Tačiau pacientai, sergantys reumatinėmis autoimuninėmis ligomis, dažnai vartoja įvairius imuninę sistemą slopinančius medikamentus, dėl to yra linkę dažniau arba sunkiau sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis.
Todėl iškyla daug klausimų dėl šių asmenų vakcinacijos prieš SARS-CoV-2, kadangi dar nėra atlikta pakankamai klinikinių tyrimų su imunomoduliuojančiais vaistais ir jų sąveika su šiomis vakcinomis.
Gali nesusidaryti kokybiškas imunitetas
Taip pat ir patys pacientai turi įvairių nuogąstavimų. 2021 metų vasario mėnesį žurnalas „The Lancet“ paskelbė publikaciją, kurioje pristatomi reumatinėmis ligomis ir išsėtine skleroze sergančių pacientų apklausos rezultatai.
Klausimyną užpildė 1727 respondentai. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų teigė norintys skiepytis SARS-CoV-2 vakcina. Nenoras skiepytis arba dvejonės buvo susijusios su šalutinių poveikių baime ir ilgalaikių klinikinių tyrimų trūkumu.
Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (angl. Centers for Disease Control and Prevention — CDC), pacientai, turintys nepakankamą imunitetą dėl gliukokortikoidų vartojimo, dažniau serga sunkiomis COVID-19 ligos formomis. Riziką sirgti sunkesnėmis ligos formomis turi asmenys, vartojantys daugiau nei 10 mg gliukokortikoidų per dieną. Pranešta apie keletą atvejų, kai paskiepijus vakcina prieš stabligės, raudonukės, gripo ar hepatito B viruso sukėlėjus paūmėjo reumatoidinio artrito ligos eiga. Tačiau atlikus tyrimus nebuvo pastebėta vakcinų ryšio su ligos paūmėjimo atvejais.
Taip pat svarstoma ar vartojantiems imunosupresinius medikamentus pacientams susidaro pakankamas ir kokybiškas imunitetas po vakcinacijos.
Ką rodo tyrimai?
Autoimuninėmis ligomis sergančių pacientų vakcinacija visada buvo aktuali ir tiriama tema. Jau 2013 metais Cochrane duomenų bazėje publikuota apžvalga, kurioje teigiama, kad vaikai/paaugliai, sergantys autoimuninėmis ir autouždegiminėmis ligomis, gali būti skiepijami įvairiomis vakcinomis.
Tirti pacientai, sergantys juveniliniu idiopatiniu artritu ir skiepyti tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, o po vakcinacijos nepastebėta ligos suaktyvėjimo (vertinant JADAS-27 — jaunatvinio artrito ligos aktyvumo skale). Taip pat pažymima, kad metotreksatas ir biologinė terapija nesutrikdė humoralinio imuniteto atsako ir susidarė pakankami antikūnų kiekiai.
2019 metais paskelbta panaši publikacija suaugusių pacientų populiacijoje. Remiantis jos duomenimis, buvo atnaujintos Europos reumatologų asociacijų susivienijimo (angl. The European Alliance of Associations for Rheumatology — EULAR) vakcinacijos rekomendacijos pacientams, sergantiems reumatinėmis ligomis. Skiepijant pacientus, sergančius autoimuninėmis ir autouždegiminėmis ligomis, dažnesni šalutiniai poveikiai nepastebėti ir bendroje populiacijoje. Nepastebėta, kad vakcinacija sukeltų pagrindinės ligos paūmėjimą.
Amerikos reumatologų kolegija (angl. American Colledge of Rheumatology — ACR) sutaria, kad gydytojai turi paskatinti skiepytis prieš SARS-CoV-2 reumatinėmis ir skeleto-raumenų ligomis sergančius pacientus. Siūloma, kad pacientai, sergantys autoimuninėmis ir autouždegiminėmis ligomis, būtų įtraukiami į prioritetines pacientų, kurie turi būti paskiepyti prieš SARS-CoV-2, grupes.
Teigiama, kad iki šiol nėra jokių kontraindikacijų, dėl kurių nebūtų galima skiepyti šios grupės pacientų, nebent jie alergiški kuriems nors vakcinos komponentams. Kol kas nėra patikimų duomenų, teigiančių, kad kuri nors vakcina būtų tinkamesnė nei kitos. Visos vakcinos prieš SARS-CoV-2 ( įskaitant ir „negyvas“ vakcinas) yra efektyvios pacientams, kuriems skiriamas imunosupresinis gydymas.
Kas turintiesiems autoimuninių ligų rekomenduojama prieš skiepą
Prieš vakcinaciją rekomenduojama įvertinti lėtinės ligos aktyvumą su gydančiu gydytoju reumatologu ar vaikų gydytoju reumatologu. EULAR rekomenduoja vakcinuoti ligos remisijos metu arba prieš planuojamą imunosupresinį gydymą (jeigu įmanoma, kai liga gerai kontroliuojama).
Europos Vaikų Reumatologų Asociacija (angl. Pediatric Rheumatology European Association — PReS) rekomenduoja skiepyti vaikus (vyresnius nei 16 metų amžiaus), sergančius reumatinėmis ligomis, kai ligos aktyvumas mažas arba yra remisija ir jie gydomi metotreksatu arba biologine terapija.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurie medikamentai turi būti derinami su SARS-CoV-2 vakcina, jeigu tik leidžia pacientų būklė. Amerikos reumatologų kolegijos rekomendacijos:
Rituksimabas — geriausia skirti vakciną 4 savaites prieš planuojamą vaisto vartojimą. Jei įmanoma, atidėti vaisto vartojimą 2–4 savaites po vakcinacijos.
Ciklofosfamidas — po kiekvienos vakcinacijos padaryti savaitės pertrauką prieš vartojant vaistą.
Metotreksatas — pacientams, kurių liga gerai kontroliuojama, rekomenduojama nevartoti savaitę laiko po kiekvienos vakcinos dozės.
JAK inhibitoriai — nevartoti savaitę po kiekvienos vakcinos dozės, nebent tai būtina dėl paciento būklės.
Abataceptas — vartojant po oda, reiktų padaryti savaitės laiko pertrauką prieš ir savaitę laiko po pirmos vakcinos dozės.
Mikofenolatas — jei paciento būklė leidžia, nevartoti savaitę laiko po kiekvienos vakcinos dozės.
Intraveniškai vartojami medikamentai:
Abataceptas — atlikus infuziją, padaryti 4 savaičių pertrauką, tuomet skiepyti vakcina prieš SARS-CoV-2. Po vakcinos padaryti savaitės laiko pertrauką ir vėl skirti infuziją.
Rituksimabas — skirti rituksimabo infuziją ir 4 savaites prieš antrą dozę (apytiksliai po 5 mėnesių) vakcinuoti. Po 3–4 savaičių (priklausomai nuo vakcinos rūšies) skiepyti antrąja doze. Po jos praėjus 2–4 savaitėms skirti rituksimabo infuziją.
Šios schemos tinkamos tiems pacientams, kurių būklė leidžia keisti vaistų vartojimo ar skyrimo į veną intervalus.
Antireumatiniai vaistai, kurių vartojimo intervalų nereikia keisti prieš ar po vakcinos:
Mažos dozes gliukokortikoidų (pavyzdžiui, prednizolonas iki 20mg per dieną)
Hidroksichorokvinas (Plaquenil)
Sulfasalazinas
Leflunomidas
Azatioprinas
Intraveninis imunoglobulinas
TNF blokatoriai (pavyzdžiui, etanerceptas, adalimumabas ir kt.) IL-1 blokatoriai (pavyzdžiui, anakinra — Kineret, kanakinumabas) IL-6 blokatoriai (pavyzdžiui, tocilizumabas — RoActemra) IL-17 blokatoriai (pavyzdžiui, sekukinumabas — Cosentyx, iksekizumabas — Taltz) IL-23 blokatoriai (pavyzdžiui, risankizumabasSkyrizi, guselkumabas — Tremfya) IL-12/23 blokatoriai (pavyzdžiui, ustekinumabas — Stelara)
Belimumabas
Kalcineurino blokatoriai (pavyzdžiui, ciklosporinas ar takrolimus)
Antra vakcinos doze neskiepyti pacientų rekomenduojama tik tuo atveju, jeigu po pirmosios pasireiškė sunkios nepageidaujamos reakcijos (pavyzdžiui, anafilaksija).
Asmenims nuo 16 m. – tik viena vakcina
Kol kas tik viena Lietuvoje registruota vakcina yra patvirtinta kaip tinkama pacientams nuo 16 metų amžiaus — Comirnaty (BioNTech/Pfizer). Pacientus nuo 16 metų amžiaus, sergančius reumatinėmis ligomis, rekomenduojama skiepyti šia vakcina. Prieš skiepijantis svarbus vaikų reumatologo įvertinimas ir konsultacija, siekiant ištirti ligos aktyvumą.
Pacientus, kurie gydomi metotreksatu arba biologine terapija, rekomenduojama skiepyti esant žemam ligos aktyvumui arba remisijai.
Siekiant maksimalaus autoimunine liga sergančio paciento saugumo, patariama paskiepyti ir jo artimuosius, ypač jei šiuo metu paciento vakcinacija nėra saugi (didelis ligos aktyvumas, vartojamos didelės dozės imunosupresinių medikamentų ir pan.) arba skiepijimas negalimas dėl amžiaus (sergantis asmuo jaunesnis nei 16 metų amžiaus). Taip sukuriamas „kokono efektas“, padedantis apsaugoti retomis autoimuninėmis ligomis sergančius pacientus.
Nors vakcina apsaugo nuo sunkių COVID-19 ligos formų, tačiau išlieka viruso nešiojimo tikimybė. Pasiskiepijus reiktų toliau dėvėti apsaugines veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Autoriai: Erika Žėkaitė-Vaišnienė, Aušra Šnipaitienė
Šaltinis: infocovid.lt
