Atskira kasta: bedarbiai, kurie dirba, bet neturi socialinių garantijų

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.  

Iš darbuotojo pusės toks darbo pobūdis tinka žmonėms, kurie turi skolų arba yra socialiai remtini. Antstoliai jų gaunamų pajamų „nemato“, o ir socialinė parama dažniausiai neprarandama.

Ūkininkams ir bendrovėms taip kur kas lengviau ir pigiau įdarbinti sezoninius darbuotojus.

Tačiau valstybės institucijos pastebi prastas tendencijas. Užimtumo tarnybos ekspertai teigia, kad ydinga sistema plečiasi, vis daugiau žmonių žemės ūkio ir miškininkystės srityje įdarbinama ne pagal darbo sutartis, o pagal paslaugų kvitus, terminų ribojimai apeidinėjami, kvitai pasitelkiami ne tik daržų ravėjimui ar derliaus nuėmimui, bet ir kvalifikuotam darbui.

„Nuo paslaugų kvitų įvedimo laikotarpio Užimtumo tarnyboje aiškiai fiksuojama tendencija, kad jeigu anksčiau asmenys prasidėjus žemės ūkio sezonui tapdavo darbuotojais pagal darbo sutartis, tai atsiradus paslaugų kvitams tie patys asmenys lieka Užimtumo tarnybos klientais. Tokia tendencija yra akivaizdi“, – pasakoja Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys, pridurdamas, kad paslaugų kvitai pakeitė darbo sutartis.

Pasak pašnekovo, tokios tendencijos pastebimos Pakruojo, Joniškio, Kelmės, Radviliškio, Akmenės, Kėdainių rajonuose.

Valstybinė darbo inspekcija teigia, kad tokia sistema yra labai palanki nelegaliam darbui. Pavyzdžiui, 2020 metais inspektoriai atliko 70 patikrinimų, kuriuose figūravo paslaugų kvitai: iš viso nustatyti 49 įvairaus pobūdžio pažeidimai.

„Tokia sistema yra palanki darbo santykių slėpimui tiems, kurie ieško, kaip apgauti valstybę. Galiu tai teigti gana drąsiai. Jeigu kuriamos ydingos schemos, tai tiesiog yra apgaulės momentai. Be to, nukenčia darbuotojų socialinės garantijos. Sudarius darbo sutartį asmuo įgyja visas socialines garantijas, o tokie kvitai užtikrina tik vieną garantiją – sveikatos draudimą. Ir viskas“, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius.

REKLAMA

Oficialiais „Sodros“ duomenimis, bent vieną dieną per metus pagal paslaugų kvitus dirbusių asmenų skaičius per šešerius metus paaugo nuo 18 iki 21 tūkst. Nėra žinoma, kiek šių asmenų registruoti Užimtumo tarnyboje, bet kadangi praėjusiais metais visi bedarbiai galėjo gauti darbo paieškos išmoką, tikėtina, kad tai galėjo paskatinti ir su paslaugų kvitais dirbančių žmonių registraciją.

Jeigu asmenys dirba nepildant paslaugų kvitų, jie šioje statistikoje nefigūruoja.

Kaip veikia paslaugų kvitų sistema?

Paslaugų kvitų sistema žemės ūkyje ir miškininkystėje buvo įteisinta 2013 metais. Šiuo sumanymu siekta įteisinti pas ūkininkus ar bendrovėse retkarčiais dirbančius žmones, kurie atlieka menkos kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Tai gali būti akmenų rinkimas, ravėjimas, uogų skynimas, malkų skaldymas, galvijų ganymas ar panašiai. Manyta, kad tai stiprins žmonių motyvaciją ieškotis ilgalaikio darbo, nenutolti nuo darbo rinkos.

Legaliai sistema veikia taip, kad ūkininkas,  žemės ūkio ar miškininkystės bendrovė iš „Sodros“ įsigyja paslaugų kvitų knygelę. Paslaugų kvitas iš dalies užpildomas prieš pradedant teikti paslaugą – pavyzdžiui, prieš uogų skynimą. Vienas kvito egzempliorius tenka darbuotojui, kitas – darbdaviui. Atlygis privalo būti sumokėtas pasibaigus dienai arba, jeigu taip sutariama, pasibaigus kalendorinei savaitei. Darbus atlikus abu kvito egzemplioriai užpildomi galutinai, o darbdavys iki kito mėnesio vidurio turi sumokėti už darbuotoją privalomojo sveikatos draudimo įmoką.

