Ar iš tiesų matome Skvernelio saulėlydį, kas galėtų užimti atsiveriančią nišą ir kaip tai paveiktų visą politinę sistemą – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir VDU politologas Ignas Kalpokas.
Specialiojo liudytojo statusas: ką tai realiai reiškia ir ko laukti toliau?
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis dabar lankosi Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas byloje dėl korupcijos Augalininkystės tarnyboje. Ką rodo ši situacija ir tai, kad Sauliui Skverneliui tenka aiškintis teisėsaugai?
M. Baltrukevičius: Aš sakyčiau, kad tokios dienos, kai per vieną dieną du buvę premjerai apsilanko STT, kartu ir parodo, kad kiekvienas žmogus Lietuvoje yra lygus prieš įstatymą. Realiai, aišku, dabar dar sunku pasakyti, kuo viskas galiausiai baigsis.
Kol kas matome tik labai abstrakčias formuluotes iš teisėsaugos institucijų: specialiojo liudytojo statusas, kuris dar nereiškia, kad bus prieita iki įtarimų pareiškimo. Tuomet viskas, aišku, jau būtų gerokai rimčiau teisine prasme, bet klausimas iš karto būtų iškeltas.
Faktas, kad partijai, kad ir kaip viskas bepasibaigtų, jau žala yra padaryta. Viena pusė yra teisinė pusė, kuri gali iš viso labai paskandinti partiją, bet jau dabar yra blogai iš viešųjų ryšių pusės. Čia nėra kažkokie sudėtingi dalykai, tarkime, kaip Prezidento pranešėjo istorija, kuri politiškai galbūt mažai kainavo, nes tai yra slaptųjų tarnybų veikimas ir panašūs dalykai.
Augalininkystės tarnybos skandalas yra visai kas kita: čia yra narkotikai, sprogmenys, grynieji pinigai – būti minimam tokiame kontekste nė vienam politikui nėra gerai. Net jeigu viskas tyliai ir ramiai pasibaigtų, kai kurie žmonės gal net nelabai tą atomazgą pastebės, o žala partijai bet kokiu atveju tikrai bus.
Nebūtinai mes tą matysime iš karto per kažkokį žaibišką reitingų kritimą, bet, iš kitos pusės, sakyčiau, kad tai kartu yra smūgis, pirmiausia, potencialui, nes, kaip bebūtų, demokratai 2028 metų Seimo rinkimų kontekste buvo gana patogioje padėtyje. Lietuvoje valdantieji niekada iš esmės nėra perrenkami.
Tėvynės sąjunga – čia ne fizika, bet galima sakyti, kad tam tikras dėsnis yra – po buvimo valdžioje 8 metus sėdasi ant atsarginių suolelio. Demokratai potencialiai galėjo būti ta trečia politinė jėga, kuri, turint sumanią strategiją ir išnaudojant tai, kad Saulius Skvernelis dar neseniai buvo populiariausias politikas Lietuvoje, vis tiek tam tikrą potencialą galbūt iššokti į tą aukštesnį lygį 2028 metais turėjo.
Dabar jau turbūt apie tokias galimybes bent jau kol kas reikėtų pamiršti, partijai tai yra rimtas smūgis. Galiausiai, demokratai visada būdavo tie, kurie kalbėdavo apie aukštus standartus kitoms partijoms visuose politiniuose skandaluose.
Jie būdavo už tai, kad turi būti kuo principingiau vertinama, be kažkokių kompromisų, be kažkokių nutylėjimų, o dabar lyderis, kol kas galima sakyti, tik tiek, kad įsipainiojo į nemalonią istoriją. Iki kokio lygio ta nemaloni istorija išsivystys, pamatysime.
Palyginimas su Masiulio „dėžute“: ar įmanomas panašus scenarijus?
Ši situacija dabar lyginama su Eligijaus Masiulio korupcijos skandalu bei garsiąja „dėžute“. Tuo metu Eligijus Masiulis taip pat buvo matuojamas premjero postui. Ar įžvelgiate panašumų?
M. Baltrukevičius: Ar bus panašumas, ar ne, paaiškės, kai bus aiškesnė atomazga. Iš esmės Liberalų sąjūdis dar palyginti neblogai išgyveno Eligijaus Masiulio istoriją. Taip, aišku, iš tokių pozicijų, kuriose jie prieš tai buvo – vienu metu buvo bene pati populiariausia partija Lietuvoje prieš skandalą, bent jau tvirtai tarp pirmos ir antros vietos tuo metu buvo – tai, aišku, iš tokių aukštumų krito, bet vis tiek solidžia parlamentine partija išliko, nebuvo taip, kad jau ten būtų labai flirtavę su tuo nukritimu žemiau 5 proc., kai Seimo rinkimai vyko.
Tas rezultatas buvo turbūt netgi solidesnis, negu jie patys tikėjosi. Iš esmės partijai turbūt padėjo išgyventi du aspektai. Pirmas aspektas – kad tai buvo partija, kuri visgi nebuvo vien aplink Eligijų Masiulį susibūrusi, o juos vienijo liberalios vertybės, ypač ekonominis liberalizmas. Gal Liberalų sąjūdis niekad tais vertybiniais klausimais nebuvo toks išsišokantis ir tuo metu dar nebuvo tokios didelės alternatyvos.
Laisvės partija būtų atsiradusi 4 metais anksčiau, galbūt ir kitaip būtų galėję pasibaigti, bet šie dalykai padėjo. Demokratams yra sunkiau tuo, kad iš esmės tai yra Sauliaus Skvernelio partija. Man iki šiol taip ir ne visai pačiam lieka aišku, aplink ką dar demokratai sukasi.
Taip, gali sakyti, kad ekonominėje politikoje tarsi jie arčiau kairės, bet iš esmės sunku kažkokį tokį aiškų jų vertybinį stuburą dėlioti, kai su kai kuriomis partijomis tai yra labai paprasta. Jie yra labai specifiniai šiuo požiūriu.
Apklausose matome ne tik Saulių Skvernelį, bet ir Gintautą Palucką, Kazį Starkevičių ir Agnę Silickienę. Ką rodo tai, kad STT duris nuolat varsto žinomi politikai?
M. Baltrukevičius: Tai nėra gera situacija pasitikėjimo politikais ir institucijomis kontekste. Naujausios apklausos rodo, kad tik viena partija Lietuvoje šiuo metu tvirtai remiama daugiau nei dešimties procentų gyventojų – matome pasitikėjimo krizę.
Pasitikėjimas Prezidentu, Vyriausybe ir Seimu mažėja. Beveik visi politikai turi neigiamą vertinimą. Saulius Skvernelis iki šiol buvo vienas populiariausių politikų, todėl ši istorija jam turės didelių politinių kaštų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
