Čmilytė-Nielsen apie tvora apjuostą Seimą: dėl „Zapad“ yra padidėjusi įvairių provokacijų galimybė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad rugpjūčio 10 d. riaušių pamokos yra išmoktos. Nors mitingas penktadienį vyks prie Katedros aikštės, parlamento vadovės teigimu, Baltarusijoje prasidėjusios karinės „Zapad“ pratybos leidžia tikėtis įvairių provokacijų.

14

Viktorijos Čmilytės-Nielsen komentaras prieš Seimo posėdį:

Penktadienį Seimo nariai į darbą ėjo matydami neįprastą vaizdą. Parlamentas apjuostas metalinėmis tvoromis, prie pastato būriuojasi ne tik pareigūnai, bet sustatyta ir sunkioji technika. Nors Šeimų sąjūdžio mitingas organizuojamas Katedros aikštėje, pareigūnai, prisimindami prieš mėnesį vykusias prie Seimo, pasiruošę užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą ir prie parlamento.

„Reikia vertinti visą kontekstą. Visų pirma, rugpjūčio 10 d. patirtį, iš kurios tarnybos, pareigūnai tam tikras pamokas perėmė. Kitas dalykas, žinoma, yra kontekstas. Mes puikiai suprantame, kad be kita ko šiandien prasideda ir „Zapad“ karins pratybos.

Padidėjusi galimybė yra įvairiausių provokacijų. Manau, kad tos priemonės, kurių imtasi, yra pamatuotos“, – penktadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

(14 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Ruošiamasi rugsėjo 10-osios mitingui: prie Seimo statoma tvora

Privažiuoti su automobiliu prie Seimo penktadienį yra sudėtinga, tačiau pačiai parlamento vadovei patekti į savo darbovietę problemų nekilo.

„Atėjau, aš paprastai pėsčiomis vaikštau į Seimą“, – šypsojosi V. Čmilytė-Nielsen.

„Jie patikino, kad darys viską, kad šis mitingas būtų taikus“, – apie mitingo organizatorių pažadą prakalbo Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad mitingo dalyvių reikalavimus valdžiai dėl, pavyzdžiui, kai kurių ministrų atstatydinimo, vertina kaip mitinguotojų politinę poziciją.

Vienas iš penktadienį vyksiančio protesto naratyvų – nepasitenkinimas valdžios sprendimais dėl koronaviruso pandemijos valdymo. Nuo rugsėjo 13 d. nemaža dalis veiklų bus neprieinamos tiems, kas neturi galimybių paso.

(241 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilniuje prie Katedros Šeimų sąjūdis rengia mitingą

„Matote, situacija nuolat kinta. Gyvenimas neapibrėžtoje situacijoje vargina, tačiau tai tikrai nėra kažkokia unikali Lietuvos padėtis. Toje pačioje situacijoje gyvena visas pasaulis dėl pandemijos.

Manyčiau tai, kad komunikuojama visiškai atvirai apie planuojamus pakeitimus, priklausomai nuo besikeičiančių apsikrėtimų skaičių, hospitalizacijos skaičių, yra koreguojami sprendimai, manau, tai yra teisinga strategija. Antraip, būtų kaltinimai dėl informacijos slėpimo ar sprendimų priėmimo už uždarų durų. Šito šiandien nematome“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Rugpjūčio 10 dieną apie 5 tūkst. žmonių buvo susirinkę prie Seimo protestuodami prieš Vyriausybės tuomet planuotus ribojimus, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

REKLAMA

Protestas peraugo į riaušes, dėl jų sulaikyta keliasdešimt asmenų, pradėti ikiteisminiai tyrimai. Lietuvos šeimų sąjūdis rugsėjo 10 dieną planavo surengti mitingą prie Seimo, tačiau savivaldybė, persvarsčiusi anksčiau išduotą leidimą, nusprendė renginio neleisti.

Ji sprendimą argumentavo per dideliu mitinguotųjų skaičiumi ir žvalgybos perspėjimais apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.

Seimo rudens sesija: be mitingo po langais, bet su daugybe nežinomųjų

Seimas penktadienį renkasi į eilinę rudens sesiją: naujas politinis sezonas prasidės be planuoto mitingo po parlamento langais, bet apjuostas antiriaušinėmis tvoromis, taip pat su daugybe nežinomųjų darbotvarkėje.

