Policija trečiadienį pranešė apie Vilniaus rajone išaiškintą vieną didžiausių Baltijos šalyse narkotikų gamybos laboratorijų.
Savo ruožtu popiežius patenkino seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus prašymą atleisti jį iš dvasininkų luomo.
Taip pat toliau tęsiantis diskusijoms dėl Stačiatikių Bažnyčios, jos vadovas Lietuvoje Inokentijus kreipėsi į valstybės vadovus dėl dviejų įstatymų projektų, kuriuos siūlo Seimo konservatoriai.
Užsienio aktualijose – JAV pasiuntinio susitikimas Sankt Peterburge su Rusijos prezidentu, kurio metu taip pat paskelbta apie Rusijoje kalinto amerikiečio paleidimą, ES raginimas „SpaceX“ skubiai atkurti visas „Starlink“ paslaugas Ukrainoje, JT ataskaita apie spartesnį nei prognozuota visuotinį atšilimą ir kaistanti karinė įtampa Korėjos pusiasalyje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Diskusijos dėl Stačiatikių Bažnyčios. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė kol kas nėra gavusi institucijų, įskaitant Valstybės saugumo departamentą (VSD), pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimam Rusijos poveikiui per Stačiatikių Bažnyčią. Vis dėlto, anot premjero, jis yra atviras svarstymams, kaip būtų galima užkirsti kelią Rusijos minkštajai galiai ir jos poveikiui Lietuvos visuomenei. Savo ruožtu visuomenėje kylančias įtampas dėl Stačiatikių Bažnyčios veiklos įvertinęs demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuva turėtų atsižvelgti į tai, jog Rusija Maskvos patriarchatą naudoja kaip savo minkštosios galios įrankį. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu nėra pagrindo abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu Lietuvai. Tačiau pabrėžia, jog ji pati turi apsispręsti, su kuo jai pakeliui. Tiesa, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Inokentijus kreipėsi į šalies vadovus dėl dviejų įstatymų projektų, kuriuos Seimui pateikė konservatoriai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas.
Po valstybės tarnybos reformos sparčiausiai augo vadovų atlyginimai. Po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose sparčiausiai augo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai, tuo metu specialistų darbo užmokestis didėjo lėčiau, rodo Valstybės kontrolės apžvalga. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristatydama apžvalgos rezultatus Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė pažymėjo, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga išaugo 47 proc. Pasak jos, didžiausias atlyginimų augimas daugelyje institucijų buvo fiksuotas pirmaisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais, o 2025-aisiais augimo tempas sulėtėjo.
VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl Kauno mero Matijošaičio dalyvavimo verslo konferencijoje. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą dėl Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio dalyvavimo verslo konferencijoje „Lūžio taškas“, į kurią jis pateko gavęs nemokamą kvietimą. Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar savivaldybės vadovas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, draudžiančių priimti dovanas ar paslaugas dėl einamų pareigų arba turimo statuso. Kaip Eltai teigė VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė, sprendimas pradėti tyrimą priimtas įvertinus anksčiau surinktą papildomą informaciją apie mero dalyvavimo renginyje aplinkybes.
Katelynas siūlo Škarnulį VSAT vadu skirti nuo lapkričio 5 dienos. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas siūlo laikinai Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) vadovaujantį Donatą Škarnulį nuolatiniu vadovu tarnyboje paskirti nuo lapkričio 5 dienos. Tokį Vyriausybės nutarimo projektą M. Katelynas užregistravo trečiadienį.
Advokatų taryba nutraukė tyrimą dėl advokatės, Vyriausiosios rinkimų narės (VRK) Lauros Matjošaitytės teiktų paslaugų „Nemuno aušrai“. Anot Lietuvos advokatūros, toks sprendimas priimtas suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui. Advokatų taryba skyrė rekomendaciją L. Mašjotaitytei atsakingai laikytis profesinės veiklos ir etikos reikalavimų bei nesukelti abejonių dėl advokato profesionalumo ir atsakomybės. Tyrimus dėl L. Matjošaitytės veiklos taip pat atlieka VRK, VTEK. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo klausimu nutarė ikiteisminio tyrimo nepradėti.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Pirmojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytoja valstybinė „Ignitis grupė“ Vyriausybei siūlo atidėti projektą. Bendrovė kreipėsi į Energetikos ministeriją ir siūlo koreguoti projekto įgyvendinimo grafiką, teigė, jog toks prašymas teikiamas atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją ir valstybės finansinius prioritetus. Projekto vystymą numatoma atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms aplinkybėms, kartu išsaugant iki šiol jau sukurtą vertę. Anksčiau skelbta, kad pirmo vėjo parko Baltijos jūroje projektas veiklą galėtų pradėti po 2030 m., visgi pernai metinėje ataskaitoje „Ignitis grupė“ įvardino susidurianti su iššūkiais. Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad prašymas atidėti projekto terminą yra svarstytinas. Be to, pasak jo, planuojama siūlyti naują tokiems atvejams skirtą teisinį mechanizmą. Anksčiau Eltai energetikos ministras yra sakęs, kad „Ignitis grupei“ siūloma į komercinį projektą pritraukti kitos ES šalies bendrovę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kas atvertų kelią gauti europinę paramą. Prašymą dėl naujų terminų grupė pateikė po pernai Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito. Jis parodė projekto rizikų – dėl rinkos pokyčių planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Prezidentui iškėlus tikslą iki 2029-ųjų šalies biudžeto deficitą sugrąžinti į 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, finansų ministras Taurimas Valys jį laiko realiu. Ministras teigia, jog tam planuojama audituoti valstybines įstaigas ir optimizuoti jų veiklą, mažinant darbuotojų skaičių. Kaip pavyzdį jis pateikė atleidimus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) pavaldžioje Inovacijų agentūroje – pertvarkant jos veiklą, iki šių metų gruodžio pradžios numatoma atleisti 55 darbuotojus. Jau skelbta, kad formuojant 2027-ųjų valstybės biudžetą ministerijoms nurodyta sumažinti planuojamas išlaidas, tokiu būdu iš viso sutaupyta apie 100 mln. eurų. Finansų ministro teigimu, optimizuojant valstybinį sektorių įtakos turės ir dirbtinio intelekto įrankiai. Pasak T. Valio, taip pat numatomos priemonės mažinti šešėlį ir taip užtikrinti didesnes biudžeto pajamas. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad jam būtų nepriimtina Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. BVP – viršijantį biudžeto deficitą išlaikyti ilgesnį laiką – ir po 2029 m. Tiesa, jis pritaria didesnėms investicijoms į gynybą, net jei dėl jų laikinai didėja valdžios sektoriaus deficitas.
Finansų ministerija Europos Komisijai (EK) pateikė pirmąjį 1,06 mlrd. eurų mokėjimo prašymą pagal lengvatinių gynybos paskolų (SAFE) priemonę. Šios lėšos skiriamos už Lietuvos įsigytas kovines sistemas ir kitą įrangą. Iš mokėjimo prašyme pateiktos sumos EK išskaičiuos 15 proc. birželį gauto avanso, todėl pervesta Lietuvai suma bus kiek mažesnė – 905 mln. eurų. EK patvirtinus šį prašymą, Lietuva iš viso bus jau gavusi 1,9 mlrd. eurų – 29 proc. visos šaliai skirtos 6,4 mlrd. eurų paskolos. Lėšos pagal pirmąjį mokėjimo prašymą Lietuvą turėti pasiekti per maždaug 2 mėnesius. 956 mln. eurų avansinį mokėjimą Lietuva gavo birželio 24 d. Visi kiti mokėjimai atliekami pagal pasiektus rodiklius. Skaičiuojama, kad SAFE instrumentas padės įgyvendinti apie pusę nacionalinės divizijos vystymo poreikių. Paskolos trukmė siekia 45 metus, o palūkanos yra tokios pačios, kokiomis skolinasi pati EK. SAFE paskolai galioja 10 metų atidėjimas – tai reiškia, kad pirmiausia Lietuva mokės tik palūkanas ir tik po 10 metų pradės grąžinti paskolą. SAFE – tai laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 m. pabaigos. Bendra SAFE apimtis visoms valstybėms – 150 mlrd. eurų.
Lietuvos keliautojų asmens duomenys aptikti Rusijos juodojoje duomenų rinkoje, tarp jų – viešai prieinama informacija, įskaitant vardus ir pavardes, gimimo datas, telefono numerius, pasų duomenis ir kelionių informaciją. Tai rodo portalo „Delfi“ atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, nutekintuose įrašuose galima rasti informacijos apie keliones iš Lietuvos į Turkiją, Graikiją, Turkiją, Ispaniją ar kitas kryptis nuo 2012 iki 2026 metų. Tarp duomenų rasti kelionių organizatoriai „Tez Tour“, „Join Up“, taip pat su jais bendradarbiaujančios agentūros „Makalius“, „Kelionių ekspresas“, „West Express“, „Noriu atostogų“, „Kelionių akademija“, „Baltic Tours“, „Amberturas“. Portalui kreipusis dėl esamos situacijos į minėtas agentūras, šios tvirtino informacijos apie tai neturinčios. Tuo metu „Tez Tour“ pranešė pradėjęs vidinį tyrimą.Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą asmens duomenų nutekėjimą, patikrinimą pradėjo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Rugsėjo viduryje hakerių grupė „DataSuckers“ prisiėmė atsakomybę už įsilaužimą į kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ sistemas Rusijoje ir Baltarusijoje.
Finansų ministerija žada iki 2027-ųjų vidurio parengti nacionalinę gynybos ir saugumo pramonės plėtros strategiją. Taip ministerijos atstovai kalbėjo Lietuvos pramonės atstovams raginant Vyriausybę sparčiau plėtoti šalies gynybos pramonę ir užtikrinti glaudesnį institucijų bei verslo bendradarbiavimą. Verslo atstovų teigimu, nors investicijos į šį sektorių auga, vis dar trūksta aiškių valstybės prioritetų, ilgalaikių užsakymų ir spartesnių sprendimų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovo Vidmanto Janulevičiaus teigimu, pastaraisiais metais šalies gynybos pramonė padarė reikšmingą pažangą, tačiau tolesnei jos plėtrai būtina nuosekli valstybės politika. Finansų ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė teigė, kad gynybos pramonės plėtros strategijos rengimas jau pradėtas. Pasak jos, Vyriausybės programoje numatyta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos parengti ne tik gynybos ir saugumo pramonės plėtros strategiją, bet ir šio sektoriaus skatinimo bei valdymo modelį.
Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,9 proc. punkto. Tai – antras didžiausias augimas visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys. Sparčiau nei Lietuvoje šis rodiklis augo tik Lenkijoje, kur skolos ir BVP santykis per metus padidėjo 6,7 proc. punkto. Tuo metu Lietuvoje valdžios sektoriaus skola šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje siekė beveik 38,8 mlrd. eurų ir sudarė 43,8 proc. BVP. Prieš metus šis rodiklis siekė 38,9 proc. BVP, o pirmąjį šių metų ketvirtį – 42,1 proc. BVP. Per metus Lietuvos valdžios sektoriaus skola nominaliąja verte išaugo beveik 6,8 mlrd. eurų – nuo 32 mlrd. eurų praėjusių metų antrąjį ketvirtį iki 38,8 mlrd. eurų šiemet. Lietuva taip pat pateko tarp keturių ES valstybių, kuriose skolos ir BVP santykis labiausiai augo per ketvirtį. Vis dėlto, nepaisant spartaus augimo, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos lygis išlieka gerokai mažesnis už ES ir euro zonos vidurkius.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teisėsauga Vilniaus rajone aptiko vieną didžiausių Baltijos šalyse narkotikų gamybos laboratorijų. Kaip teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, šiame objekte kvaišalai buvo gaminami šimtais kilogramų. Teisėsaugos operacijos metu iš laboratorijos išimta daugiau nei 500 kilogramų metamfetamino, daugiau nei 300 kilogramų amfetamino ir kitų medžiagų. Pareigūnai teigė, kad iš minėtų psichotropinių medžiagų kiekių galima būtų pagaminti daugiau 4 milijonus kvaišalų dozių. Atliekamo tyrimo metu nustatyta, kad laboratorijoje pagaminta produkcija galėjo būti tiekia ne tik Lietuvai, bet ir Čekijai, Nyderlandams, Belgijai bei kitoms šalims. Įtarimai tyrime pareikšti keturiems asmenims. Vienas iš galimų neteisėtos veiklos organizatorių yra Turkijos kilmės Olandijos karalystės pilietis, kiti – Lietuvos piliečiai.
Popiežius patenkino seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus prašymą atleisti jį iš dvasininkų luomo. Vilniaus arkivyskupija paskelbė, kad šiuo sprendimu T. Švedavičius neteko dvasininko statuso, bažnytinių įgaliojimų ir nebegali vykdyti kunigiškos tarnystės. Atleidimas iš dvasininkų luomo nenutraukia baudžiamojo proceso ir neatleidžia nuo atsakomybės pagal valstybės įstatymus. Po kaltinimų dėl nusikaltimų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografija ir vaikų įtraukimu į girtavimą, T. Švedavičius buvo nušalintas nuo pareigų. Pats kreipęsis į Apaštalų Sostą ir pasiprašęs atleidžiamas iš kunigystės, jis taip pat prisiėmė asmeninę atsakomybę už žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, jų byloje yra 11.
Už cigarečių kontrabandininko nušovimą teisiamas pasienietis Karolis Ilgevičius jo bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo prašo jį išteisinti, o iškeltą bylą nutraukti. Jis sako, kad savo pareigas vykdė teisėtai ir atsakingai, įgalinio automobilio ratą šovė siekdamas sustabdyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Generalinė prokuratūra prašo teismo pripažinti pasienietį kaltu ir nubausti jį laisvės apribojimu. Teismas nuosprendį skelbs lapkričio 19 dieną. Bylos duomenimis, 2024 metų birželio 1 d. Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, pasieniečiai gavo užkardos budėtojo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. VSAT pareigūnai pradėjo vykdyti jų paiešką. Netrukus buvo pastebėtas keliu važiuojantis automobilis, kuris nestojo pasieniečiams jį stabdant, buvo panaudotas ginklas.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas lankėsi Sankt Peterburge, kur susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po maždaug tris valandas trukusio susitikimo Kremlius pareiškė, kad JAV pasiuntinio Rusijos prezidentui perduoti Ukrainos ir Europos siūlymai dėl karo Ukrainoje užbaigimo buvo nekonkretūs. Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas taip pat tikino, kad Maskva yra pasirengusi kitą mėnesį pratęsti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas, kurių „pagrindinė tema būtų saugumo stiprinimas... konfliktui pasibaigus“ Anot jo, šiuo metu rengiamasi prieštaringai vertinamam galimam „pirmajam istorijoje“ Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų vadovų susitikimui, kurį siekiama įtraukti į kitą mėnesį Šendžene vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono viršūnių susitikimo programą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę pareiškė, kad per šį viršūnių susitikimą daugiausia dėmesio būtų skiriama branduoliniam nusiginklavimui, tačiau galėtų būti aptartas ir karas Ukrainoje. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad jokios derybos dėl jos ateities negali vykti be Kyjivo dalyvavimo. Norvegijos ministras pirmininkas trečiadienį pranešė, kad S. Witkoffas trečiadienį po derybų su V. Putinu grįždamas dar kartą užsuks į Oslą ir praneš apie jų rezultatus.
Rusija paleido į pensiją išėjusį amerikietį mokytoją Stepheną Hubbardą, kuris buvo įkalintas apkaltinus jį kariavus Ukrainoje kaip samdinį. Apie tai trečiadienį per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Sankt Peterburge pranešė JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas, padėkojęs Rusijos vadovui, kurį pavadino „humanistu“. Mičigano valstijos gyventojas S. Hubbardas 2024 m. po uždaro teismo proceso buvo nuteistas beveik septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Rusijos prokurorų teigimu, 2022 m. vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jis pasirašė sutartį su Ukrainos kariuomene ir kariavo jos gretose, kol po dviejų mėnesių buvo paimtas į nelaisvę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė, kad Rusijos paleistas S. Hubbardas (74 m.) grįžta namo ir save pagirdamas pasidžiaugė, kad amerikiečio paleidimui neprireikė kalinių mainų. Pasak jo, Rusija paleido S. Hubbardą „iš pagarbos prezidentui Trumpui“.
