Pirmąsyk siūlyto teisininko per slaptą balsavimą dauguma nepalaikė. Už balsavo 53 parlamentarai, prieš – 44, o susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad prieš prezidento teiktą kandidatą buvo ir dalis valdančiosios koalicijos atstovų.
Šalies vadovas tuomet tikino, kad tai – kerštas už jo veto Baudžiamojo kodekso pataisoms, švelninančioms atsakomybę „čekiukų“ bylose. Socialdemokratai tai neigė.
Tačiau tada Seimas KT teisėjais paskyrė ilgametį parlamentarą Julių Sabatauską ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką. J. Sabatauską teikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, A. Driuką – LAT pirmininkė Danguolė Bublienė.
G. Nausėda kritikavo J. Sabatausko teikimą į KT teisėjus, vadino tai teismo politizavimu.
J. Olekas yra sakęs, jog didelė tikimybė, kad iš antrojo karto H. Šinkūno kandidatūra bus patvirtinta.
H. Šinkūnas šiuo metu eina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano pareigas. Jis yra dirbęs prezidento Valdo Adamkaus patarėju, Lietuvos banke, Vyriausybės kanceliarijoje, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis yra sakęs, jog kandidatas teiktas įvertinus jo aukštą kvalifikaciją, turimą mokslinio darbo patirtį, siekį vystyti konstitucinę teisę.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį.
KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
