Specialistai ramina, bet kartu ir ragina lietuvius ruoštis: atkraustyti rūsį, turėti išgyvenimo krepšį ir atlikti kitus veiksmus

Penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev ir PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas pateikė informaciją apie kolektyvinių apsaugos statinių (KAS) inventorizacijos rezultatus. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Putinas visą laiką gyveno baimėje: psichiatras įvardija, kas būtų labai pavojingas pavyzdys jo šaliai

Prezidentūroje – diskusijos dėl visuotinio šaukimo: ar turėtų būti šaukiamos net merginos?

Laurynas Kasčiūnas: mūsų tikslas, kad Rusija neišdrįstų testuoti Baltijos šalių

„Pasakysiu pasikartodamas, kad šiai dienai Lietuvoje tokios [karo] grėsmės nėra, bet tą darbą norime atlikti iš anksto“, – penktadienį kalbėjo viceministras.

Jis kartu su M. Kanapicku ramina gyventojus, bet kartu ir įspėja, kad žmonės turėtų ramiai pasirengti galimoms nelaimėms jau dabar ir pasakė, kokius žingsnius reikėtų atlikti.

„Matome, kad atskirose gyvenamųjų namų bendruomenėse žmonės kolektyviai mato galimos problemos sprendimą ir jau teko ne vieną kartą girdėti, kad balandis – švaros mėnuo, reikia organizuoti akcijas ir išsinešti visus rakandus, kas šiuo metu yra sukaupta“, – nurodė M. Kanapickas.

„Orientuojame gyventojus ir į tai, kad turėtų atsargų bent jau trims dienoms. Tos maisto atsargos ar išgyvenimo krepšys gali būti kiekvienos šeimos plane“, – jį  papildė V. Dmitrijevas.

10 proc. gyventojų galėtų pasilėpti kolektyvinių apsaugos statinių rūsiuose

Specialistų teigimu, Lietuvoje yra 1937 kolektyvinės apsaugos statinių. Iš jų – 1099 turi arba rūsius, arba cokolinius aukštus.

Vidaus reikalų ministras V. Dmitrijevas patvirtino, kad apie 10 proc. gyventojų galėtų pasinaudoti kolektyvinės apsaugos statiniuose esančiais rūsiais arba cokoliniais aukštais, kurie „būtų labiau pritaikyti, jeigu to prireiktų karo atveju“.

„Mes įsivertinome, kad kolektyvinės apsaugos statiniuose būtų galima sutalpinti apie 40 proc. šalies gyventojų ir įsivertinome, kiek tokių statinių turi rūsį ar cokolinį aukštą. Tuose rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose, mūsų nuomone, būtų galima laikinai suteikti priedangą apie 10 proc. šalies gyventojų“, – patikslino jis.

Viceministras taip pat nurodo, kad yra tęsiami susitikimai tiek su savivaldomis, tiek su kitomis ministerijomis, nes „minčių, ką būtų galima nuveikti šioje srityje tikrai yra“.

„Galbūt galėsime kalbėti apie tam tikrų teisės aktų pakeitimą, kurie šiai dienai reglamentuoja tiek reikalavimus kolektyvinės apsaugos statiniams, tiek civilinės saugos organizavimo klausimus“, – patvirtino jis.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas nurodė, 43 proc. gyventojų galėtų būti sutalpinami į „visuomeninius pastatus“.

„Ką paminėjo viceministras, tai tuose pastatuose apie 10 proc. yra patalpų, kurios yra rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose. Tos patalpos būtų tikrai labiau tinkamos negu pirmame, antrame ar trečiame aukšte esančios patalpos, kuriose yra įrengti langai būtent oro pavojaus atveju“, – nurodo jis.

Šiuo metu PAGD taip pat inventorizuoja kitų statinių galimus plotus, kurie yra žemesnėje nei 0 grindų amplitudėje.

„Tai būtų požeminės perėjos, požeminiai parkingai ir panašiai. Preliminariai vertinant, tose patalpose galėtume talpinti apie 1,2 mln. žmonių. Vėlgi mes tą darbą pradėjome su vietos savivaldos atstovais ir preliminarūs skaičiai džiugina. <…> Anksčiau dirbdami su Registrų centru mes įsivertinome visos Lietuvos esančių rūsių ir cokolinių aukštų plotus, tame tarpe, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, vienbučius ir panašiai. Tie skaičiai parodo tai, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų priedangą rastų pas save“ , – akcentavo M. Kanapickas.

Bilotaitė: kolektyvinių apsaugos statinių užtektų 40 proc. gyventojų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje yra 1903 kolektyvinės priedangos statiniai, juose galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Už šių statinių būklę atsakingos savivaldybės.

„Esame susirinkę informaciją iš registrų centro apie Lietuvoje esančius rūsius, požemines aikšteles, cokolinius aukštus. Ir mūsų turima informacija sako, kad šiuose objektuose tikrai galėtų rasti priedangą visi Lietuvos gyventojai. Tai toks teorinis paskaičiavimas ir modelis, todėl mes ir prašėme savivaldybių įsivertinti pačius objektus, jų situaciją, būklę ir, esant reikalui, imtis tam tikrų veiksmų, kad tos patalpos būtų pritaikytos“, – nurodė  vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot ministrės, visoms savivaldybėms yra rekomenduojama pasirūpinti saugiomis darbo vietomis sprendimų priėmėjams. A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu tik 19 Lietuvos savivaldybių, kurios yra Astravo atominės elektrinės pavojaus zonoje, galioja toks reikalavimas.

„Rekomendavome, kad visos savivaldybės turėtų tiek įsivertinti, tiek susidėlioti algoritmus, tiek vietas, kur jie dirbtų esant atitinkamai situacijai“, – pasakojo A. Bilotaitė.

Kaip teigė ji, pagal dabar galiojančius teisės aktus, kiekvienoje savivaldybėje kolektyvinės apsaugos statiniuose priedangą turi rasti bent 10 proc. savivaldybės gyventojų, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.

Svarbu visiems: kaip pasirengti nelaimėms

Skaudūs įvykiai Ukrainoje verčia nerimauti ir mūsų šalies gyventojus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad išsamią informaciją, kaip pasirengti galimoms nelaimėms galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72 – https://www.lt72.lt/

„Šiuo metu esame įaudrinti skaudžių įvykių Ukrainoje, todėl svarbiausia, ką dabar, užuot nerimavę, turėtume padaryti, tai pasirengti galimoms nelaimėms. Iš tiesų, žinojimas saugo. Kuo geriau pasiruošime, tuo mažiau nerimausime ir būsime saugesni“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Pasak jo, civilinės saugos specialistai pataria visada iš anksto pasirengti netikėtoms situacijoms ir aptarti jas su šeima, kaip elgtumėtės vienoje ar kitoje situacijoje. Atsižvelgdami į savo poreikius įvertinkite, ką turite ir ko dar gali prireikti, taip pat numatykite, ar nelaimės atveju liktumėte namuose ar ieškotumėte kitos – saugesnės priebėgos. Pasitarkite, kur susitiksite su šeimos nariais, jeigu, nutikus nelaimei, visi būsite skirtingose vietose. Užsirašykite susitikimo vietų adresus ir artimų žmonių telefonų numerius.

„Kad nelaimės metu nereikėtų gaišti laiko, turėkite iš anksto sudėtus visus reikalingus daiktus. Paprastai daugelį jų turime, tik svarbu juos sudėti į vieną vietą. Jų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir tuo atveju, jeigu esate numatę likti namuose, – pataria D. Gurevičius. – Visi žinome, kad net ir po stipraus vėjo ar audros, nutrūkus elektros tiekimui, turimos negendančio maisto atsargos, vanduo, svarbiausi daiktai padeda išgyventi, kol laukiame pagalbos. Iš anksto įvertinkite savo ir artimųjų poreikius, papildykite, jei manote, kad ko trūksta. Nepamirškite papildomų šviesos šaltinių, elementų, mobiliųjų telefonų kroviklių, medikamentų, dokumentų.“

Svarbiausius daiktus patariama laikyti supakuotus, kad galėtumėte juos greitai paimti. Kur jie namuose yra laikomi, turi žinoti ir kiti šeimos nariai.

Informaciją apie svarbiausius, išvykimo krepšyje laikomus daiktus, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=3048 Informacija apie svarbiausius maisto produktus, kurie pravers bet kokios nelaimės atveju – https://www.lt72.lt/?page_id=2052

Jei nežinote, ar gausite perspėjimo pranešimus – pasitikrinkite, ar savo mobiliuosiuose telefonuose esate įsidiegę šią funkciją. Kaip ją aktyvuoti telefone, rasite https://www.lt72.lt/?page_id=1969

Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje galite rasti ir „Talentator“ sukurtoje interaktyvioje atmintinėje, kuriomis dalinasi Vilniaus ugdymo įstaigos.