Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą. Visgi šiame projekte nėra numatyta reglamentuoti Seimo narių atostogas.
Sutarimo dėl atostogų nėra
„Sutarimo šiuo klausimu Seime nėra. Be to, Seimo nario darbo pobūdis yra toks, kad numatyti atostogas yra labai sudėtinga. Tos pareigos nepertraukiamos ir laikas tarp sesijų, kaip ne kartą minėta, yra Seimo narių planuojamas savarankiškai“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Valstiečių frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad apibrėžti Seimo narių atostogų nereikėtų.
„Ką aš sakiau ir praėjusią kadenciją, atostogų apibrėžimas sukeltų labai daug sumaišties, dėl tos priežasties, kad Seimo nario darbas ir jo mandatas yra nenutrūkstami.
Kiltų klausimas, kaip Seimo narys turėtų elgtis atostogų metu ir tai būtų labai sudėtinga, nebendrauti su žmonėmis, neatsakinėti į kreipusis ir panašiai. Šiuo atveju, manau, tam tikras racionalus mąstymas nugalėjo, atostogų nebus, bet tą laiką, vasaros metu, Seimo nariai galės laisviau planuotis“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Nemanyčiau, kad reikėtų kurti dalyką, kuris šiaip nelabai pritaikomas šitam darbo režimui. Vertinu tai tiesiog taip, kaip kas objektyviai egzistuoja visur, kur yra Vakarų demokratija. Parlamentas yra renkamas, o ne samdomas, tai tos atostogos labai keistai atrodytų“, – parlamentarų atostogas vertino premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak I. Šimonytės, ji planuoja atostogauti kaip ministrė pirmininkė. Vyriausybės vadovai, pagal įstatymus, turi jiems skirtas atostogas.
„Aš atostogausiu turbūt, kokią savaitę ar pusantros, kai sulauksiu savo sūnėnų į svečius po karantinų. Tada gal kokią pusantros savaitės pasinaudojusi šiek tiek laiko Lietuvoje, tam, kad jeigu kas, galėčiau iš karto atsišaukti ir sugrįžti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Pranckietis bandė išspręsti parlamentarų atostogų klausimą
Dar praėjusią kadenciją tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva parengtas įstatymo projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, tačiau apie tai jame nekalbama.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Nori atsisakyti Seimo viešbučio
Svarstomame projekte taip pat numatyta nuo kitos kadencijos atsisakyti Seimo narių viešbučio.
Nuo 2024-ųjų parlamentarams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta bus toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus centro ir kurie neturės ir pastaruosius penkerius metus neturėjo gyvenamosios patalpos sostinėje, priklausytų būsto nuomos kompensacija.
„Svarstymas dėl kompensacijų yra tolimesnis žingsnis, šiandien svarstomame įstatyme yra numatytas principinis sprendimas, kad nuo kitos kadencijos būtų atsisakoma Seimo viešbučio. Dėl to šiandien Seimas apsispręs“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Suprantama, kad Seimo viešbutis, kuris nuolat reikalauja priežiūros, remonto, ypač žvelgiant į ateitį, ateities kadencijas, jis reikalauja nuolatinių investicijų“, – pridūrė parlamento vadovė.
„Aš manau, kad viešbutis Seimui ilgalaikėje perspektyvoje padeda taupyti lėšas, nes tos kalbos apie būsto nuomą, ypač, kai sakoma, kad bus galima išsinuomoti Vilniaus mieste būstą už 300 eurų, skamba ganėtinai juokingai.
Akivaizdu, kad tokių sumų nebus ir Seimo narių nuompinigiai kainuos ne 300, bijau, kad kartais ir ne 500 eurų, žinant, kokios šiuo metu yra rinkos kainos Vilniaus mieste.
Įklimpsime į tokią situaciją, kad užuot turėję patogioje vietoje pigų pragyvenimui būstą, mes turėsime ganėtinai prabangią nuomą ir įsivelsime į klausimus, iš kur nuomojo, ar nėra interesų konflikto ir panašiai“, – kritiškai pasiūlymą atsisakyti Seimo viešbučio vertino A. Širinskienė.
Projektu taip pat siūloma nustatyti finansines sankcijas už nelankomus posėdžius. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.
Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.
