Plačiau apie tai, ar Lietuvoje esame saugūs, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Smurto artimoje aplinkoje, lyčių lygybės bei žmogaus teisių ekspertė Rugilė Zmitrevičiūtė ir advokatas Valdemaras Bužinskas.
„Vėl moterys gatvėse nesaugios“
Dvi merginos prabilo apie skirtingas situacijas, kada, jų manymu bei turimais duomenimis, jas galbūt norėjo pagrobti nepažįstami vyrai. Sakykite, kas pirmiausia krito į akį?
R. Zmitrevičiūtė: Sunku gal taip išskirti, kas pirmiausia krito į akį, nes tiesiog vėl aplankė bendras nusivylimo jausmas, kad moterys gatvėse yra nesaugios – tai labiausiai ir paveikė. Žinoma, pirmas mano įspūdis buvo išgąstis: o kas, jei tai vėl susiję su pavežėjų paslaugomis?
Mes jau esame turėję skandalų, kai patys pavežėjai, „Bolt“ vairuotojai, priekabiauja, bando pagrobti ir panašiai – šiuo atveju tai nepasitvirtino, ypač Vilniaus atveju. Kaip tik „Bolt“ vairuotojas atvyko ir pasisiūlė kviesti policiją, tad tai nebuvo susiję, bet iš tikrųjų tiesiog apima bendras nusivylimas, kad gatvėse nėra saugu. Atrodė, kad nuo 90-ųjų šie dalykai jau turėjo pasibaigti, bet jie kol kas nesibaigia.
Kokiais atvejais moterys dažniausiai kreipiasi pagalbos
Nuo metų pradžios praėjo 1,5 mėnesio. Ar per tą laiką gavote moterų prašymų padėti ar kokių nors konsultacijų būtent dėl to, kad jas norėta pagrobti, arba jos tiesiog nesijaučia saugios gatvėje?
R. Zmitrevičiūtė: Dėl tokių situacijų gatvėje per šiuos 2024-uosius metus kol kas dar negavome. Praėjusiais metais tai daugiau buvo susiję su išprievartavimais panaudojant narkotikus, pasinaudojant asmens bejėgiška būkle.
Tokių atvejų gavome, bet tai dažniausiai vyksta per seksualinio smurto prizmę: arba grasinama panaudoti seksualinį smurtą, arba tai jau yra realaus seksualinio smurto atvejai. Šių atvejų tikrai būna. Jie dažnai vyksta viešose vietose: festivaliuose, namų vakarėliuose, baruose, o kartais tiesiog gatvėse.
Tai vėlgi buvo vieša vieta, gatvė, vėlus metas, kai jau yra sutemę. Ar toks dažniausiai ir būna aplinkos vaizdas?
R. Zmitrevičiūtė: Tikrai nebūtinai. Mes dabar pasakojame apie tuos atvejus, kurie yra panašesni, bet apskritai didžioji dauguma atvejų, su kuriais mes dirbame, gali įvykti bet kur: artimoje aplinkoje, netgi šeimos šventėse, tai tikrai nebūtinai vaizdas yra toks.
Kalbant apie tai, kaip save apsaugoti, tikrai nebūčiau linkusi ir nenorėčiau sakyti merginoms, kad tiesiog neikite tamsiuoju paros metu į lauką – tai būtų nesąžininga, moterys ir merginos turi tokią pačią teisę išeiti pasilinksminti.
Galų gale, galbūt moteris dirba naktinėje pamainoje ar labai ankstyvoje rytinėje pamainoje, tad toks apsisaugojimo būdas, kad tiesiog neiti, neveikti ir nebūti, nėra sprendimas, čia labiau reikėtų aplinkos įsitraukimo.
Labai norėtųsi, kad žmonės, kurie liudija šiuos įvykius – šiuo atveju atvažiavo „Bolt“ vairuotojas, kuris pasisiūlė padėti, gal gatvėje daugiau nieko ir nebuvo, bet jei yra kitų žmonių, tai reikėtų, kad aplinka įsikištų.
Tikrai būna atvejų, kai net perpildytame autobuse arba autobusų stotelėje įvyksta tokie dalykai ir niekas nieko dažnai nedaro. Mes visi turėtume suklusti ir visi kažką daryti, kai pastebime tokį dalyką.
Policija sako, kad žino informaciją bent apie vieną iš šių minėtų atvejų ir tiria aplinkybes. Kaip jūs matote tą darbą ir bendradarbiavimą su teisėsauga? Ar pakanka tų duomenų, ką gauna policija, ir kiek jie gali suteikti informacijos?
R. Zmitrevičiūtė: Nepranešimas čia ir dabar tikrai yra netinkamas veiksmas. Visų pirma, reikėtų kuo greičiau pranešti ir šiais atvejais, jei būtų kviesta policija į vietą, jei būtų nufotografuoti numeriai, būtų daug lengviau policijai.
Merginos padėtis suprantama, ji patyrė didelį šoką, jai suspėti nufotografuoti numerius ar kviesti policiją yra sunku, ji nori tiesiog kuo greičiau dingti iš tos vietos. Ji negalvoja: „Pastovėkime čia ir palaukime policijos“, bet štai aplinkos reakcija galėtų būti kitokia, kad pati policija gautų daugiau informacijos. Žinoma, jie renka gatvių kamerų įrašus ir panašiai.
Svarbiausia šioje vietoje yra požiūris, kad tos, kurios kreipiasi, nebūtų kaltinamos: „O kodėl tu buvai naktį viena? Kodėl tu galbūt buvai išgėrusi? Kodėl tavęs niekas nepalydėjo?“ „Kodėl negrįžai anksčiau, ne pirmą valandą nakties, o dešimtą vakaro?“ ar kiti panašūs klausimai. Svarbu, kad policijoje nebūtų tokių nuostatų.
Ar Lietuvoje vis dar gajus tas požiūris klausti aukos: „Kodėl tu išvis buvai toje vietoje, jei tau taip atsitiko?“
R. Zmitrevičiūtė: Pakankamai gajus, tikrai per daug gajus, sakyčiau.
O kas yra daroma, kad jis šiek tiek sumažėtų?
R. Zmitrevičiūtė: Stengiamės siūlyti, ir kiek žinau, ministerija kuruoja tuos dalykus, kad būtų kuo daugiau apmokomi teisėjai, policininkai, reaguojantys pareigūnai, tyrėjai, prokurorai. Tad realiai – mokymai ir bendradarbiavimas.
Situacija tikrai yra geresnė negu buvo anksčiau, bet dar girdime įvairių istorijų. Kai kurie pareigūnai turi labai teigiamas nuostatas ir orientuojasi į nukentėjusiojo apsaugą, o kiti turi daugiau tokių nuostatų, kad svarbiausia neapkaltinti nekalto žmogaus. Jie labiau žiūri į kaltinamojo pusę – kaip jį apsaugoti, o ne nukentėjusiąją. Tad matome tokį skirtingą fokusą.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Migracija turi būti numeris vienas tema politikoje. Nuo to apkraunama sveikatos systema, pavojus nacionaliniam saugumui ir tapatybei.
