent 80 proc. šalies gyventojų  ekstremalių situacijų ar karo metu turėtų galimybę prieglobstį gauti tinkamai įrengtose slėptuvėse.

Jei Seimas pritartų šiam projektui, jis įsigaliotų nuo kitų metų.

Bilotaitė: priedangą rastų visi Lietuvos gyventojai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje yra 1903 kolektyvinės priedangos statiniai, juose galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Už šių statinių būklę atsakingos savivaldybės.

REKLAMA
REKLAMA

„Esame susirinkę informaciją iš registrų centro apie Lietuvoje esančius rūsius, požemines aikšteles, cokolinius aukštus. Ir mūsų turima informacija sako, kad šiuose objektuose tikrai galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai.

Tai toks teorinis paskaičiavimas ir modelis, todėl mes ir prašėme savivaldybių įsivertinti pačius objektus, jų situaciją, būklę ir, esant reikalui, imtis tam tikrų veiksmų, kad tos patalpos būtų pritaikytos“, – prieš keletą savaičių spaudos konferencijos metu kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas teigė, kad departamentui šiuo metu aktualiausias uždavinys inventorizuoti kolektyvinės apsaugos statinių plotus, jų būklę ir apie tai informuoti visuomenę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tikimės šią savaitę tą darbą atlikti, o artimiausiu metu informuoti visuomenę“, – sakė M. Kanapinskas.

Anot ministrės, visoms savivaldybėms yra rekomenduojama pasirūpinti saugiomis darbo vietomis sprendimų priėmėjams. A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu tik 19 Lietuvos savivaldybių, kurios yra Astravo atominės elektrinės pavojaus zonoje, galioja toks reikalavimas.

„Rekomendavome, kad visos savivaldybės turėtų tiek įsivertinti, tiek susidėlioti algoritmus, tiek vietas, kur jie dirbtų esant atitinkamai situacijai“, – pasakojo A. Bilotaitė.

Kaip teigė ji, pagal dabar galiojančius teisės aktus, kiekvienoje savivaldybėje kolektyvinės apsaugos statiniuose priedangą turi rasti bent 10 proc. savivaldybės gyventojų, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.

REKLAMA

Skirti laikinam prieglobsčiui

Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.

Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.

REKLAMA

Lankstinuką apie kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia.

Svarbu visiems: kaip pasirengti nelaimėms

Skaudūs įvykiai Ukrainoje verčia nerimauti ir mūsų šalies gyventojus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad išsamią informaciją, kaip pasirengti galimoms nelaimėms galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72 – https://www.lt72.lt/

„Šiuo metu esame įaudrinti skaudžių įvykių Ukrainoje, todėl svarbiausia, ką dabar, užuot nerimavę, turėtume padaryti, tai pasirengti galimoms nelaimėms. Iš tiesų, žinojimas saugo. Kuo geriau pasiruošime, tuo mažiau nerimausime ir būsime saugesni“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, civilinės saugos specialistai pataria visada iš anksto pasirengti netikėtoms situacijoms ir aptarti jas su šeima, kaip elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje.

Atsižvelgdami į savo poreikius įvertinkite, ką turite ir ko dar gali prireikti, taip pat numatykite, ar nelaimės atveju liktumėte namuose ar ieškotumėte kitos – saugesnės priebėgos.

Pasitarkite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu, nutikus nelaimei, visi būsite skirtingose vietose. Užsirašykite susitikimo vietų adresus ir artimų žmonių telefonų numerius.

„Kad nelaimės metu nereikėtų gaišti laiko, turėkite iš anksto sudėtus visus reikalingus daiktus. Paprastai daugelį jų turime, tik svarbu juos sudėti į vieną vietą. Jų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir tuo atveju, jeigu esate numatę likti namuose, – pataria D. Gurevičius. – Visi žinome, kad net ir po stipraus vėjo ar audros, nutrūkus elektros tiekimui, turimos negendančio maisto atsargos, vanduo, svarbiausi daiktai padeda išgyventi, kol laukiame pagalbos. Iš anksto įvertinkite savo ir artimųjų poreikius, papildykite, jei manote, kad ko trūksta. Nepamirškite papildomų šviesos šaltinių, elementų, mobiliųjų telefonų kroviklių, medikamentų, dokumentų.“

REKLAMA

Svarbiausius daiktus patariama laikyti supakuotus, kad galėtumėte juos greitai paimti. Kur jie namuose yra laikomi, turi žinoti ir kiti šeimos nariai.

Informaciją apie svarbiausius, išvykimo krepšyje laikomus daiktus, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=3048

Informacija apie svarbiausius maisto produktus, kurie pravers bet kokios nelaimės atveju – https://www.lt72.lt/?page_id=2052

Jei nežinote, ar gausite perspėjimo pranešimus – pasitikrinkite, ar savo mobiliuosiuose telefonuose esate įsidiegę šią funkciją. Kaip ją aktyvuoti telefone, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=1969

Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje galite rasti ir „Talentator“ sukurtoje interaktyvioje atmintinėje, kuriomis dalinasi Vilniaus ugdymo įstaigos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų