Ekonomistas įspėja gyventojus per krizę: greitai taupymas smogs antru galu

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti. Vis dėlto ekonomistai ir Vyriausybė skatina gyventojus nesiveržti diržų ir atvirkščiai – remti vietinius verslus, perkant jų prekes ir paslaugas, nes vieno gyventojo išlaidos – kito pajamos.

78

Gamintojai, vartotojai ir investuotojai Lietuvos ekonomika balandį pasitikėjo mažiausiai per visą dešimtmetį. Mažesnis šis pasitikėjimo rodiklis buvo tik 2009-aisiais. 

(78 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilniuje po karantino atsidaro kavinės ir barai

Gyventojai puola taupyti

Būtent dėl šios priežasties, kaip sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, gyventojai nuosaikiau žiūri į neplanuotas išlaidas ir suskumba taupyti.

„Didžiausias priešas šiuo metu yra ne tiek pati viruso pandemija, bet neapibrėžtumas, kurį sukuria ta pandemija. Juolab, kad nėra aišku, kada mes jį galutinai įveiksime ir ar jis negrįš rudenį. Ir taip pat neapibrėžtumas, kurį sąlygoja nežinomybė dėl ekonominės ateities. Dėl to žmonės susiveržia diržus, pradeda kaupti santaupas juodai dienai ir tai lemia didelį prekybos kritimą“, – tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.

Tokia vartotojų reakcija į nežinią dėl savo finansinės ateities ekonomikai turi daugiau įtakos nei tiesioginis karantino poveikis. Ir, kaip prognozuoja ekonomistas, šis taupymo vajus gali tęstis bent iki rudens, o blogesniu atveju – iki metų pabaigos ar kitų metų pradžios.

Geriausias vaistas nuo krizės – vartojimas

Vis dėlto, anot Ž. Maurico, gyventojų taupymas bendrai šalies ekonomikai ir verslo padėčiai gali kaip reikiant atsirūgti.

„Jeigu visi sėdėsim ant savo pinigų maišelio, kaip šuo ant šieno, tai tada visiems bus blogiau, nes greitai taupymas smogs antru galu. Kapitalistinė sistema nėra sutverta pertekliniam taupymui. Sakyčiau, perteklinis taupymas daro dar didesnę žalą negu perteklinis vartojimas, čia yra paradoksas“, – sakė Ž. Mauricas.

REKLAMA

Jo teigimu, jei gyventojai mėgsta tam tikras įstaigas ar parduotuves, turėtų pirkti jų prekes ir paslaugas, kad padėtų jiems, o ir visai šalies ekonomikai, išgyventi sunkų etapą.

„Reikia prioritetą teikti būtent vietos verslams, ypač smulkiajam ir vidutiniam. Nes jis turi, kaip taisyklė, sukaupęs mažai rezervų. Taip pat jį kamuoja didesnis neapibrėžtumas, nes tai dažnu atveju yra šeimos verslas. Jeigu vartojimas kris labai ženkliai – artimiausi pora mėnesių, manau, yra kritiniai, realiai vasara, – tai dalis tų verslų gali paprasčiausiai nuspręsti pasitraukti iš rinkos“, – prognozavo Ž. Mauricas.

Iš rinkos pasitraukus dideliam skaičiui verslų, Ž. Mauricas teigia, kad šalyje išaugtų nedarbo lygis, bankrotų skaičius, pablogėtų kriminogeninė situacija bei augtų emigracija iš Lietuvos, be to, augtų tam tikrų prekių ir paslaugų kainos.

„Ir ilgesnėje perspektyvoje sumažėtų ir konkurencija rinkoje, dėl to tai dalinai kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga turėti bent jau omenyje, kad kiekvieno žmogaus išlaidos yra kito žmogaus pajamos“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

Svarbiausia – negąsdinti gyventojų

Paklaustas, kokiomis priemonėmis vartojimą valstybės viduje geriausiai galėtų paskatinti Vyriausybė, ekonomistas teigia, kad pirmiausia svarbu suvaldyti emocijas, o tuomet – nekartoti 2009 m. padarytų klaidų. Ž. Mauricas siūlo įsiklausyti į Nobelio ekonomikos premijos laureato Roberto Šilerio akcentuotą naratyvų aspektą.

„2009 m. buvo du naratyvai. Pirmas, kad mes gyvename diržų veržimosi sąlygomis. Ir kitas – kad mes didiname savo tarptautinį konkurencingumą, mažiname darbo užmokestį. Tokiu būdu įvyko užburtas ratas, nes diržų veržimasis pagilino mūsų ekonomikos nuosmukį ir taip pat išaugino šešėlį. O tarptautinio konkurencingumo naratyvas mažino užmokestį vidaus rinkos sektoriuje, o ne tiems, kam to konkurencingumo reikia“, – sakė Ž. Mauricas.

Būtent dėl šių priežasčių „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas siūlo Vyriausybei komunikuoti, kad šiuo metu valstybės diržas nebus veržiamas ir nesiimti mažinti įvairių išmokų.

REKLAMA

„Tos pajamos, ypač viešojo sektoriaus darbuotojų, pensininkų, ir nedarbo išmokos, tikrai neturi būti mažinamos ir tai turi būti aiškiai ir nuolat komunikuojama. Nes jeigu įsivyraus lūkesčiai, kad galimai pajamos kris ir viešajame sektoriuje, tada ir viešasis sektorius pradės veržtis diržus. 

Antras dalykas, aišku, reikia kažką daryti su darbo užmokesčiu privačiame sektoriuje, kad vėlgi neįsivyrautų lūkestis, kad darbo užmokestis bus mažinamas. Tai vienas iš sprendimų – mažinti darbo jėgos apmokestinimą bent laikinai krizės laikotarpiu. Be abejo, taip pat nemažinti atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams. Ir galbūt galimai spręsti problemą didinant nedarbo išmokas, kas ir buvo padaryta, skiriant 200 eurų papildomai“, – siūlė Ž. Mauricas.

Negali apsipirkti Lenkijoje – apsipirks Lietuvoje

Paklaustas, kokiomis priemonėmis Vyriausybė ketina skatinti būtent vartojimą valstybės viduje, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad tam galėtų padėti valstybės investicinių projektų ir lėšų iš Europos Sąjungos suaktyvinimas – investavimas į tvarius sektorius.

„Mes turėsime sekantį etapą, kalbant apie dalinai vartojimo skatinimą ir tam tikrų labai svarbių mums paslaugų teikimą, kalbant apie kultūros sektorių, viešus renginius, renginių organizatorius, tai taip pat tokie sprendimai bus priiminėjami atskirai pagal etapus. 

Ir, aišku, pagrindinis dalykas, ko mes tikimės, kad visgi tos papildomos priemonės, kurioms sekantį trečiadienį bus pritarta – tiek valstybės investicinių projektų, tiek Europos Sąjungos pinigų suaktyvinimas, – duos grąžą, pajamų ir tuo pačiu turbūt skatins vartojimą“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį kalbėjo premjeras.

Taip pat S. Skvernelis mano, kad apribojimai gyventojams susisiekti su kitomis šalimis gali paskatinti vartojimą Lietuvos viduje.

„Natūralu, kad režimas, kuris yra šiuo metu yra aplink Lietuvą ir Lietuvoje, vidinį vartojimą turėtų paskatinti. Kas buvo įpratę apsipirkinėti Lenkijos Respublikoje, tokios galimybės neturi. Tai dabar yra puiki galimybė tą daryti Lietuvoje“, – teigė premjeras.

REKLAMA

Ilgesnis savaitgalis

Taip pat S. Skvernelis ketvirtadienį užsiminė apie poreikį pradėti diskusijas dėl 2,5 dienų savaitgalio įvedimo. Anot premjero, ilgesnis savaitgalis galėtų būti taikomas toms darbuotojų grupėms, kurios patiria didelį psichologinį spaudimą – medikams, socialiniams darbuotojams.

„Tikrai diskusija gali prasidėti, ir kalbant tiek apie darbo efektyvumą, ko gero, pusdienis poilsio padėtų. Tai būtų galimybė efektyvinti patį darbą, ir, galiausiai, jei atskiruose sektoriuose reikėtų, valstybė galėtų ir pasamdyti daugiau darbuotojų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Kiek anksčiau Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė yra minėjusi, kad Kinija svarsto pusdieniu prailginti savaitgalius, kad taip būtų skatinamas vartojimas.

Krito vartotojų pasitikėjimas

Bendras gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 27 proc. punktais ir sudarė minus 26 proc., praneša Statistikos departamentas.

Balandžio ekonominių vertinimų rodiklis buvo mažiausias per dešimtmetį, mažesnis jis buvo tik 2009 m. Tam įtakos turėjo susidariusi situacija dėl Covid-19 pandemijos: 38 proc. respondentų nurodė, kad jų įmonės veiklą apribojo karantinas.

Portalas tv3.lt neseniai rašė apie finansų ministro Viliaus Šapokos prognozę, jog šiųmečiame biudžete atsivers didesnė skylė nei 2009 m.


Rašyti komentarą...
p
petras
2020-05-04 16:02:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
nu ekonomistai irgi jau grybaut pradejo kaip ir seimas lietuvoi karantinas darbo nera algos zemiau skurdo ribos ir sako netaupykit taskykit pinigus i visas puses tai asiliukai pirma duokit tu bapkiu o tada prasykit kad zmones netaupytu kad taskyt visu pirma reik turet ka taskyt 300 euriuku per menesi duoda ir sako taskykit durnei susimokojus mokescius dar keli euriukai lieka ant maisto nei ant taupymo nei ant taskymo niekas neturi tu pinigu
Atsakyti
-2

N
Nesvarbu
2020-05-04 15:56:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įdomu kam čia reikėtų susivežti ekonomiste? Ar tiems kurie gavėse ,ar tiems kurie prio lovio tokiu laikotarpiu keliasi sau algas.Juk kiaulės metai praėjo,bet žiurkės atėjo.Pabūk tu ekonominis matuokli pesininko ar kitoj.Įdomu,kiek trauksi?Giedosi kita giesme...pamastyk mulkindamas
Atsakyti
-5

e
euras
2020-05-04 16:34:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
taupykit, taupykit, o mes taskysim i kaire ir i desine...viruso prekems 77MILIJONAI isleista, siaubas, kazkokioms kinietiskoms ir ne- kaukems, pirstinems, kuriu nauda didziai abejotina, kazin kiek tilpo lovu ir degonies aparatu i tuos milijonus??? turbut dabar kiekvienas lietuvos gyventojas tures sau po gera lova ir deguonies aparata, turint galvoje, kad lietuvoje tik pora milijonu gyvena, tai brangieji seimunai ir pons Veryga, rudeni kai bus antra banga, prasyciau man priklausancius milijonus atiduoti asmeniskai, as jau kaip nors uz tuos milijonus pats gydysiuos, izoliuosiuos, ne 14 paru, o keliems metams, o jus taskote vejams pagrinde, dieve kur plaukia musu pinigeliai...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (27)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų