Šimtai daugiabučių ir viešos paskirties pastatų visoje Lietuvoje per pastaruosius trejus metus buvo pradėti žymėti specialiais slėptuvių ir priedangų skiriamaisiais ženklais. Bet pagal dabartinius skaičiavimus, šie apsaugos objektai tegalėtų priimti apie 50 proc. visų Lietuvos gyventojų, o ištikus nelaimei dalis jų būtų netinkami naudojimui.
2024 metų vasarį tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas priėmė statybos techninį reglamentą dėl slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių projektavimo ir įrengimo reikalavimų. Pagal reglamentą, visi atrinkti ir naujai statomi civilinės apsaugos statiniai turi atitikti nustatytus reikalavimus.
Dokumente nurodyta, kad slėptuvės turi turėti pagrindinį įėjimą ir bent vieną avarinį išėjimą, užtikrintą apsaugą nuo įvairių stichinių ir kitokių nelaimių, pavojingos spinduliuotės, be to, „turi būti pritaikyta riboto judumo asmenims“.
Reglamente taip pat nustatomi ir specifiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, mažiausias įėjimo į slėptuvę plotis turi būti 1,6 m., o privalomo medicinos punkto plotas ir vieta slėptuvėje priklauso nuo bendro slėptuvės ploto.
Reikalavimai nėra idealiai pritaikomi visiems statiniams
Naujesnės statybos pastatams šie reikalavimai privalo būti pritaikomi. O štai dėl seniau pastatytų daugiabučių gali kilti ne viena problema . Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Vykantas Vaiciukevičius įvardino, kad viena iš jų yra patalpos padėtis žemės paviršiaus atžvilgiu.
„Tie, kurie netinka, dažniausiai yra cokoliniai aukštai arba rūsio patalpos, kurios yra, jeigu įsivaizduojame patalpą, tai jos pusė, didesnė dalis yra labiau virš žemės negu po žeme“, – sakė jis.
V. Vaiciukevičius, kuris yra kolektyvinės apsaugos infrastruktūros planavimo ir veiksmų vykdymo ekspertas, paaiškino, kaip vyksta rūsių tinkamumo kaip priedangų atranka.
„Kai kreipiasi gyventojai, kad įvertintume, ar jų esamas rūsys tinkamas priedangai, tai dažniausiai mes vykstame į vietą. Tą informaciją gauname per būsto administratorius, nes dažniausiai gyventojai kreipiasi į būsto administratorius, o jie jau kreipiasi į mus ir mes tada atliekame tyrimą, važiuojame į vietą, įsivertiname, kas yra, kaip tas rūsys atrodo, kokie yra langai, ar jie ne per dideli“, – dėstė vyresnysis specialistas.
Tinkamų senesnių rūsių yra daugiau nei galima manyti
V. Vaiciukevičius pastebi, kad didesnė dalis senesnės statybos pastatų rūsių yra tinkami pažymėti kaip priedangos.
„Tokiuose senesnės statybos rajonuose, kaip Justiniškės, Karoliniškės, Viršuliškės, Lazdynai, daugiau mažiau rūsiai panašūs iš esmės. Jie priedangai yra tinkami. Reikėtų tiktais pažiūrėti, koks langų skaičius, pasiskaičiuoti, kiek reikėtų langų užtvėrimų, uždengimo tokio, kad su smėlio maišais, gal metalo plokštėmis uždengti“, – sakė ekspertas.
Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Algis Čaplikas pakomentavo, kad gyventojai pastaruoju metu itin aktyviai domisi informacija apie priedangas.
„Pastaruoju metu užklausų skaičius akivaizdžiai išaugo. Kreipiasi bendrijų pirmininkai, administratoriai ir pavieniai gyventojai. Dažniausi klausimai – minimalūs techniniai reikalavimai, lėšų panaudojimas, atsakomybė ir galimas valstybės ar savivaldybių finansavimas“, – išvardino jis.
