Dalia Grybauskaitė JAV viceprezidentui išsakė lūkesčius dėl Baltijos šalių

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako per susitikimą su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Mike Pence'u (Maiku Pensu) išsakiusi lūkesčius dėl papildomų JAV karinių priemonių užtikrinti Baltijos šalių oro gynybą.

JAV viceprezidentas savo ruožtu Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentams patvirtino JAV įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui. D.Grybauskaitė sakė Miunchene vykusiame susitikime pristačiusi poziciją, jog būtina paspartinti NATO sprendimų priėmimo procesą ir iškėlusi klausimą dėl tiesioginio JAV dalyvavimo užtikrinant Baltijos šalių oro gynybą.

Jos teigimu, pernai per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje priimtų sprendimų dėl papildomų NATO pajėgumų Rytų Europoje jau nepakanka. „Labai konkrečiai kalbėjau apie tai, ko tikimės iš NATO. Matome, kad ir Varšuvos susitarimų jau nebepakanka (...). NATO ir JAV pajėgos sukoncentruotos didele dalimi vakarinėje Europos dalyje, o ne prie rytinių rizikingiausių šalių sienų“, - telefonu iš Miuncheno BNS sakė prezidentė. Oro gynyba

Šalies vadovė sakė, kad susitikime buvo pateikti žemėlapiai, kaip galėtų atrodyti Baltijos šalių oro gynybos architektūra.

REKLAMA

„Be Jungtinių Valstijų oro gynybos sistemų pagalbos mes negalėsime turėti pilno apginamumo. Kol kas mėginame patys įsigyti kai kurias priemones, bet tiesioginis JAV dalyvavimas yra būtinas. Pristatėme savo poziciją“, - teigė D.Grybauskaitė.

„Turėjome su savimi paruošę medžiagą, žemėlapius ir labai tikimės, kad mūsų žinia nuėjo ir bus priimta kaip pozityvus pasiūlymas, reikalingas pačiai NATO ir Jungtinėms Valstijoms“, - pridūrė prezidentė.

Baltijos šalių pareigūnai jau seniai kalba, kad oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme.

Siekiant ją sustiprinti, svarstoma apie didesnius įgaliojimus oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų naikintuvams ir svarstoma apie papildomą antžeminę ginkluotę.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS. Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.

Lietuvos ir užsienio karininkai svarstė, kad šalyje ateityje taip pat gali būti dislokuotos ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas, tačiau jokių sprendimų iki šiol nepriimta.

Kalbėdama su BNS, D.Grybauskaitė atsisakė įvardyti konkrečias karines priemones Baltijos šalių oro gynybai sustiprinti.

NATO sprendimų priėmimas

Lietuvos prezidentė teigė susitikime kalbėjusi ir apie tai Aljanso reformą, kad jame sprendimai būtų priimami greičiau.

„Būtina, kad sprendimų priėmimo procesas NATO vyktų dar sparčiau, šioje srityje būtinos reformos“, - BNS sakė prezidentė.

Lietuvos ir kitų regiono šalių pareigūnai yra raginę suteikti daugiau įgaliojimų NATO vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų Europoje vadui - ši pareigybė dažnai vadinama angliška santrumpa SACEUR.

Tokie siūlymai grindžiami nerimu, jog sprendimų priėmimas taryboje, kurioje posėdžiauja visų šalių atstovai, krizės atveju gali užtrukti pernelyg ilgai.

D.Grybauskaitė sakė tikinti, kad kai kurios reformos gali būti patvirtintos per šiemet Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

REKLAMA

M.Pence'as po susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Baltijos šalių prezidentams „patvirtino JAV įsipareigojimą jų saugumui ir mūsų partnerystei“. Gynybos finansavimas

JAV viceprezidentas su Baltijos šalių vadovais susitiko Europoje tvyrant nerimui dėl naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) užsienio politikos ir požiūrio į Rusiją.

Europoje šią savaitę apsilankę aukšto rango JAV pareigūnai teigė, kad Vašingtonas palaikys transatlantinį aljansą, bet kartu pakartojo raginimus europiečiams didinti išlaidas gynybai.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2017-02-18 21:04:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Miegojome 20 metų, visai apleidę savo gynybą, o dabar jau per vėlu kažkam įsakinėti skubintis. Ir kodėl kiti turi verstis per galvą dėl mūsų, kai mums patiems nerūpėjo saugumas iki karo Ukrainoje pradžios? Blogiausia tai, kad stiprindami savo gynybą NATO pajėgomis skatiname ir Rusiją stiprinti savo pozicijas ties mūsų regionu. Bet koks smurtas provokuoja smurtą. Čia reikėtų labiau diplomatijos, o ne karine technika remiamų argumentų kalbantis su kaimyne. Bet dabar jau tik šaukštai liko po pietų, nes laikas prabėgo, kai galėjome santykius tvirtinti ne grasinančiais būdais. Bet juk mes tokie išdidūs, tokie principingi ir teisingi, kad į Rusiją visada žiūrėjome tik kaip į blogį. O kai ji į mus ėmė taip žiūrėti- pykstame. Visą šį laiką buvo neteisinga tiek užsienio politika, tiek vidaus. Rezultate turime korupciją, skurdą, alkoholizmą, bedarbystę, beteisį ir nuvertintą žmogų, silpnai ginkluotas karines pajėgas, visiškai degradavusį švietimą, kultūra pasiekiama tik didmiesčiuose ir dar stovime ant karo slenksčio. Tai pasakykit jūs man, mieli patriotai Landsbergiai ir visi kiti pasekėjai, ar kartais kaip tik jūs nesate užverbuoti tos Rusijos, kad taip niekingai pasielgėte su Lietuvos valstybe ir jos piliečiais??? Man atrodote didesni priešai net už Putiną. Jei jis puls, tai gero norėdamas savo Rusijai. Bet o kodėl jūs savo gerbūvį iškėlėte aukštesniu prioritetu už valstybės, už tos vienintelės Lietuvėlės, kurią dar turime. Ji apkarpyta, sudarkyta ir sudraskyta. Likę mūsų labai nedaug. Ir vis vieną savo genocidine politike ją visiškai norite pražudyti. Kodėl? Kas jus pasamdė ir kam dirbate? Aišku tik viena: dirbate ne mūsų Lietuvai. Ir dabar Prezidentė gali prašyti paramos vis didesnės ir didesnės, turime žemintis ir lankstytis kad kokį tanką papildomai atgabentų. Tai politikos pasekmė. Ir ne galutinė. Bijau, kad galutinis rezultatas bus baisiau už sovietinį pavergimą. Kažkaip viskas link to juda.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų