Šiemet vasarį ir kovą, kaip kiekvienais metais, suaktyvėjo žemės ūkio paskirties žemės rinka. Didesnių pokyčių dar nepastebima, nors tikimasi, kad ją pagyvins nesiliaujantys pranešimai apie maisto brangimą visame pasaulyje.
Žemės ūkio paskirties žemė – itin sezoniška prekė, kuria domisi trys pagrindinės žmonių kategorijos: ūkininkai, prieš pavasarinius darbus norintys praplėsti savo valdas, miškų sodintojai ir investuotojai, kurie tikisi žemės kainų augimo.
Trumpas sezonas
Gintautas Anužis, interneto portalo dirvos.lt, rašančio apie žemės ūkio paskirties žemės rinką, administratorius, dideliam investuotojų nusivylimui, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė, kad žemės brangimo teks dar bent metus palūkėti. Mat, palyginti su praėjusių metų prekybos sezonu, nei paklausa, nei kainos nepaūgėjo.
„Mūsų pagrindinis segmentas – ūkininkai, o jie niekur neskuba, ūkiškai apgalvoja ir tik tada priima sprendimą. Gegužę ir birželį žmonės eina į darbus, o rinka visiškai susmenga“, – kalbėjo G. Anužis.
Skirtingai nei kitose verslo srityse, didelių – keliasdešimties hektarų žemės sklypų kaina yra aukštesnė nei kelių ar keliolikos hektarų sklypų kainas. Pavyzdžiui, už 40 balų derlingumo 3 ha sklypą gali būti mokama 3–4 tūkst. litų už hektarą, o už tokio pat derlingumo 50 ha sklypą – 6–7 tūkst.
Pasak G. Anužio, skelbimuose paprastai nurodoma aukštesnė kaina, nes paliekama vietos deryboms.
Jo nuomone, dabartinės rinkos tendencijos yra palankios didėti žemės paklausai, mat šiuo atveju žemės sklypų ir maisto produktų rinkos galėtų būti siejamos tiesioginiu ryšiu – žemės ūkio veikla tampa pelningesnė.
Labiausiai, anot G. Anužio, rinką stabdo nesibaigianti žemės reforma ir per ją dirvonuojanti Valstybiniam žemės fondui priklausanti žemė. „Kai tik laisvos valstybinės žemės neliks, mūsų žemės kaina netruks pasiekti Europos vidurkį, nes derlingumu nenusileidžia“, – kalbėjo jis.
Aktyvesni miškininkai
Pasak pašnekovo, šiemet labiau jaučiamas žmonių, perkančių sklypus miškui sodinti, aktyvumas. Jie perka mažo derlingumo sklypus, kurių hektaras kainuoja tik 300–700 litų.
Energetinis miškas kelią skinasi sunkiai, nes dar daug deginti skirtos medžiagos yra kirtavietėse, nevalytuose miškuose.
Pasak G. Anužio, energetinių augalų, skirtų paversti biokuru, auginimo pionieriai jau apskaičiavo, kad šis verslas greitai neatsiperka ir iš pradžių gali būti tik pagalbinis, nes pirmojo derliaus reikia laukti penkerius metus, kito – vėl tiek pat. Padėtis galėtų pasikeisti, jei valstybė priimtų sprendimą remti žemdirbius, kurie augina biokurą, kaip yra, pavyzdžiui, Suomijoje.
Spekuliantai delsia
Menkai paklausūs ir skelbimai, siūlantys mažus žemės ūkio paskirties žemės sklypus Neringoje, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune pirkti po 100 tūkst. ar net 300 tūkst. litų už hektarą. Akivaizdu, kad toks sklypas kur nors prie vandens telkinio būtų skirtas ne ūkininkauti, o, pakeitus žemės paskirtį, kitiems tikslams.
Kai dar nežinoma, ar Seimas nuspręs pratęsti žemės pardavimo užsieniečiams ribojimus, tyli ir rinkos spekuliantai. Vis dėlto, G. Anužio nuomone, tie ribojimai didelės įtakos nedaro, nes niekas ir dabar nedraudžia užsieniečiams pirkti žemę.
„Turiu ilgą sąrašą užsienio kapitalo bendrovių, kurios pas mus sėkmingai darbuojasi jau 10–15 metų. Atvažiuoja, steigia žemės ūkio bendroves ir legaliai perka patinkančius sklypus“, – sakė portalo administratorius ir pridūrė neabejojąs, kad fizinių asmenų investicijos į Lietuvos žemės sklypus nedomina: tiems, kurie valdo sunkiai uždirbtus pinigus, tai būtų investicija be aiškios perspektyvos.
Orientacinės žemės ūkio paskirties žemės kainos, Lt/ha
Regionas* Orientacinė kaina
Alytus 3 500–5 000
Kaunas 5 500–11 300
Klaipėda 4 500–6 700
Marijampolė 5 000–7 000
Telšiai 4 000–6 500
Utena 4 500–5 500
Vilnius 5 500–6 500
- Kazimieras Šliužas