Valstybė finansuos, bet ne viską
Vidaus reikalų ministerijos strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas teigė, kad civilinei saugai šiemet, kaip ir buvo skirta 2025-aisiais, iš valstybės biudžeto planuojama skirti apie 25 mln. eurų. Šie pinigai yra padalinami savivaldybėms, kurios pagal savo susidarytas programas ir prioritetus paskirsto gautas sumas.
„Už priedangų parinkimą, žymėjimą ir parengties organizavimą yra atsakingos savivaldybės, jos taip pat sudaro modernizuojamų priedangų sąrašus, atsižvelgdamos į Vidaus reikalų ministerijos nustatytus prioritetinius kriterijus, tarp kurių – priedangų modernizavimas švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose, taip pat daugiabučiuose namuose“, – sakė jis.
„Kai kurios savivaldybės (pvz., Kauno m.) turi pasitvirtinusios atskiras programas priedangų modernizavimui daugiabučiuose namuose“, – tęsė M. Bajarūnas.
Tiesa, senesnės statybos daugiabučių gyventojams dėl didelių renovacijos darbų jaudintis nereikia. Anot VRM atstovo, ruošiant slėptuves ir priedangas bus stengiamasi padaryti kuo mažiau žalos ir prisitaikyti prie pastato.
„Reglamento reikalavimai visa apimtimi yra privalomi projektuojant ir įrengiant priedangą naujai statomame statinyje. Priedangos, kuriose įrengtos senesnės statybos statiniuose, pagal reglamento reikalavimus yra pritaikomos ta apimtimi, kiek tai techniškai įmanoma ir efektyvu“, – pasakojo komunikacijos skyriaus vedėjas.
Dalis naštos kris ir ant gyventojų
Bet visgi kiekvienos priedangos modernizacijai valstybės gynybos fondo skirtos sumos dalys galimai tik mažės, kadangi naujų priedangų daugėja. Todėl vis didesnė finansinė našta krenta ant gyventojų ir bendrijų.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis mažesnių bendrijų negalėtų išsimokėti už visus modernizavimo ir reikalavimų atitikimo darbus. Net ir bendrijos sukauptų kelių tūkstančių eurų gali nepakakti. Tad jų nariai be valstybės paramos neapsieitų.
„Dalis mažų bendrijų neturi pakankamų kaupiamųjų lėšų net būtiniausiems darbams. Todėl būtina numatyti tikslinį valstybės ar savivaldybių finansavimą ir aiškiai apibrėžti minimalų privalomą standartą. Civilinė sauga yra valstybės atsakomybė – gyventojų indėlis galimas, tačiau finansinė našta turi būti proporcinga ir pagrįsta“, – pasakojo Lietuvos būsto rūmų prezidentas.
Pašnekovas pridėjo, kad valstybė privalo atkreipti dėmesį į realią gyventojų situaciją.
„Būsto rūmų vertinimu, reikalavimai turi būti aiškūs, proporcingi ir paremti realiu finansavimo mechanizmu. Turi būti parengti ne tik reikalavimai slėptuvėms , bet ir priimta finansavimo programa, kuri prisidėtų prie reikalavimų įgyvendinimų“, – dėstė A. Čaplikas.
Dabar žmonės šias erdves gali laisvai naudoti savoms reikmėms. Bet V. Vaiciukevičius turėjo tris pagrindinius patarimus, kaip gyventojai, kurių pastatuose yra slėptuvės ar priedangos, gali lengvai ir greitai paruošti patalpas, kad jos būtų tinkamos.
„Susitvarkyti bendras patalpas, kad nebūtų šiukšlių. Jeigu yra stiklai, reikėtų pasirūpint galbūt smėlio maišais, kad, sakykime, nuo sprogimo bangos skeveldros nesužalotų viduje esančių žmonių. Ir trečia – reikėtų nusimatyti kažkiek pasidaryti bendrose patalpose rozečių, pavyzdžiui, reikės pasikrauti telefoną, galbūt virduliuką kažkokį užsivirti“, – kalbėjo Civilinės apsaugos ekspertas.
Straipsnio autorė yra Greta Miglinaitė, atliekanti praktiką naujienų portale tv3.lt