Prieš partnerystės įteisinimą, Stambulo konvenciją pasisakantis Lietuvos šeimų sąjūdis negavo leidimo rengti mitingo prie Seimo ir protestas perkeltas į Katedros aikštę, tačiau kol kas neaišku, ar aistras kurstantys projektai iš viso bus Seimo rudens darbotvarkėje.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvardija tris pagrindinius sesijos prioritetus: sprendimus, kuriuos reikės priimti reaguojant į koronaviruso pandemiją ir migrantų krizę, socialinės apsaugos paketą, 2022 metų biudžetą ir su juo susijusius mokesčių pakeitimus.

„Yra trys pagrindiniai blokai: aktualijos, kurias galima vadinti grėsmėmis, pandemija ir migracija, čia reikės būti pasirengus nuolat lanksčiai ir operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją, kitas blokas yra socialinės apsaugos įstatymai – geresnė apsauga pažeidžiamiausioms grupėms, taip pat biudžetas, mokestinės iniciatyvos, spartesnis pensijų indeksavimas“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vyriausybė sesijos darbų programoje žada didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimus, kelti pareiginės algos bazinį dydį, siūlys peržiūrėti mokesčių lengvatas, didinti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, remti jaunas šeimas, kompensacijas joms įsigyjant būstą, tačiau didžioji dalis nurodomų projektų dar neregistruoti.

REKLAMA

Biudžetai ir mokesčių peržiūra

Pagrindiniu Seimo rudens sesijos darbu tradiciškai yra kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas. Kartu numatomas mokestiniuose įstatymuose nustatytų neterminuotų lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūrėjimas, bet mokesčių peržiūros darbo grupės dar nėra pateikusios gautinių projektų variantų.

„Mokesčių reformai langas pamažu užsiveria, nes politinė kadencija artėja į pabaigą ir, jei norime esminių mokesčių sistemos korekcijų, turime tai padaryti dabar“, – prieš sesiją susitikęs su Seimo valdyba prezidentas Gitanas Nausėda ragino Seimą netrukti su mokesčių sistemos peržiūra.

Merų rinkimai

Seimas per rudens sesiją toliau svarstys Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Konstitucija keičiama po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo dabartinis rinkimų reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui. Tik pakeitus Konstituciją merai per 2023 metų savivaldos rinkimus galės būti renkami tiesiogiai.

Referendumo įstatymas

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis, šiuo metu referendumus reglamentuojantis įstatymas negalioja ir yra susidariusi teisinė spraga. Seimas vasarą po pateikimo pritarė naujo Referendumo įstatymo projektui ir, tikimasi per rudes sesiją jį priimti.

Partnerystės įteisinimas

Liberaliosios valdančiųjų partijos siekia, kad į darbotvarkę grįžtų Partnerystės įstatymas, tačiau parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad jis vėl galėtų būti teikiamas tik užsitikrinus reikiamą balsų skaičių. Seimas pavasarį per pateikimo stadiją dviejų balsų persvara atmetė projektą dėl lyčiai neutralios partnerystės, Laisvės partija pažadėjo rudenį grįžtu su kompromisiniu variantu.

Socialinė apsauga 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemos pertvarką, pensijų indeksavimo pakeitimus, paskatas jaunoms šeimoms, paramą būstui įsigyti, tačiau projektai kol kas nėra registruoti. V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu ketina teikti su šeima susijusių pataisų paketą dėl karjeros ir vaikų priežiūros derinimo, namų darželių įteisinimo, vaikų kambarių didelėse įstaigose.

REKLAMA

Tautinių mažumų kausimai

Į sesijos darbų programą įtrauktas Tautinių mažumų įstatymas, taip pat projektas dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose, tačiau šie projektai dar nepaskelbti.

Programoje – per 400 projektų. Rudens sesijos darbų programoje įrašyta 430 teisės aktų projektų be lydimųjų teisės aktų. Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, prezidentas G. Nausėda – aštuonis, Seimo frakcijos – 270 teisės aktų projektų.

Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis. 

Seimo narių komentarai prieš Seimo posėdį:


Rašyti komentarą...
X
XY
2021-09-10 10:19:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirmiausia tai jokios ne riaušės,o dar geriau būtų jog ši dama kuo greičiau atsistatydinti,gal tada ir tvorų nebereiks prie seimo,nes labai jau bijo savo rinkėjų,Gėda.
Atsakyti
-2

l
lietuvė
2021-09-10 10:16:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau turbūt ponai valdininkai baidosi ir savo šešėlių , nes yra tiek blogio pridirbę savo tautai !Turėtų atlikti sąžinės sąskaitą ir atgailauti už savo kaltes ! O jie gi ir toliau kenkia visomis priemonėmis !
Atsakyti
-1

L
LENKAS
2021-09-10 10:32:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ajai-ajai . RUSSAI POLA i ta,PYDARASTINE PROEEEBALTYJA
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (42)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų