Su Rusija kariaujančiai Ukrainai šiuo metu ypač reikalinga Vakarų valstybių pagalba. Patys kariai kalba apie amunicijos trūkumą: ginkluotė naudojama rečiau nei anksčiau.
„Mums reikia amunicijos, mums reikia žmonių, mums reikia ginklų. Jei dabar negausime, niekur nepajudėsime. Jei priešas supras, kad mes neturime išteklių, jis gali lengvai mus spausti“, – tikino Ukrainos karys Pavlo.
Svarbu paprasčiausiai gaminti
Kol Ukraina skaičiuoja kiekvieną artilerijos sviedinį, Europoje netyla kalbos apie pagalbą Ukrainai.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Europos Sąjungos saugumo, karinės parmos Ukrainai ir gynybos pramonės klausimus yra aptarusi su Lietuvoje viešėjusiu vidaus rinkos eurokomisaru Thierry Bretonu.
„Plikomis rankomis tikrai šitos grobuoniškos karo mašinos nugalėti yra neįmanoma, bet vis dar turime tokią situaciją, kai ukrainiečiai gauna tik tai dalį tos paramos dėl kurios atrodo yra sutarta. <...> Labai svarbios yra Europos komisijos iniciatyvos dėl Europos gynybos pramonės“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vasario pabaigoje Europos Komisija pristatys Europos gynybos pramonės strategiją, kuri turėtų apimti konkrečius siūlymus.
„Kaip mes stipriname gynybos pramonę Europoje, kaip mes bendradarbiaujame, skatiname inovacijas, kurios yra labai svarbios ir tiesiog paprasčiausia gamyba“, – svarbiausius dalykus vardino Ministrė Pirmininkė.
„Europos saugumas negali priklausyti nuo sprendimų, priimtų kitose šalyse. Mes turime pritaikyti savo pramonę, turime tai padaryti greitai ir jau pradėjome tai daryti“, – dėstė T. Breton.
Lietuvai svarbu, kad mažos ir vidutinės įmonės, kurios gali prisidėti prie ginkluotės gamybos, būtų įtrauktos į tiekimo grandines. Lietuvos gynybos įmonės neslepia, kad šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Europoje gausu kliūčių, kurios trukdo vystyti gynybos pramonę.
„Gynybos pramonė iki šiol yra prilyginama prostitucijai, lošimams, narkotikų prekybai. <...> Mūsų pramonės žaidėjai ne tik, kad dažnai negali tikėtis finansavimo iš bankų, dažnai net negali tikėtis, kad jiems banko sąskaitą atidarys“, – teigė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robert Juodka.
Lietuva, pasak verslo, jau dabar gali gaminti gynybai reikalingus elektronikos komponentus: radarus, lazerius, šarvines liemenes, duslintuvus, dronus, priešdronines sistemas.
„Netrukus turėtų pasirodyti gynybos pramonės įstatymas. Sutarta dėl konkrečių žingsnių stiprinant gynybos pramonės įmonių, Krašto apsaugos ministerijos bendradarbiavimą. Ieškoma finansinių paskatų, investuojama į taip vadinamus „startup‘us“. Prezidentas didelį dėmesį taip pat skiria ir užsienio didžiųjų gynybos pramonės gamintojų pritraukimui į Lietuvą“, – pabrėžė prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Rima Malakauskienė.
Gynybos pramonė – lyg prostitucija
Šimonytė akcentavo, kad, norit išjudinti Europos gamybos pramonę, reikia ilgalaikių investicijų.
„Bankai nefinansuoja šitų projektų, todėl, kad jie yra komerciškai rizikingi, nes niekada nežinai, kada ateis politikai ir nuspręs, kad jiems gynyba nebesvarbu, geriau yra pensijas iš tų pinigų mokėti, tokio konsensuso, kad visi vienas kitu tiki ir, kad niekas nesumirksės, mes jo dar nepasiekėm, bet esam geram kelyje“, – teigė ministrė pirmininkė.
Ginkluotės reikia ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Europai, Lietuvai.
„Stiprinti savo gynybą, ir saugumą nepaliaujant, taip kaip Baltijos valstybės daro“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Taip pat turime užtikrinti, kad Europa rūpintųsi ir savo saugumu. <...> Turime gaminti daugiau, greičiau ir kartu“, – tikino T. Bretonas.
Europos Sąjunga siekia per artimiausius penkerius metus sukurti 100 mlrd. eurų gynybos fondą. Premjerė taip pat tikisi, kad vasario pradžioje Europos Vadovų Taryboje šalių vadovams pavyks susitarti dėl 50 milijardų eurų vertės paramos paketo Ukrainai, nors tam priešinasi Vengrija.
„Labai svarbu, kad tas sprendimas būtų priimtas vienbalsiai, kad tai būtų europinis sprendimas ir aš tikiuosi, kad Europos vadovams užteks išminties tokį sprendimą surasti vasario pirmą dieną“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Aišku, mes negalime likti Orbano įkaitais, negalime likti įkaitais, todėl tų variantų paieškos jos bus nelengvos, bet jos reikalingos“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Davose susitiko su JAV karinės pramonės milžinės „Lockheed Martin“, gaminančios „Himars“ ir kitą ginkluotę, vadovais, ragino juos investuoti Lietuvoje.
Pas Šimonytę anksčiau lankėsi ir vokiečių koncerno „Rheinmetall“ atstovai, kurie svarsto galimybę Lietuvoje statyti gamyklą. „Rheinmetall“ gamina amuniciją, tiekia tankus, šarvuočius ir kitą techniką.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