REKLAMA

Jokie kiti mokesčiai ir įmokos nėra mokami, nebent per metus pasiekiama 1750 eurų pajamų riba – viršijus ją reiktų susimokėti gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas. Galbūt dėl to retai kas deklaruoja tokią ribą pasiekęs. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2019 metais tokių asmenų buvo 824, o pernai – 851. Pasiekus šią ribą gali būti prarandama ir piniginė socialinė parama.

Kadangi įsivaizduota, jog tai turi būti trumpalaikis sezoninis darbas, nustatyta, kad vienam ūkininkui ar bendrovei dirbti galima ne ilgiau nei 60 dienų per metus, o jei dirbama keliems paslaugų gavėjams – tuomet ne ilgiau nei 90 dienų. Asmuo tuo pat metu gali būti registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ir gauti įvairias išmokas, jeigu jos jam priklauso pagal kitus įstatymus.

„Sodros“ duomenys rodos, kad darbuotojus pagal paslaugų kvitus yra labiau linkę samdyti juridiniai asmenys – pavyzdžiui, pernai „kvitininkus“ samdė 1349 juridiniai asmenys ir 111 fizinių asmenų. O, pavyzdžiui, 2015 metais situacija buvo atvirkščia – anuomet pagal paslaugų kvitus gyventojus įdarbino 457 juridiniai asmenys ir 987 fiziniai.

Pastebi negeras tendencijas

Pasak Užimtumo tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos ekspertų, paslaugų kvitai darbo rinkoje paskatino nelabai geras tendencijas.

Pavyzdžiui, pastebima, kad atėjus sezonui ūkininkui ir netgi didelės žemės ūkio bendrovės linksta žmones geriau įdarbinti pagal paslaugų kvitus nei pagal terminuotas darbo sutartis, nes taip tiesiog pigiau. Pačiam darbuotojui tai nėra itin naudinga, nes jam nesikaupia stažas, nepriklauso jokios socialinės garantijos, išskyrus sveikatos draudimą, kas garantuoja nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Bet jas garantuoja ir buvimas registruotu bedarbiu, nes bedarbiai nemokamai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

REKLAMA

„Mes galime tai apčiuopti lygindami statistiką, nes sezono metu žemės ūkyje nedaugėja darbo sutarčių, o asmenys, kurie pas mus registruoti, patys pripažįsta dirbantys pagal paslaugų kvitus, nes žmogus nieko blogo nedaro. Jis pasako, aš dirbu su paslaugų kvitu. O anksčiau, mes matome, kad sezonui prasidėjus jis dirbdavo pas tuos pačius ūkininkus, žemės ūkio bendrovėse pagal darbo sutartį“, – pasakoja vienas Užimtumo tarnybos specialistas.

Taip pat būdinga paslaugų kvitus pildyti ne visam darbo laikotarpiui, o kelioms dienoms.

Tarkime, „Sodros“ duomenys rodo, kad pernai iš 21 tūkst. „kvitininkų“, 878 asmenys paslaugas teikė 60 dienų ir daugiau bei 48 žmonės – 90 dienų. Tai gali reikšti, kad arba išties daugelis darbininkų dirba trumpiau nei maksimalūs terminai, arba paslaugų kvitai ne visuomet pildomi.

Remiantis specialistų pasakojimais, maksimalūs darbo terminai apeinami paslaugų kvitus išrašant dirbančiojo šeimos narių vardais. Su paslaugų kvitais pradeda dirbti net kvalifikuoti darbininkai, tokie kaip traktorininkai, šaltkalviai ar panašiai.  

„Paslaugų kvitus pradėta naudoti ne tik nekvalifikuotiems ar vienkartiniams darbams, bet ir nuolatiniam darbui, netgi kai tai kvalifikuotas darbas. Pavyzdžiui, traktorininkas. Turėtų būti normali darbo sutartis. Tokie atvejai paaiškėja, kai įvyksta koks įvykis – ar sveikatos problema, ar sužeidimas. Paaiškėja, kad melžėja dirba pagal paslaugų kvitą ir dirba vos ne kiaurus metus. Traktorininkas važiuodamas miestelyje padaro avariją ir paaiškėja, kad dirba pas ūkininką pagal paslaugų kvitą. Tokie atvejai parodo, kad ta problema pakankamai masiška“, – sako pašnekovas.

Valstybinė darbo inspekcija atlieka patikrinimus, tačiau jie dažniausiai nėra masiniai, nes tam paprasčiausiai pritrūktų darbuotojų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais atlikti 53 tiksliniai patikrinimai, kas reiškia, kad buvo specialiai tikrinta, ar laikomasi nustatytos tvarkos dirbant su paslaugų kvitais, kiti patikrinimai susiję su skundais ar kitais tikslais. Iš viso pernai buvo 70 įvairių patikrinimų, kai į akiratį pateko paslaugų kvitų naudojimas, iš viso nustatyti 49 pažeidimai.

REKLAMA

„Darbdaviui ta sistema naudinga, o daugeliu atvejų ji naudinga ir pačiam dirbančiam pagal paslaugų kvitą, nes nemažai asmenų, registruotų bedarbiais ir gyvenančių kaimo vietovėse, turi vienokių ar kitokių problemų. Tokių asmenų pakankami daug. Pavyzdžiui, vienoje seniūnijoje, kai meras paprašė pakelti rankas susirinkusių į susitikimą, kas turi įsiskolinimų antstoliams, pakėlė apie 70 proc. sėdinčių salėje. Dėl tokių aplinkybių žmonės priimta tas žaidimo taisykles, nes tie pinigai niekur neapskaitomi, jie nepatenka į sąskaitas, antstoliams skolas sudėtinga išieškoti, todėl tokiam žmogui tokia darbo sistema labiau tinkanti nei bet kokia oficiali darbo sutartis“, – pasakoja pašnekovas, argumentuodamas, kodėl gyventojai lengvai sutinka dirbti pagal paslaugų kvitus.

Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius pripažįsta, kad problema išties egzistuoja: „Stebimas piktnaudžiavimas paslaugų kvitais. Apie tai ne kartą esu sakęs įvairiame lygmenyje ir įvairiuose susitikimuose. Taip, tai puiki priemonė apsidirbti laikinus darbus ir terminai labai aiškūs, bet kai kuriais atvejais, o tokių atvejų nemažai, paslaugų kvitai pakeičia darbo sutartis“. 

Politikas siūlo problemą spręsti aktyviau kontroliuojant paslaugų kvitų darbininkus bei juos įdarbinančius ūkininkus ir bendroves, o nustačius pažeidimus darbdaviui iš viso uždrausti galimybę samdyti darbininkus pagal paslaugų kvitus. 

Kol kas sistemos keisti nežada, bet plėsti irgi neketina

Seimo Kaimo reikalų komitete neseniai buvo svarstyti du pasiūlymai praplėsti paslaugų kvitų naudojimą žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet komitetas abu juos atmetė.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymi, kad atmetant siūlymus atsižvelgta į argumentus, kad darbas su paslaugų kvitais turėtų būti tik trumpalaikis ir nekvalifikuotas.

Paklaustas, ar neplanuojama šios sistemos peržiūrėti, komiteto pirmininkas atsakė neigiamai, mat paslaugų kvitai išties reikalingi „tai sodininkams, tai obuolių ar braškių skynėjams, kur tikrai laikini darbai, kur nuolat niekada neįdarbina“.

Tačiau, jo požiūriu, paslaugų kvitai neturėtų pakeisti darbo sutarčių, nes paskui dirbusieji pagal paslaugų kvitus „neturės pensijos ir keiks tuos, kas tokią galimybę suteikė“.


Rašyti komentarą...
N
Nika
2021-06-04 14:08:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
ABGAUTI VALSTYBE ......VARGUOLIAI ABGAUNA VALSTYBE ....O OOOOKOKIA NELAIME
Atsakyti
0

V
Vitalijus
2021-06-05 19:06:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ka darit kad legaliai nepriima nieks darban padėkit jus
Atsakyti
0

o
oficialios
2021-06-04 21:36:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
kastos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų