Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.
Kritika Grybauskaitės vykdytai politikai
Praėjus 15 metų po to, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos narystės šiose organizacijose P. Auštrevičius teigia tikėjęsis, kad Lietuva per tiek metų bus kitokia.
„Atrodo, kad mes grįžome į pilnateisę Europą, bet kartais man kyla mintis, galbūt esame šalia jos. Leidžiu sau formuoti mintį, kad Lietuva tampa pigia šalimi, pigia Europos kopija. Valstybė, kurioje jau tapo norma, kad politiniai lyderiai dažnai net nesišneka tarpusavyje, o arogancija tapo paveldima – tai pigios šalies požymis“, – teigė P. Auštrevičius.
Kandidatas į prezidentus sako, kad, jo manymu, Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su prezidento Valdo Adamkaus valdymo laikotarpiu.
„Po to sekė blaškymasis, kartais ieškant kažko naujo, nesvarbu ko, bet svarbu – kitaip, nei buvo prieš tai. Man sunkiai sutelpa pirmasis Grybauskaitės vizitas pas A. Lukašenką, pasisakymai, kad su ubagais nebendrausime. <...> Visą pastarąjį dešimtmetį užsienio politika buvo tapusi įrankiu šalies vadovams keltis reitingus“, – pastebėjo P. Auštrevičius.
Kalbėdamas apie tai, kokių pokyčių užsienio politikoje siektų pats, P. Auštrevičius teigė, kad siektų koordinuoti Lietuvos užsienio ir europinę politiką.
„Šiuo metu konstatuočiau, kad Lietuvos užsienio ir europinė politika išgyvena krizę, nes per pastarąjį dešimtmetį nustota diskutuoti šalies viduje, jos tarsi tapo savaime suprantamos. Nebeaišku, ką gali Lietuva pasakyti pasauliui. Susidaro įspūdis, kad vadžiai net naudinga nužeminti mūsų narystės Europos Sąjungoje svarbą iki išmokų lygio“, – kalbėjo kandidatas.
„Plano-chuligano“ neužtenka
Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis žiniasklaidoje sakė turintis „planą-chuliganą“, kaip spręsti Lietuvos pašonėje esančios Astravo atominės elektrinės klausimą. Vis tik premjeras nepatikslino, koks jo tarimas planas. P. Auštrevičius kritikuoja tokią premjero retoriką ir teigia, kad branduolinei saugai reikia daugiau dėmesio nei jo šiuo metu teikia Lietuva.
„Manau, kad vien tiktai lingvistiniu lygiu mes ritamės iki A. Lukašenkos lygio. Mes kalbame apie planą-chuliganą, turėdami omenyje branduolinę saugą. Man atrodo, mes bandome arba paneigti, kad branduolinė svarba mums svarbi, arba nesuprantame, kaip ją analizuoti. <...> Santykiuose su Baltarusija ir Rusija turime vadovautis pagrindiniu principu – Lietuvos ir jos piliečių saugumas yra aukščiau trumpalaikės ekonominės naudos“, – kalbėjo europarlamentaras.
Paklaustas, kokių konkrečių veiksmų imtųsi Astravo AE klausimu, jei taptų prezidentu, P. Auštrevičius pažymėjo, kad šį klausimą turi spręsti ne pati Lietuva, o Lietuva kartu su visa Europa.
„Dėjau labai daug pastangų, kad Europos Parlamente Astravo AE klausimas nebūtų pamirštas. <...> Vienas dalykas mus gali išgelbėti – jeigu šitas klausimas bus transliuojamas, svarstomas ir sprendžiamas Briuselyje, ne Vilniuje“, – sakė kandidatas.
Prioritetas – saugumas
P. Auštrevičiaus teigimu, iki Krymo okupacijos Lietuvos vadovai „naiviai vertino“ Lietuvos saugumą ir gynybą, todėl jis pabrėžia, kad dabar labai svarbu investuoti į krašto apsaugą ir neleisti populistinėms jėgoms supriešinti Lietuvos išlaidų gynybai su išlaidomis sveikatos ar socialinei apsaugai.
Be jokios abejonės, įsipareigojimą šalies gynybai skirti 1,5 proc. nuo BVP vertinu, kaip būtiną, ir čia dedu tašką. <...> Tam, kad Lietuvos kariuomenė geriau atliktų savo užduotis, būtina visuomenės parama, o visuomenės indėlis įmanomas per įvairias struktūras. Dėsiu visas pastangas, kad šis bendradarbiavimas būtų visapusiškas kas ir kuo efektyvesnis“, – sakė P. Auštrevičius.
Taip pat, anot kandidato, Lietuva turi dėti visas pastangas, kad čia būtų įsteigta nuolatinė JAV karinių pajėgų bazė bei plėtoti bendradarbiavimą su Lenkija saugumo srityje.
„Lietuva gali ir turi rasti būtų dalyvauti, prisidėti finansiškai prie Lenkijoje kuriamos priešraketinės gynybos“, – teigė europarlamentaras.
12 kandidatų
Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje yra registruota 12 pretendentų į kandidatus į prezidentus. Tai Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Petras Gražulis ir Mindaugas Puidokas, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda, filosofas Arvydas Juozaitis, premjeras Saulius Skvernelis, taip pat visuomenei mažiau žinomi Alfonsas Butė bei Kazimieras Juraitis.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