Europos Sąjunga (ES) paragino „SpaceX“ skubiai atkurti visas „Starlink“ paslaugas Ukrainoje. Penktadienį Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dronuose naudojami mobilieji „Starlink“ terminalai nustojo užmegzti ryšį dronams pasiekus tam tikrą greitį. Pasak jo, šie ribojimai paveikė tiek gynybai, tiek kariniams taikiniams atakuoti naudojamus dronus. ES trečiadienį pareiškė, kad pranešimai, jog bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas nurodė apriboti palydovinio interneto paslaugos „Starlink“ veikimą Ukrainoje, kelia „didelį susirūpinimą ir prieštarauja ankstesnei bendrovės praktikai teikti šias paslaugas“. „SpaceX“ privalo skubiai atkurti visas paslaugas Ukrainai, kuriai palydovinis ryšys reikalingas šalies teritorijai ginti naudojamiems dronams valdyti, Briuselyje pareiškė ES atstovas spaudai. Jis pridūrė, kad karas Ukrainoje parodė, kaip stipriai Europos saugumas priklauso nuo kosminės infrastruktūros. Todėl ES aktyviai kuria naują palydovų tinklą IRIS², kurį sudarys daugiau kaip 300 palydovų ir kuris turėtų užtikrinti itin saugų palydovinį ryšį tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms, o į projektą taip pat bus įtraukta Ukraina.
Žmonijai vis labiau pralaimint kovą su klimato kaita, pasaulis šyla sparčiau, nei ekspertai prognozavo praėjusiais metais, o vienos pagrindinių to kaltininkių yra Jungtinės Valstijos, teigiama naujoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje. Net jei visos šalys įvykdys savo įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Žemės temperatūra, palyginti su dabartiniu lygiu, tikriausiai pakils dar 1,2 laipsnio Celsijaus, rodo trečiadienį paskelbti atnaujinti Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) klimato skaičiavimai. Tai maždaug 0,1 laipsnio Celsijaus daugiau, nei ta pati mokslininkų grupė prognozavo praėjusiais metais. Ataskaitoje nurodoma, kad išskyrus JAV, visos kitos iš 20 didžiausių pasaulio ekonomikų sumažino deginant anglį, naftą ir dujas išmetamo anglies dioksido kiekį arba bent sulėtino jo augimą. Australijos klimato mokslininkas Billas Hare'as perspėjo, kad dėl papildomo 0,1 laipsnio atšilimo dar 140 mln. žmonių būtų priversti gyventi „pavojingo karščio sąlygomis“, taip pat padidėtų Amazonės atogrąžų miškų arba Grenlandijos ir Antarktidos ledynų dangų nykimo rizika. Apskaičiuota, kad dėl to pasaulio ekonomika taip pat patirtų apie 1,2 trln. JAV dolerių nuostolių.
Šiaurės Korėja prie sienos su Pietų Korėja dislokavo naujus karinius dalinius „į šaudymo pozicijas“, pareiškė įtakinga šalies lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong. Įtampa tarp Seulo ir Pchenjano smarkiai išaugo po to, kai praėjusį mėnesį Pietų Korėja pareiškė, kad abi šalis skiriančioje, stipriai įtvirtintoje demilitarizuotojoje zonoje (DMZ) įvykusį sprogimą sukėlė Šiaurės Korėjos padėtos minos. Pchenjanas šiuos kaltinimus atmetė. Kim Yo Jong pareiškimo išvakarėse Seulas perspėjo griežtai reaguosiantis į tolesnes Šiaurės Korėjos provokacijas. Pietų Korėjos kariuomenė antradienį apkaltino Pchenjaną mėginant permesti atsakomybę už didėjančią karinę įtampą. Pietų Korėjos jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Jin Yong-sungas nurodė kariuomenei „ryžtingai reaguoti“, jei Šiaurės Korėja pasinaudotų Seulo veiksmais kaip pretekstu agresijai. Šalies gynybos ministerija savo ruožtu perspėjo, kad į tokius veiksmus bus atsakyta „ryžtingomis“ baudžiamosiomis priemonėmis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
