Anot premjerės, pasikeitusi saugumo padėtis Europoje rodo, kad valstybės turi stiprinti ir savo gynybą. Dėl to vasario mėnesį bus pristatyta nauja gynybos strategiją, kurioje bus įtrauktos programos ir lėšos pirkimams.
„Mūsų prioritetas yra toks, kad ši strategija turi būti orientuota į tai, kad saugumo situacija pasikeitė dramatiškai. Prie ES sienų padėtis yra kitokia nei buvo prieš penkerius ar dešimt metų, todėl mes turime būti pasiruošę labai greitai reaguoti į galimas grėsmes“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerei antrino Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys T. Bretonas. Jis pabrėžė, kad Europa turi dvi užduotis: toliau remti Ukrainą visomis priemonėmis, kartu rūpintis savo saugumu.
„Šiuo metu mūsų saugumo situacijai Europoje yra kritinė akimirka. Rusijos vykdomas karas Ukrainoje reikalauja, kad Europa toliau remtų ir palaikytų Ukrainą visomis priemonėmis, įskaitant karines. Bet taip pat turime užtikrinti, kad Europa rūpintųsi savo saugumu. Mūsų saugumas negali priklausyti nuo sprendimų, kurie priimami kitose šalyse, todėl turime pritaikyti savo pramonę“, – komentavo jis.
Jo teigimu, Europa gynybai reikalingą techniką ir technologijas turi „gaminti daugiau, greičiau ir kartu“.
Parama Ukrainai stringa ir dėl praktinių galimybių problemos
I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad vykstant karui Ukrainoje vis dar neužtenka Europos paramos.
„Atrodo, kad visi labai gerai suprantame, kad plikomis rankomis šitos grobuoniškos karo mašinos nugalėti neįmanoma, bet vis dar turime situaciją, kai ukrainiečiai gauna tik dalį tos paramos, dėl kurios, atrodo, jau sutarta – ar tai būtų finansinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Europos Vadovų Taryboje, ar karinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Kongrese“, – penktadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė premjerė.
Pasak premjerės, tai nulėmė ne tik nesutarimai, bet ir praktinių galimybių problema, kas parodo gynybos pramonės vystymo svarbą.
„Todėl yra labai svarbios Europos Komisijos iniciatyvos dėl Europos gynybos pramonės ir supratimo, kad ES, kuri buvo sukurta kaip fenomenalus taikos projektas, kad tokiu liktų, tikrai turi kovoti ir ta kova ne tik retorinė, bet ir praktinė, ir tam reikia labai reikšmingai sustiprinti gynybos pramonę“, – pridūrė I. Šimonytė.
I. Šimonytė penktadienį susitiko Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu. Susitikime aptartas bendradarbiavimą gynybos klausimais Europos Sąjungos lygiu, užtikrinant ES saugumą ir karinę paramą Ukrainai, taip pat Europos gynybos pramonės strategijos rengimą.
Th. Bretonas kaip šios EK kadencijos narys Lietuvoje lankosi trečią kartą – anksčiau Vilniuje jis lankėsi 2021-ųjų gegužę bei 2022-ųjų kovą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
''Remigijus Žemaitaitis
Ar gali kas nors sustabdyti šį vaiką G. Landsergį?
Kur dingo Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad vis dar vaikas yra neatimtas iš senelio globos ir perduotas laikiniems globėjams V. Putinui ir B. Netanyahu.
Gal čia nauja užsienio investicijų pritraukimo strategija?
Kaip galima imti dar intervių ar jį rodyti per TV, kai net patys verslininkai lietuviai po šio vaiko kalbų, vis labiau ir labiau planuoja bėgimo iš Lietuvos galimybes.
Koks normalus, t.y. VAKARŲ verslas norės investuoti, jeigu didžiausios partijos ''KONSERVATORIŲ'' pirmininkas G. Landsbergis ir jo vadovaujama valdančioji dauguma LIBERALŲ SĄJŪDIS ir jos pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen BEI LAISVĖS PARTIJA su A. Armonaite, kaip pasamdytos Kremliaus lakštutės nuo ryto iki vakaro karu visus baugina.
Vis labiau ir labiau aišku, kam šis anūkas ir jo senelis dirba. Senelio meilė Rusijai ir komunistų partijai nuo 1952.02.22. Ir duotų pažadų vykdymo nesibaigė!
Susidaro toks vaizdas, kad viskas yra daroma, kad Lietuvoje investuotų tik rytų verslai!
Įdomu ką apie tokius anūko paūmėjimus mano jo Vilniaus rinkėjai?''
